Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.2.20.5.1.; 2.3.6.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.3.6.8.; 2.4.1.3.

2021 m. vasario 22 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje kontaktiniu ir nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki dviejų metų, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjęs asmuo –

t. y. būdama pripažinta nukentėjusiąją ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32390-20, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Mažeikiai, Gamyklos g. 36, 2020 m. rugpjūčio 25 d. akistatos metu su R. N., būdama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. L. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, melavo tyrėjai D. L., teigdama, kad „nori prisipažinti ir paaiškinti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir pareiškimo parašymo, todėl prisipažįsta, kad davė melagingus parodymus, augina du mažamečius vaikus ir prašo skirti piniginę minimalią baudą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. vyras R. N. prieš ją nesmurtavo, raktais smūgių nesudavė, nurodė, kad nenori paaiškinti kodėl davė melagingus parodymus, įvyko šeimos konfliktas, todėl ir davė melagingus parodymus“.

Kaltinamoji V. N. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą su vyru pastoviai konfliktuodavo, tik ji nekviesdavo policijos. Tą kartą nebeapsikentusi išsikvietė policijos pareigūnus, nes vyras, kuris nebuvo dvi paras namuose, grįžęs neblaivus, smurtavo prieš ją, iškeikė necenzūriniais žodžiais, iš spynos išėmęs raktus, metė į ją, pataikė į galvą, dėl ko pajuto fizinį skausmą, nors nebuvo sužalota. Konfliktas prasidėjo tik vyrui įėjus, koridoriuje, paskui tęsėsi virtuvėje, raktus metė stovint koridoriuke. Apie pastūmimą policijai neminėjo, jai tai atrodo nieko blogo, nes jis pastoviai ją stumteli, ypač, kai būna neblaivus. Viską matė jos draugė S. K., be to, buvo du jos ir vienas draugės vaikai. Po šio įvykio ji su vyru nebegyveno, tačiau jis vėl siūlė taikytis, manipuliavo vaikais. Prašė atsiimti parodomus, viską pamiršti ir gyventi toliau. Susitaikiusi su vyru, norėjo atsiimti pareiškimą policijoje. Kadangi pareiškimo atsiimti nebegalėjo, vyro įkalbėta, akistatos metu pripažino, kad melavo, neva vyrą apkalbėjo. Tyrėja buvo įspėjusi dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vyras sakė, kad neatsiėmus pareiškimo, jį pasodins į kalėjimą ir ji dėl to bus kalta. Žadėjo sumokėti baudą, sakė, kad bauda nebus didelė. Sutuoktinio ji bijo, jis grasindavo, kad padegs butą, kad susidoros su ja. Parodymus pas tyrėją pakeitė tik dėl vyro, nenorėjo, kad jis būtų teisiamas. Pamanė, kad dabar jis gaus laisvės atėmimą, nes jau yra teistas. Abu manė, kad ji atsipirks bauda, kuri bus 20-50 eurų, taip sakė vyras. Tikėjosi išsaugoti šeimą. Vėliau tyrėjai tiesos nepasakė, nes pabijojo, kad jai dar kartą iškels baudžiamą bylą už pakartotiną melavimą. Be to, galvojo, kad jau per vėlu kažką keisti, kad ir sakyti tiesą. Gynėjas siūlytas nebuvo, gal ji nesuprato savo teisės. Norėjo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, tad į detales nesigilino, su viskuo sutiko. Dabar jo nebebijo, kartu nebegyvena, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jos mamą R. J., su kuria gerai sutaria, mama labai daug padeda.

Be kaltinamosios V. N. prisipažinimo, jos kaltę įrodo teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, laiduotojos parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytoja S. K. parodė, kad tą vakarą atvažiavo pas V. po darbo pasiimti savo dukters, kurią per dieną buvau palikusi pas ją. V. vyras R. ištisai ją terorizavo, rašė SMS žinutes. Vėliau jis atvažiavo, norėjo pasiimti daiktus. Jis susiginčijo su V., iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, ji reikalavo atiduoti raktus, tačiau jis metė į V. raktus, kurie kliuvo jai į kaktą. Mano, kad V. skaudėjo, nes metė stipriai, paraudo kakta. Tada V. iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvažiavo, bet R. jau nebebuvo. Paskutiniu metu jie pastoviai pykdavosi, tą kartą R. buvo išgėręs. Tą vakarą jis grįžo su savo drauge ir draugu, iškeikė V. V. V. pasakojo, kad R. ją prišnekino pakeisti parodymus ir jai jo pagailo, nes jį myli, todėl ir pakeitė. Sakė, kad R. pažadėjo už ją sumokėti baudą. V. žinojo, kad R. turi draugę, jų kaimynę, todėl ji buvo pastoviai susinervinusi.

