- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- 2-4205-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00156-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms V. J.-A., I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2YT-511-880/2017) iš atsakovo priteistą išlaikymą šalių vaikams, vaikui F. P. priteisiant po 350 Eur ir A. P. po 250 Eur per mėnesį, iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, bei nustatyti naują atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2017-04-10 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo iki 2019 m. spalio mėn. atsakovas gyveno šalių bute, adresu (duomenys neskelbtini), prisidėdavo prie vaikų priežiūros, namų ruošos darbų bei finansinių įsipareigojimų, tačiau 2019 m. spalio mėn. atsakovui išsikrausčius, visi namų buities ir abiejų vaikų priežiūros rūpesčiai liko ieškovei. Atsakovas po 2019 m. spalio mėn. prie vaikų išlaikymo prisideda tik tiek, kiek numatyta teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, po 150 Eur kiekvienam vaikui, nuolat vėluodamas pervesti ieškovei minėtą sumą, todėl ieškovė dėl išlaikymo išieškojimo buvo priversta kreiptis į antstolę. Nurodė, kad vaikams priteisto išlaikymo neužtenka būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Vaikams augant, didėjo jų poreikiai, pasikeitė jų ugdymo įstaiga, realiai brango maistas, būsto išlaikymas, apranga, avalynė, vaistai, vitaminai, medicininės paslaugos, kuras ir kt. Be to, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pažymėjo, kad šalių sūnus F. P., gim. (duomenys neskelbtini), turi specialiųjų poreikių, jam nustatyta abipusė kojų šleivapėdystė, kurios gydymas yra ilgalaikis, todėl vaikui reikalingos operacijos, reabilitacinis gydymas; jis privalo lankyti baseiną, bent kartą per metus praleisti sanatorijoje, nešioti specialią avalynę, kuri kainuoja brangiau nei įprasta avalynė ir susinešioja greičiau. Su sūnumi vykstant į reabilitacijas ir sanatoriją negali palikti kelioms savaitėms dukros vienos, ko pasėkoje turi papildomų išlaidų apmokant ir už dukros gyvenimą sanatorijoje. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, į kurią ieškovė vežioja abu vaikus ir dėl to turi papildomų išlaidų (tuo metu, kai minėto teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikams, abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, kuri yra arčiau namų). Sūnus F. P. lanko nemokamus būrelius. Jam yra būtinas baseino lankymas, tačiau Širvintose nesant galimybių sūnui lankyti baseiną, ji reikia vežti į Vilnių, kur baseino lankymas kainuoja nuo 60 Eur mėnesiui. Sūnaus vežiojimas ne tik kainuoja kuro ir automobilio eksploatacijos sąnaudas, kuriomis iki atsakovui išsikraustant rūpinosi jis, tačiau ir ieškovės darbo laiką, ko pasėkoje ji netenka darbinių pajamų. Dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje lanko nemokamus būrelius, nes ieškovė neturi galimybės jos leisti į mokamus būrelius, nors dukra labai norėtų lankyti vokalo būrelį, kainuojantį apie 70 Eur per mėnesį. Dukra yra aktyvi bendruomenės narė, jaunoji policijos rėmėja, todėl ieškovė turi nuolat ją nuvežti į įvairius renginius, vykstančius Širvintų rajone, Vilniuje ir kituose miestuose, kas vėl ieškovei kainuoja ne tik dideles kuro, bet ir laiko sąnaudas bei darbe netektas pajamas. Dukra yra paauglė, kuriai itin svarbi jos išvaizda, apranga, dekoratyvinė kosmetika, telefonai. Ji turi problemų su oda, todėl jai būtina lankytis pas kosmetologą, reikalingos specialios odos priežiūros priemonės. Be to, šalių dukrai nuo 2020 m. gruodžio