Marijampolės apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi, rašytinio proceso tvarka, nuteistojo P. V. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-563,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo P. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad jis yra nuteistas 20 metų laisvės atėmimo, 2019 birželio 19 d. jis buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Marijampolės pataisos namus. Tuo metu nuteistasis buvo atlikęs 17,5 metų paskirtos bausmės ir buvo įvykdytos visos privalomos socialinės reabilitacijos programos. 2019 m. spalio 16 d. jam buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, rizika buvo sumažėjusi 16 balų ir sudarė 48 balus. 2020 m. sausio 9 d. lygtinio paleidimo komisija nuteistajam buvo priėmusi nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas minėto nutarimo nepatvirtino. Po teismo nepatvirtinimo, Komisijos paskirtas rekomendacijas, nuteistasis nurodo, jog yra visas įvykdęs. Nuteistasis teigia, jog perkeliant nuteistuosius iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Marijampolės pataisos namai nebuvo tam pasiruošę, ko pasekoje nuteistasis dėl netinkamų sąlygų kreipėsi į administracinį teismą. Nuteistojo teigimu Marijampolės pataisos namų administracija jam kerštauja dėl aukščiau paminėto kreipimosi į administracinį teismą. Nuteistasis nurodo, jog Komisija prieštarauja pati sau, nes Komisijos teigimu jis reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atliginimo dydžio ar priimtinų darbo sąlygų, tačiau pasak nuteistojo tai yra netiesa, jis yra kreipęsis ne kartą į pataisos namų administraciją dėl to jog jam būtų suteiktas darbas. Kaip nurodo nuteistasis, Komisija teigia jog jis buvo atsisakęs dalyvauti programoje „Keisk požiūrį“. Nuteistojo teigimu „Keisk požiūrį“ užsiėmimuose nedalyvavo ne dėl to, kad nepanoro, tačiau dėl to, kad jis 2019-06-18 buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, ir iš jo išvežtas tik 19 dieną, todėl jokioje programos „Keisk požiūrį“ ar kokioje nors kitoje dalyvauti, nuteistajam siūlyta nebuvo. Nuteistojo teigimu jis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas jau šeštą kartą, nors Komisija nutarime nurodo, kad penktą. Be to, nuteistasis nurodo, jog jam nebuvo pranešta apie Komisijos posėdžio datą ir laiką. Apie posėdį nuteistasis sužinojo tik jau jam įvykus. Nuteistojo teigimu, socialinė išvada taip pat buvo surašyta jam nedalyvaujant ir jo nusikalstamo elgesio rizika buvo padidinta 8 balais ir tapo 56. Nors nuteistasis teigia, jog jokių pažeidimų nėra padaręs dėl ko galėjo padidėti jo nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nurodo, kad jis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, turi kur gyventi, dėl įsidarbinimo problemų nėra. Nuteistasis pabrėžė, kad yra atlikęs daugiau nei 90 procentų jam paskirtos bausmės, galiojančių nuobaudų neturi (paskutinį kartą baustas 2015-09-08), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta pilnai, ieškinių ar kitų vykdomųjų raštų neturi.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su nuteistojo skundu, Komisijos nutarimu ir kita medžiaga konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, jog P. V. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kadangi būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, grupėje iš anksto susitarusių žmonių, veikdami pagal išankstinio susitarimo planą, panaudojant fizinį smurtą ir siekdami užvaldyti svetimą turtą - pinigus, įsibrovė į butą ir dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du asmenis bei užvaldė jų turtą, t. y. P. V. įvykdė nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį. Be to, nuteistasis vykdė vis sunkesnius nusikaltimus. Lygtinio paleidimo taikymui būtinos sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė 56 svertiniai taškai, vertinimas atliktas 2020-06-22 ir nuo paskutinio vertinimo, kuris atliktas 2019-10-16 (48 balai), nusikalstamo elgesio rizika ne tik, kad nemažėjo, bet ir padidėjo, todėl visiškai pagrįstai abejojama teigiamais P. V. elgesio pokyčiais. Atkreiptinas dėmesys, jog atliktas nusikalstamo rizikos įvertinimas naudojant HCR-20 smurto rizikos įvertinimo schemą, rizika įvykdyti smurtinį nusikaltimą, taip pat išlieka vidutinė. Nuteistasis P. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, per bausmės atlikimo laikotarpį 11 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors nuobaudos negaliojančios nuo 2016-09-08, tačiau tai vis tiek, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad P. V. teistas 2002-11-28 Kauno apygardos teismo pagal BK 111 str. 1 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2010-08-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 3 p. bausmes pagal 2002-10-17 nuosprendį, pakeistą 2003-09-01 nuosprendžiu ir pagal 2002-11-28 nuosprendį subendrintos ir skirta galutinė bausmė - 20 metų laisvės atėmimo. Užskaityta -1 mėnuo 3 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai ir 23 dienos.