Liudytojas R. N. parodė, kad su sutuoktine jo santykiai yra blogi. Tą vakarą jis grįžo iš darbo. Truputį užtruko svečiuose, gavau iš V. žinutę, kad turi pasiimti savo daiktus ir eiti gyventi pas savo kalę. Namuose buvo ir V. draugė. Jokių raktų jis neturėjo grąžinti, nes ji turėjo savo raktus, jis savo. Žmona pastoviai rakindavo apatinę spyną ir neištraukdavo rakto, kad grįžęs neatsirakintų. Kviesti policiją jai yra įprasta, pastoviai susiginčijus kviečia policiją. Kodėl V. pakeitė parodymus, jis nežino, jis neprašė nieko keisti, o baudą siūlė sumokėti ir dabar savo žodžio neatsiima. Po to nutikimo buvome susitaikę, bet netrukus žmona apsisprendė ir išėjo gyventi atskirai. Tą vakarą V. raktų į kaktą nemetė, niekas to negalėjo matyti, nes šalia nieko nebuvo. Draugė pasirodė tik tada, kai jis trenkė durimis ir išėjo. Akistatos metu davė teisingus parodymus, ką sakė, neatsimena. Akistatos metu V. sakė, kad jį apkalbėjo, tada buvo apsitaikę ir gyveno kartu. Po akistatos policijoje pasakė, kad skirs V. didelę baudą. Jis sutiko ją sumokėti, nes yra šeima. Mano, kad V. sugalvojo atsiimti savo parodymus, kad jo neuždarytų. Žmoną vadina negražiais žodžiais, nes ji išveda iš kantrybės. Konfliktai prasidėdavo kai atvykdavo draugė ir jos išgerdavo šampano. Jie apsistumdė koridoriuje, nes žmona neleido praeiti į kambarį, todėl jis ją ir pastūmė. Ji pastoviai jį stumdo ir per veidą užtrenkia, bet policijos jis nekviečiu, nes ji žmona. Kartą jam buvo iškelta byla, bet susitaikė ir byla buvo nutrukta, nes jis turi teistumą. Jokių raktų jis iš spynos neištraukė ir V. į veidą nemetė.

Liudytoja D. L. parodė, jog yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėja. Pamena, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir ji apklausinėjo nukentėjusiąją ir įtariamąjį, kuris neigė savo kaltę ir tada buvo nuspręsta surengti akistatą. Akistatos metu, nukentėjusioji prisipažino, kad ji savo vyrą apkalbėjo, kad raktų jis į ją nemetė. Nukentėjusioji sakė, kad sutuoktiniai iki tol buvo susipykę, o ką paskui aiškino, neatsimena. Ji pateikė N. pranešimą apie bylos užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, teisės jai buvo išaiškintos, taip pat, kas jai siūloma, kokia numatoma bausmė, ji su viskuo sutiko ir patvirtino pasirašydama. V. N. buvo atvykusi su mažamečiu vaiku, sakė, kad neturi kur palikti. Ji visada turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, dokumentus pasirašė savarankiškai, pastabų ar papildymų neturėjo. Kaltinamoji sakė, kad sutinka su baudžiamuoju įsakymu. Baudos suma buvo įvardinta, pamena, kad jis, išgirdusi kokai bauda jai skiriama, labai sunerimo, kad tik nesužinotų mama. Kiek prisimena, dar ir apsiverkė. S. K. neapklausė, nes pradžioje nepavyko susisiekti, o po akistatos kaltinimas pasisuko kita linkme, nebebuvo tikslo ieškoti S. K.

Laiduotoja R. J. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Ji norėjo išsaugoti santuoką, dėjo visas pastangas, kad būtų pilna šeima, nes jos sutuoktiniui šeima nerūpi, jis žiūri tik savęs. Jos santykiai su dukra artimi, žinojo visas jos problemas, matydavo, kaip jis su ja elgiasi, įžeidinėdavo visokiais žodžiais, mėgsta ir išgerti, ir palakstyti. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gyvena šeimoje su vyru. Užaugino tris vaikus, kiti gyvena šeimose, tik jaunesniajai nesiseka gyvenimas. Su R. N. dukra susituokusi du metus, per juos visko buvo. Ji važiuodavo padėti spręsti problemas, bet šeimos nepavyko išsaugoti. Dabar dukra su vaikais nuomojasi butą, kartu su vyru negyvena. Jos įtaka dukrai yra didelė, stengiasi kiek galėdama padėti. Žino, kuo dukra kaltinama, žino, kad melavo. Vyras V. prišnekino, sakė, kad viskas bus gerai, kad gyvens. Dukra nėra melagė, bet patikėjo vyru. Prašo atleisti dukrą nuo atsakomybės pagal laidavimą, ją paskirti laiduotoja. Užstato neturi iš ko sumokėti, nes gauna minimalų darbo užmokestį, o dukra negauna jokių pajamų, padedame jai, moka už butą, vaiko darželį, padeda auginti vaikus.

Informacinėje pažymoje ROIK Nr. 0120000434373 fiksuojama, jog V. N. 2020 m. rugpjūčio 12 d., 22.40 val. pranešė, jog mamos bute tarp jos ir neblaivaus vyro vyko konfliktas, vyras jai trenkė per galvą su raktu, naudoja psichologinį smurtą (b. l. 26-27).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.30 val. V. N. pranešė, jog jos vyras R. N., paprašius grąžinti aktus, metė juo jai į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1-4).