mėn. yra paskirtos intensyvios psichologo konsultacijos, kurios vyksta Vilniuje ir kurių nemokamų konsultacijų kiekis yra ribotas, t. y. poliklinika skiria tik 12 nemokamų konsultacijų, o viršijus šį konsultacijų skaičių, reikia mokėti po 20 Eur už kiekvieną papildomą konsultaciją. Ieškovė pati veža dukrą į šias konsultacijas ir už jas apmoka. Dukrai yra paskirtos konsultacijos kas savaitę, ko pasėkoje be kelionės (kuro) išlaidų per mėnesį turi 80 Eur papildomų išlaidų vien psichologo konsultacijoms. Pažymėjo, kad psichologo konsultacijų dukrai prireikė būtent dėl atsakovo elgesio su vaikais. Nurodė, kad 15 metų su vaikais registruojasi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, todėl susirgus vaikams ne tik turi neiti į darbą, bet dar turi išlaidų kurui nuvykimui į gydymo įstaigą, gydymo paslaugoms, kadangi pagal poliklinikos politiką visi tyrimai ir vaikų gydymas yra mokami. Dukrai galimai bus reikalingas ortodontinis gydymas, kas yra ypač brangu. Atsakovas oficialiai yra įsidarbinęs automobilių priežiūros įmonėje, kur jo darbo užmokestis per mėnesį, jos žiniomis, siekia minimalų darbo užmokestį, tačiau atsakovas iš tiesų nedirba šioje įmonėje ir jo įsidarbinimas yra fiktyvus. Iš tikrųjų atsakovas jau 13 metų turi savo autoserviso verslą, t. y. privačiai užsiima automobilių tvarkymu, kartu su verslo partneriu nuomojasi garažą Vilniuje, kuriame tvarko automobilius, ir tokiu būdu uždirba ženkliai daugiau nei skelbia oficialiai. Pati dirba kirpykloje, Avižieniuose, ir jos pajamas per mėnesį sudaro apie 600 Eur. Iš savo gaunamų pajamų dar turi sumokėti atsakovui už jai po santuokos nutraukimo atitekusią jo buto dalį (2 000 Eur jau sumokėjo, liko sumokėti dar 3 000 Eur). Iki 2019 m. spalio mėn., kol atsakovas gyveno su vaikais, vaikai su juo turėjo puikų ryšį, tačiau atsakovui išsikrausčius iš namų ir susiradus kitą moterį, jo elgesys su vaikais pasikeitė. Atsakovas nenori leisti laiko su vaikais, ko pasėkoje vaikai, ypač dukra, patyrė didelius psichologinius išgyvenimus. Net būdamas su vaikais, jis bendraudavo ne su jais, o su savo moterimi telefonu, viešino savo santykius socialiniuose tinkluose, dukrą pašalino iš savo draugų socialiniuose tinkluose, trynė jos komentarus po žinutėmis. Dėl to dukra patyrė daug streso ir jai tenka lankytis pas psichologą. Netrukus ten ketina vesti ir sūnų, nes jam labai trūksta tėvo, keičiasi jo elgesys, sutriko miegas, ir kt. Atsakovas nesilaiko vaikams duotų pažadų, neatvažiuoja į susitikimus, juos atšaukia; skambinant vaikams jis neatsiliepia arba išvis išjungia telefoną. Todėl mano, kad būtina nustatyti būtinąsias atsakovo bendravimo su vaikais sąlygas. Ieškovė nurodė, kad siekia, jog tėvas dalyvautų vaikų gyvenime lygiomis dalimis, rūpintųsi jais, neprarastų ryšio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo finansinė padėtis po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, nepasikeitė. Jo darbo užmokestis yra apie 600 Eur. Nuosavybės teise turi vieną transporto priemonę AUDI A6, kurios vertė apie 6 000 Eur. Kito tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonė būtina, kadangi jo gyvenamoji vieta yra pas tėvus, (duomenys neskelbtini), o dirba Vilniuje. Iš uždirbamų 600 Eur per mėnesį, 300 Eur sumoka vaikams, o likusius pinigus panaudoja savo reikmėms, iš kurių apie 100 Eur degalams nuvykti į darbą. Padeda tėvai. Abejoja ieškovės galimybėmis skirti jos nurodytą sumą vaikams. Mano, kad tokio amžiaus vaikams yra galimybė pirkti žymiai pigesnius daiktus, pigesnėse parduotuvėse, ieškoti pigesnių