Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E P, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo 2016-09-28 protokole nurodyta, kad E. P. 2016-06-21 apie 9.10 val. Gariūnų turgavietėje, adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje pardavimui išstatė įvairius indus su prekės ženklu VERSACE, tuo pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „...ženklo savininkas, gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti...“, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti: įvairius indus su prekės ženklu VERSACE, Italijos įmonei GIANNI VERSACE SPA priklausančių registruotų prekių ženklų VERSACE.

E. P. būdamas tinkamai informuotas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Laikytina, jog asmuo atsisako teisės būti išklausytam prieš teismą, todėl byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant. Tyrimo metu asmens tapatybę nustatė Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015-06-21 patikrinimo akto matyti, kad buvo atliktas Gariūnų g. 68, Vilniuje, Gariūnų turgavietėje palapinėje Nr. 1, prekybos vietoje Nr. 94 – 95 patikrinimas. Nustatyta, kad E. P. prekyboje rasti puodeliai su prekės ženklu Versace, kurie galimai yra pagaminti ne gamintojo. Patikrinimo metu paimtos 3 dėžės stalo servizo ir 12 vnt. puodelių ant kurių pavaizduotas „Versace“ ženklas (b.l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 skyriaus vyresniojo tyrėjo Ruslano Raizgio tarnybiniame p ranešime nurodyta, kad 2015-06-21 patikrinimo Gariūnų g. 68, Vilniuje, Gariūnų turgavietėje palapinėje Nr. 1, prekybos vietoje Nr. 94 – 95 metu rastos trys dėžės indų ir 12 puodelių su prekės ženklu „VERSACE“. Prekybą vykdė E. P., kuris veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. Įtariant, kad minėti indai gali būti atgaminti ne gamintojo jie išimti tyrimui atlikti bei specialisto išvadai gauti (b.l. 3).

Iš specialisto išvados Nr. 160487LT-01 matyti, kad atlikus pirminę tiriamųjų objektų apžiūrą nustatyta, kad prekės, pažymėtos GIANNI VERSACE SPA priklausančiais prekių ženklais neatitinka originalioms prekėms keliamų techninių, kokybės reikalavimų, žymėjimo ypatybių. Ant prekių nėra originalioms prekėms privalomų etikečių, arba jų turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis. Prekių ženklai ant tyrimui pateiktų objektų atkartoti skirtingai nuo originalių prekių ženklų, neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų detalės (b.l. 10 – 17).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiškinimą, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).

Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas mano, kad vizualiai vertinant, prekės ženklas ant patikrinimo metu paimtų indų nėra tapatus prekės ženklui nurodytam bylos 17 puslapyje. Tokios pat nuomonės yra laikomasi ir specialisto išvadoje Nr. 160487LT-01 (b.l. 11).

Teismas mano, kad byloje yra keltinas klausimas ar prekės ženklas ant patikrinimo metu paimtų indų yra klaidinamai panašus į prekės ženklą nurodytą bylos 17 puslapyje ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių visuomenės suklaidinimo galimybę. Ši galimybė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, gautais iš visuomenės apklausos, nėra visuomenės nuomonės vertinimo. Priešingai, teismas atkreipia dėmesį, kad ant patikrinimo metu paimtų indų pakuočių nėra užrašų „VERSACE“, tačiau yra kitų gamintojų pavadinimai – VARRO GOLD, PRIMA COLLEZIONE, MADONNA (b.l. 14, 15). Ant patikrinimo metu paimtų indų taip pat nėra užrašų „VERSACE“ (b.l. 14 - 16). Teismo vertinimu, šios aplinkybės panaikina visuomenės suklaidinimo galimybę. Todėl teismas mano, kad potencialus pirkėjas, matydamas VARRO GOLD, PRIMA COLLEZIONE, MADONNA prekės ženklus, yra įsitikinęs, kad šio gamintojo prekes ir perka.

Europos Sąjungos 1998 m. gruodžio 21 d. Direktyvos 89/104/EEC preambulėje nurodyta, kad galimybės suklaidinti visuomenę nustatymo būdai ir įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai yra ne šios Direktyvos, o nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šios kategorijos bylos turi būti nagrinėjamos, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų ir įridinėjimo taisyklėmis bei civilinio proceso principais, nustatytais CPK; kad visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas, kurį turi spręsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai; tokio tipo bylose svarbu tinkamai taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę; išvadai, kad prekės ženklas gali suklaidinti visuomenę, padaryti nepakanka subjektyvios nuostatos, tai turi būti pagrįsta tam tikrais įrodymais, patvirtinančiais, kad vidutinis vartotojas gali sudaryti būtent tokią nuomonę; visuomenės klaidinimo tikimybę turi įrodyti ieškovas, pateikdamas atitinkamus argumentus ir įrodymus, o ne teismas ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000).

In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinimas E. P. padarius pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos 214²⁷ straipsnio 1 dalyje, naikintinas kaip nepagrįstas, byla nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

nutraukti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą prieš E P, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Keturias pakuotes su 114 vnt. įvairiais indais, perduotas Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 skyriaus 2016-09-20 nutarimu Nr. 10-Jh-19360, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.