V. N. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 5).

2020 m. rugpjūčio 13 d. V. N., apklausta papildomai kaip liudytoja, parodė, kad tą vakarą jis paprašė vyro R. N. raktų, o jis juos metė ir pataikė jai į galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Pasakius, kad iškvies policiją, vyras pasišalino, ji jo bijo, nes jis yra agresyvus (b. l. 32-33).

2020 m. rugpjūčio 25 d. Akistatos protokole užfiksuota, jog V. N. parodė, kad ji, 2020 m. rugpjūčio 12 d., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir pareiškimo parašymo, davė melagingus parodymus, nurodydama, kad byras prieš ją nesmurtavo, raktais smūgių jai nesudavė, kodėl davė melagingus parodymus, paaiškinti nenori, įvyko šeimos konfliktas. R. N. akistatos matu patvirtino, kad jis prieš sutuoktinę nesmurtavo, įvyko žodinis konfliktas ir ji melagingai pranešė apie įvykį (b. l. 36-37).

2020 m. rugsėjo 4 d. apklausta kaip įtariamoji, V. N. patvirtino akistatos metu duotus parodymus (b. l. 97-98).

2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą R. N. atžvilgiu (76-78).

Kaltinamosios mama R. J. pateikė prašymą atleisti jos dukrą, kaltinamąją V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (b. l. 136). Ji charakterizuojama teigimai, nuo 1985 m. balandžio 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), turi nekilnojamojo turto, susituokusi, nėra teista, nebausta administracine tvarka (b. l. 137, 138,139, 140, 144-146).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios V. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas kaltinamosios pranešimo apie jos atžvilgiu naudotą smurtą pagrindu. Byloje esantys kaltinamosios ir liudytojų S. K. ir R. N. parodymai patvirtina, jog tą vakarą tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas, ir nepaneigta, jog R. N. žmonai metė raktus ir pataikė į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau vėliau, akistatos metu kaltinamoji paneigė savo parodymus ir nurodė, kad vyrą ji apkalbėjo, t. y. akistatos su sutuoktiniu R. N. metu jis patvirtino, kad sutuoktinis jai nemetė raktų ir nepataikė į galvą, ir fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji laikėsi pranešime bei pirminiuose parodymuose nurodytų aplinkybių ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 25 d. akistatos metu su R. N., būdama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. L. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, melavo tyrėjai D. L., teigdama, kad „nori prisipažinti ir paaiškinti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir pareiškimo parašymo, todėl prisipažįsta, kad davė melagingus parodymus, augina du mažamečius vaikus ir prašo skirti piniginę minimalią baudą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. vyras R. N. prieš ją nesmurtavo, raktais smūgių nesudavė, nurodė, kad nenori paaiškinti kodėl davė melagingus parodymus, įvyko šeimos konfliktas, todėl ir davė melagingus parodymus“. Teismas vertina, kad akistatos metu kaltinamoji, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia melavo. Teismas pažymi, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingų parodymų davimą – padarytą tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, jog darydama šį nusikaltimą, kaltinamoji suprato savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, suprato, kad įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parašu akistatos protokole, tačiau davė tikrovės neatitinkančius parodymus ir to norėjo. Tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad ji suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato tai ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, taip, pasak jos, gelbėdama sutuoktinį nuo galimo baudžiamosios atsakomybės kilimo bei realios laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis, todėl teismas neanalizuoja jos sutuoktinio vaidmens dėl jos parodymų keitimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji ir jos gynėja advokatė Virginija Vainorienė prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. Prokuroras neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydamas, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamosios paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją, t. y. kaltinamosios mamą R. J., darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąją pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nedirba, augina vaiką iki dviejų metų, neteista, administracine tvarka nebausta, padariusi nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Jos mama R. J. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąją, kuris yra jos dukra, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Išklausęs laiduotoją R. J., teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti savo dukrai teigiamą įtaką, nes palaiko glaudžius ryšius bei artimus santykius, rūpinasi dukra, padeda jai materialiai, padeda auginti vaikus. Kaltinamoji taip pat pripažino, jog mama gali jai daryti teigiamą įtaką. Laiduotoja R. J. dirba ilgus metus Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, charakterizuojama teigimai, yra susituokusi, nėra teista, nebausta administracine tvarka. Pasižadėjo teigiamai įtakoti dukters pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į R. J. charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką savo dukrai. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojos asmenybę, pripažintina, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Atleidus kaltinamąją V. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajai V. N. padarė didelį poveikį ir teigiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamosios elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamoji labai gailisi, darytina išvada, kad kaltinamoji suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje ji laikysis įstatymų, todėl sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė jai neskirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant R. J.

Išaiškinti V. N., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti V. N., jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.