paslaugų, nei nurodo ieškovė. Pažymėjo, kad tris mėnesius ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais, nuteikinėja juos prieš tėvą, ko pasėkoje dukra su juo bendrauja nemandagiai, tyčiojasi iš jo ir jo draugės. Pažymėjo, kad ieškovė gauna išmoką vaikams, po 60 Eur vaikui, sūnus gauna neįgalumo pašalpą, ir šiuos pinigus ieškovė naudoja savo nuožiūra. Mano, kad ieškovė kas mėnesį tikrai neperka tiek daug ir tokių kokybiškų prekių kaip nurodo. Pažymėjo, kad ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos negalės tinkamai realizuoti; jį pilnai tenkino minėtu 2017 m. teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pažymėjo, kad konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti vaikų gyvenimo ritmo stabilumą, leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyriui nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, todėl turi būti nustatyta maksimali atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, atitinkanti vaikų interesus, nepažeidžianti normalaus vaikų dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaikams stabilumą.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sūnui prašo priteisti didesnio dydžio išlaikymą, nes dėl sveikatos problemų jam reikalinga nuolatinė reabilitacija, brangesnė avalynė. Reabilitacijos metu sūnui atliekama mankšta, masažai; jam reikalingas baseinas, ir pan. Per mėnesį sūnus sunešioja po vieną porą avalynės (kaina apie 50-70 Eur), kadangi yra labai judrus, dažnai griuvinėja, važinėja dviračiu. Anksčiau su šeima gyveno Vilniuje, todėl ir toliau ten lankosi pas medikus. Nurodė, kad per mėnesį gauna daugiau nei 600 Eur pajamų (apie 700-800 Eur); prižiūrėti vaikus bei finansiškai jai padeda motina, kiti artimieji. Pažymėjo, kad atsakovas su vaikais nebendrauja. Mano, kad yra reikalingas konkretus bendravimo su vaikais grafikas. Butas yra kūrenamas kietu kuru, per mėnesį šildymui reikia apie 120-140 Eur (vaikui – apie 40 Eur), elektrai ir vandeniui – apie 30-35 Eur. Taip pat reikalingos išlaidos vaikų pramogoms; odontologo paslaugoms. Mano, kad atsakovas turi galimybes mokėti didesnį išlaikymą vaikams. Nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovas vaikus yra paėmęs tris kartus – vieną kartą į kavinę, du kartus – į Akropolį, kur lankėsi žaidimų kambaryje, picerijoje. Pažymėjo, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko sutvirtinimo sakramento šventės, nepadėjo išspręsti problemos dėl vaikų sugedusio kompiuterio, sudužusio telefono. Nurodė, kad atsakovas buvo atvežęs telefoną, bet vaikai jo nenorėjo, nes šis buvo sutrūkęs, subraižytas. Prašė priteisti iš atsakovo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka ir abiem vaikams galėtų mokėti 400 Eur. Pats gauna apie 600 Eur pajamų, nuomoja butą, kurio nuoma kainuoja apie 200 Eur (šias išlaidas dalinasi su drauge). Nemano, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 700 Eur. Be to, vaikai gauna išmokas. Į sanatoriją ir pats yra vežęs vaikus. Su nurodyta bendravimo su vaikais tvarka iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su nustatyta sąlyga jam kiekvieną savaitgalį paimti vaikus (sutiktų du savaitgalius per mėnesį paimti vaikus). Be to, gyvena su drauge, todėl būtų sudėtinga kaip numatyta tvarkoje, bendrauti su vaikais be pašalinių žmonių, kadangi jo nuomojamas butas yra vieno kambario. Nurodė, kad dar mokėjo ir paskolą už butą, apie 200 Eur kas mėnesį, kurią jau išmokėjo. Finansiškai jam padeda ir tėvai. Teigė, jog nebuvo informuotas, kodėl dukra lanko psichologo konsultacijas.