2020 m. liepos 20 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-563 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime drausminėmis nuobaudomis baustas 11 kartų, 3 kartus skatintas. Marijampolės pataisos namuose nustatytos tvarkos taisyklių nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas. Galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis ne visada geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų, ir kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūruotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmenybinių faktorių bei aplinkos veiksnių. Nuteistasis praeityje turėjo problemų su narkotinių medžiagų vartojimu. Bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats pažeidėjas teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Pats nuteistasis paaiškino, kad jam alkoholio vartoti negalima, kadangi pavartojęs alkoholio tam tikrose situacijose gali kilti pykčio protrūkiai, bei jis gali panaudoti fizinį smurtą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Nuskalstamo elgesio rizika vidutinė 56 balai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina tai, kad nusikaltimams būdingas narkotinių medžiagų vartojimas, darbinės patirties stoka. Nuteistajam yra būdinga smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Nėra duomenų, kad nuteistasis paleistas į laisvę bus įdarbintas. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 4 mėnesiai ir 23 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. V. ankščiau teistas 3 kartus, nusikaltimams būdingas narkotinių medžiagų vartojimo modelis. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų žmonių nužudymą bendrininkų grupėje. Nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, t. y. tyčia nužudė du žmones. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu 11 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, nuobaudos šiuo metu negaliojančios. Dauguma drausminių nuobaudų skirta už atsisakymą eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Paskutinį nusikaltimą, kuris yra labai sunkus nusikaltimas, padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra nepriekaištingas ir asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus asmuo yra tris kartus ir padaryti nusikaltimai sunkėja.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 20 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus skatintas, įsiskolinimų neturi arba jie nepateikti vykdyti pataisos namams. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tačiau atkreiptinas dėmesys jog asmuo per 18 metų bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas net 11 kartų, o tuo tarpu skatintas tik 3. Teismas mano jog šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-348 nurodyta, kad nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Galima manyti kad nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau bausmės atlikimo metu vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Pažymėtina, kad ir nusikaltinimo padarymo metu, už kurio padarymą jis nuteistas, P. V. taip pat nedirbo. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje nedirbo. Nėra duomenų, jog nuteistajam išėjus į laisvę jis būtų įdarbintas. Galima manyti, kad nuteistasis praeityje nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Turi sūnų V. V. gim. 1989 m. Nuteistasis būdamas pataisos įstaigoje jo neišlaikė, kadangi nedirbo. Visos šios nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes nors skunde ir teigia, kad nori būti visaverčiu visuomenės nariu išėjęs į laisvę, tačiau net ir turėdamas sąlygas būti visaverčiu visuomenės nariu, atlikinėdamas bausmę, t. y. dirbdamas, šia galimybe nepasinaudoja, tokiu būdu turėjęs galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo, taip pat nepasinaudojo.

P. V. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 56 balai. 2019-10-16 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 48 balai pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 8 balais. Kaip nurodyta Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje, padidėjimą lėmė nuteistojo darbinės motyvacijos stoka ir tai, jog jo nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Tačiau teismas pažymi jog faktas, kad nusikaltimai padaryti apsvaigus buvo žinomas ir ankščiau, todėl sprendžia jog šiuo atveju nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą lėmė būtent tai, jog asmuo atsisako dirbti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog net 36 balas sudaro kintančius veiksnius, kurie gali būti mažintini. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Komisijos nutarime nurodyta, kad: „2019-06-18 nuteistasis buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo į Marijampolės pataisos namus tęsti paskirtą bausmę. Nuteistasis buvo nukreiptas dalyvauti programos "Keisk požiūrį" užsiėmimuose, tačiau nuteistasis nepanoro dalyvauti.“ Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistasis atvyko į Marijampolės pataisos namus 2019-06-19, byloje nėra jokių duomenų apie siūlymą nuteistajam dalyvauti programoje „Keisk požiūrį“ ar jo atsisakymą dalyvauti minėtoje programoje. Tačiau teismas pažymi, jog minėta aplinkybe, atsisakant tenkinti nuteistojo skundą nesivadovauja, nes jos egzistavimas nenustatytas ir byloje yra pakankamai kitų aplinkybių neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymo V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ 24 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiai vyksta pagal darbotvarkę, patvirtintą ir pateiktą komisijos nariams ir pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki komisijos posėdžio. Minėto įsakymo 29 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Nei įstatymuose nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra įvirtinta, jog nuteistasis apie posėdį privalo būti informuotas raštu. Nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, jog nuteistajam buvo pranešta raštu apie posėdžio datą. Susiekus su Marijampolės pataisos namų administracija telefonu, buvo pateikta informacija, kad kiekvienos komisijos posėdyje dalyvaujančių nuteistųjų sąrašai yra iškabinami Resocializacijos kabinete, kur su šia informacija susipažįsta Resocializacijos skyriaus specialistai. Šie specialistai ir informuoja nuteistuosius apie tai kada bus komisijos posėdis. Apie tai, kad nuteistasis pageidauja dalyvauti posėdyje prašymų lygtinio paleidimo Komisija negavo, asmens byloje tokio prašymo taip pat nėra.

Komisija savo nutarime yra nurodžiusi, jog nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 5 kartą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog: „Nuteistajam P. V. 2019-02-14 d. Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TI -K) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu buvo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau 2019-03-18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Peržiūrėjus asmens bylos dokumentus, tačiau paskutinio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, su rekomendacijomis pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, bei nustatytu terminu sekančiam svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nerasta. 2019-11-15 d. buvo išsiųstas užklausimas Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijai dėl nuteistojo P. V. rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, bei dėl sekančio svarstymo termino, tačiau atsakymas negautas.“ Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių manoma jog Komisija vadovavosi asmens byloje esančiais duomenimis, o asmens byloje yra dokumentai pagrindžiantys tik tai jog nuteistasis buvo 4 kartus pristatytas lygtinio paleidimo komisijai. Tačiau ši aplinkybė kiek kartų nuteistasis buvo svarstytas dėl lygtinio paleidimo nėra esminė, nes kad asmuo būtų paleistas lygtinai turi būti išskirtinai jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir turi būti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba padaryta akivaizdi pažanga mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo P. V. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 81/04-563 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.