Šalies argumentai
Liudytoja A. P. teismo posėdyje nurodė, kad su tėvu beveik nebendrauja. Jis buvo ją „užblokavęs“ per visus socialinius tinklus, tačiau neseniai vėl „atblokavo“. Sutinka su ieškinyje nurodyta bendravimo su tėvu tvarka. Nurodė, kad lanko būrelius, norėtų lankyti vokalo būrelį, kurio kaina per mėnesį apie 30 Eur. Turi išlaidų manikiūrui, kosmetologo paslaugoms, lanko psichologo konsultacijas. Į mokyklą motina kas dieną duodavo po 2 Eur. Kai tėvas gyveno kartu, santykiai su juo buvo geri. Jam išsikrausčius, su juo matėsi apie keturis kartus. Jis pasiūlydavo susitikti, bet neatvažiuodavo. Po išsikraustymo jis yra davęs jai 50 Eur. Teigė, kad nori bendrauti su tėvu. Pasakojo, kad 2019 m. pavasarį tėvas jai nupirko dviratį, tačiau šiuo metu tas dviratis yra pas tėvą. Žino, kad tėvas gyvena Vilniuje. Nurodė, kad motina nedraudžia bendrauti su tėvu, o skatina.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje pritarė, kad šalys turi susitarti dėl bendravimo tvarkos. Mano, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, vaikams tėvas galėtų mokėti po 230 Eur dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų F. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 16, 17). Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-511-880/2017, šalių santuoką nutraukė bendru sutikimu ir patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina, iš vaikų tėvo buvo priteistas išlaikymas vaikams, po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės, bei numatyta, kad vaikų motina įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikų tėvui dalyvauti auklėjant nepilnamečius vaikus, matytis, bendrauti su vaikais be pašalinių asmenų be apribojimų abiejų sutuoktinių sutarimu.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio padidinimo bei skyrium gyvenančio atsakovo konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies.
Dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaikų realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo padidinti minėtu Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą vaikams – šalių sūnui F. P. 200 Eur suma, o dukrai – 100 Eur suma, t. y. sūnui priteisiant iš atsakovo po 350 Eur, o dukrai – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Didesnę sūnui reikalingo išlaikymo sumą ieškovė motyvavo sūnaus sveikatos problemomis, dėl ko jam reikalinga nuolatinė reabilitacija, gydymas, brangesnė avalynė ir pan. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, sutikdamas mokėti vaikams išlaikymui po 200 Eur kiekvienam.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dirba kirpėja ir gauna daugiau nei 600 Eur pajamų per mėnesį (apie 700-800 Eur), tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su priklausiniais (b. l. 33-35), automobilis Citroen C4 (b. l. 32). Bylos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Iš byloje pateiktų minėtos įmonės pažymų apie priskaičiuotą ar išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad 2019 m. atsakovui išmokamas darbo užmokestis nesiekė 400 Eur, o 2020 m. vasario ir kovo mėn. jam buvo išmokėta atitinkamai 420,67 Eur ir 436,05 Eur suma (b. l. 54-56). Byloje pateiktas VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad atsakovui priklauso automobilis Audi A6 (b. l. 57). Ieškovė teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad atsakovui priklausė ir automobilis WW Passat, apie ką ji sužinojo iš antstolės (b. l. 75). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gauna apie 600 Eur pajamų, iš kurių 300 Eur skiria vaikų išlaikymui, o likusius pinigus buto nuomai, kurui, pragyvenimui. Ieškovė gi tvirtino, kad minėtoje įmonėje ((duomenys neskelbtini)) atsakovas dirba fiktyviai, ir turi savo autoserviso verslą, taiso automobilius, ir tokiu būdu uždirba ženkliai daugiau nei skelbia oficialiai. Visgi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nors atsakovas ir neįtikino teismo, kad 300 Eur išlaikymą vaikams, buto nuomos, komunalinius mokesčius, kitas pragyvenimui ir laisvalaikiui reikalingas išlaidas apmoka iš savo gaunamo 600 Eur darbo užmokesčio, tačiau kitokių objektyvių įrodymų apie ieškovės nurodytas atsakovo kitas neva gaunamas pajamas byloje nėra, o vien pateiktos susirašinėjimo ištraukos ar nuotraukos (pavyzdžiui, b. l. 111-116), kuriose matyti autoserviso pastatas ar remontuojami automobiliai, nesudaro pagrindo išvadai apie konkrečias atsakovo gaunamas pajamas. Be to, abi šalys nurodė, kad finansiškai joms padeda tėvai, tačiau taip pat jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Nors ieškovei, kaip minėta, nuosavybės teise priklauso butas, tačiau už jai po santuokos nutraukimo su atsakovu atitekusią atsakovo buto dalį ji moka kompensaciją, ką ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi, teismo vertinimu, remiantis bylos duomenimis, abiejų šalių turtinė padėtis panaši.
Ieškovė pateikė vaikams reikalingo išlaikymo paskaičiavimą, detalizuodama vaikų poreikius buto šildymui, komunalinėms paslaugoms, maistui, ugdymui, vaistams, higienos reikmėms, automobilio eksploatacijai, kurui, draudimui ir kt., nurodydama, kad apytikslė realių išlaidų suma per mėnesį yra 1 587 Eur, bei vaikų lūkesčių paskaičiavimą (kompiuteriai, atostogos užsienyje, gimtadienio šventės, riedis, ir kt.), 2 550 Eur sumai (b. l. 13), taip pat pateikė pavienių kvitų už nupirktas prekes, kurą, suteiktas paslaugas (kosmetologo, odontologo, psichologo ir pan.) kopijas (b. l. 19-23, 163-164). Bylos duomenys taip pat patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad sūnus F. P. turi sveikatos problemų, jam nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 9 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b. l. 18, 31). Ieškovės teigimu, sūnui dėl abipusės kojų šleivapėdystės reikalinga nuolatinė reabilitacija, brangesnė avalynė (pateikė tokių batų kainų pavyzdžių (b. l. 78-79). Įvertinęs ieškovės pateiktą vaikams reikalingų išlaidų detalizaciją, bylos dalyvių parodymus teismo posėdžio metu, teismas nekvestionuoja būtiniausių išlaidų vaikų išlaikymui (maistui, komunaliniams mokesčiams, buities reikmėms, vaistams, aprangai, ir pan.) dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. spalio mėn., kai atsakovas išsikraustė iš ieškovė namų, ieškovė viena gyvendama su vaikais, rūpinosi jų vežiojimu į ugdymo, gydymo įstaigas, dėl ko daugiau nei atsakovas patyrė tiek laiko, tiek piniginių sąnaudų. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė byloje visgi nepagrindė jos nurodytos vaikams kiekvieną mėnesį reikalingos 1 587 Eur išlaidų sumos, pavyzdžiui, 200 Eur sumos rūbams ir avalynei (ieškovė akcentavo, kad dėl sūnaus sveikatos problemų jam turi kas mėnesį pirkti naujus batus, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai kas mėnesį yra daroma), 250 Eur vaikų laisvalaikiui, 55 Eur kosmetikai ir kosmetologo paslaugoms. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaikams reikia 90 Eur maitinimui mokykloje bei 40 Eur mokyklos reikmėms, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikai nelanko mokyklos ištisus 12 mėnesių per metus. Ieškovė nurodė, kad dukra turi problemų dėl odos, tačiau byloje nėra duomenų, kad vaikui kas mėnesį reikalingos tam tikros būtinos paslaugos ar priemonės, o manikiūras ar, pavyzdžiui, plaukų tiesinimo žnyplės, kurių pirkimo kvitas yra pateiktas byloje (b. l. 21), nelaikytinos ypatingo būtinumo prekėmis ar paslaugomis. Lygiai taip pat, kiekvienu atveju tik įvertinus realias galimybes turėtų būti svarstomas atostogų užsienyje, gimtadienio švenčių, riedžių ir pan. dalykų būtinumas. Byloje yra pateikta sąskaita už psichologo konsultacijas, 100 Eur sumai, už penkias konsultacijas, laikotarpiu nuo 2019-12-13 iki 2020-01-31 (b. l. 164), tačiau nustatant išlaikymo vaikui dydį, svarbu pažymėtina, kad minėtos išlaidos yra laikino pobūdžio ir nėra aišku, kiek tokių konsultacijų vaikui reikės, nes byloje nėra duomenų, kad jos teikiamos ir dabar.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, taip pat tai, kad ieškovė dar gauna valstybės mokamas išmokas vaikams, teismo vertinimu, šiuo atveju išlaikymas A. P. didinamas 70 Eur, o F. P. atsižvelgiant į jo sveikatos būklę – 100 Eur. Teismo vertinimu tai atitinka šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius ir protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės ieškinį iš dalies ir padidina Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydį – vaikui A. P. nuo 150 Eur iki 220 Eur, o vaikui F. P. nuo 150 Eur iki 250 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).
Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas taip pat pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-511-880/2017, abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina (ieškove). Bylos duomenimis, iki 2019 m. spalio mėn. vaikų tėvas gyveno kartu su ieškove ir vaikais, tačiau nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovas išsikraustė iš ieškovės namų ir gyvena skyrium. Tiek ieškovė, tiek dukra A. P. teismo posėdyje tvirtino, kad atsakovas beveik nebendrauja su vaikais, retai su jais matosi, neskiria jiems laiko, nesilaiko vaikams duotų pažadų, neatvažiuoja į susitikimus, juos atšaukia, dėl ko ieškovė pageidauja nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas neneigė, kad mažai bendrauja su vaikais. Teismo posėdyje jis iš esmės pritarė ieškovės siūlomai tvarkai, tačiau nesutiko su įpareigojimu kiekvieną savaitgalį paimti vaikus (sutiktų du savaitgalius per mėnesį paimti vaikus) bei su sąlyga bendrauti su vaikais be pašalinių žmonių, kadangi nuomojamame vieno kambario bute gyvena kartu su drauge.
Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skyrium nuo vaikų gyvenantis atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, tai, kad šiuo metu tarp šalių nėra vieningo ir visus tenkinančio sutarimo aptariamu klausimu, tačiau bylos šalys iš esmės sutinka su ieškinyje siūloma bendravimo tvarka, teismas nustato ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurioje numato keletą pakeitimų. Teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis gyvena kartu su drauge nuomojamame vieno kambario bute, dėl ko būtų sudėtinga įvykdyti pateiktoje bendravimo tvarkoje numatytą sąlygą bendrauti su vaikais be pašalinių asmenų. Todėl, siekiant nepažeisti ir atsakovo teisių, teismas nusprendžia pateiktoje tvarkoje (ieškinio 3.2.1 punkte) numatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik visiškai nevartojęs alkoholio, t. y. būdamas visiškai blaivus, esant galimybei be pašalinių žmonių (išskyrus gimines), sutelkdamas visą dėmesį jiems. Taip pat teismas, įvertinęs šalių pasisakymus aptariamu klausimu, nepilnamečių vaikų amžių, t. y. tai, kad jie jau patys geba išreikšti savo norus ir dėl bendravimo su tėvais, siekiant, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų geranoriškai vykdoma, teismas numato įpareigojimą atsakovui ne mažiau kaip du savaitgalius (ne tris, kaip numatyta ieškinyje, 3.2.1 punkte) per mėnesį leisti laiką su vaikais.
Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ar kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (b. l. 30). Kadangi minėtas reikalavimas buvo patenkintas, ši suma jai priteistina iš atsakovo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 61 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo (170 Eur (t. y. 470 Eur - 300 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 12,01 Eur pašto išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 80, 162). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo iš esmės patenkintas vienas ieškovės neturtinis reikalavimas, o vienas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo buvo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažina iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Padidinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-511-880/2017, iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį nuo 150 Eur iki 220 Eur, ir vaikui F. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį nuo 150 Eur iki 250 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-03-30) iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į I. P. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke, už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Paskirti uzufrukto teise ieškovę I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. P. ir F. P. priteistų lėšų tvarkytoja.
Nustatyti naują atsakovo M. P. ir vaikų A. P. ir F. P. bendravimo tvarką:
1.1. Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta.
1.2. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų tinkamai juos parengti.
1.3. Motina pateikia reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
1.4. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.
1.5. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.
1.6. Vaikui/vaikams susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką/vaikus ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.
1.7. Sergantį vaiką/vaikus tėvas lanko jų namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.
2.1. Su vaikais bendrauja tik visiškai nevartojęs alkoholio, t. y. būdamas visiškai blaivus, esant galimybei be pašalinių žmonių (išskyrus gimines), sutelkdamas visą dėmesį jiems. Atsakovas leidžia laiką su vaikais savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, jei iš anksto nebuvo suderinta su ieškove kitaip, ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, vaikus paimant iš jų namų 20.00 val. penktadienį ir grąžinant juos į namus 19.00 val. sekmadienį, išskyrus atvejus, kai vaikai pareiškia nenorą arba serga prieš tai iš anksto tą dieną informuojant atsakovą. Atsakovas bendraudamas su vaikais turi būti visiškai blaivus. Kai atsakovo priežiūroje yra vaikai, jis taip pat privalo rūpintis jais pats bei nakvoti su jais pats taip pat, o ne perleisti savo pareigas tretiesiems asmenims;
2.2. Kiekvieną savaitės antradienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos, trečiadienį ryte veža juos į ugdymo įstaigą, naktį iš antradienio į trečiadienį vaikai nakvoja pas tėvą deklaruotoje jo gyvenamojoje vietoje su tėvu;
2.3. Atsakovas taip pat ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį turi sūnų nuvežti į baseiną, taip pat kasmet praleisti savaitę su sūnumi reabilitacijoje ir sanatorijoje. Atsakovas įsipareigoja rūpintis vaikais jų ligos metu bent 50 procentų jų sirgimo laiko, apie vaikų sirgimą ieškovė informuos atsakovą SMS žinute tik vaikams susirgus;
2.4. Esant poreikiui kas antrą savaitę dukrą nuvesti pas psichologą;
2.5. Esant poreikiui nuvesti vaikus pas medikus į kitus miestus;
2.6. Kūčias vaikai švenčia su motina. Lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais nuo gruodžio 25 d. 12 val. ryto iki gruodžio 26 d. 20 val. vakaro, o nelyginiais metais nuo gruodžio 25 d. 20 val. vakaro iki gruodžio 26 d. 19 val. vakaro. Kas antrus metus t. y. lyginiais metais gruodžio 31 d. nuo 17 val. iki sausio 1 d. 19 val., išskyrus atvejus kai vaikai pareiškia nenorą, kitų kalendorinių švenčių dienomis, atsakovo buvimo su vaikais laikas derinamas iš anksto su ieškove atskiru susitarimu;
2.7. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaikai bendrauja motina.
2.8. Atostogos: atsakovas pusę eilinių vaikų atostogų laiko (1 kalendorinė savaitė), ir po kiekvieno mėnesio priešpaskutinę vieną savaitę vasaros atostogų bei pusę atsakovo kasmetinių atostogų praleidžia kartu su vaikais, t. y. tuo metu vaikai gyvena atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kartu su juo, išskyrus atvejus, kai vaikai pareiškia nenorą;
2.9. Tėvas informuoja motiną apie numatomą su vaikais atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaikų išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;
2.10. Atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaikų gimimo dieną nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val., išskyrus atvejus, kai vaikai pareiškia nenorą;
2.11. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas negali vaikų pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;
2.12. Esant poreikiui vieno vaiko ligos atveju, prižiūrėti kitą, nuvežti ir parvežti į mokyklą ir teikti visą būtinąją bei reikalingą pagalbą tuo laikotarpiu vaikams;
2.13. Motinos ligos atveju, esant poreikiui, pasirūpinti vaikais, nuvežti, parvežti į/iš mokyklos ir teikti visą būtinąją bei reikalingą pagalbą tuo laikotarpiu vaikams.
2.14. Šalys sutinka duoti visus reikiamus sutikimus ir/ar leidimus dukrai vykti į užsienį, o taip pat duoti kitus sutikimus ir/ar leidimus, reikalingus šalims įgyvendinti savo, kaip tėvų teises ir pareigas per įmanomai trumpiausią ir abipusiu susitarimu suderintą laiką, bet ne ilgiau kaip per teisės aktuose numatytą terminą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. P. ieškovei I. P. 100 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur advokato pagalbai, t. y. iš viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. P. 61 Eur žyminio mokesčio bei 12,01 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.