Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-08 · Administracinė byla Nr. I-7428-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
I-7428-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02009-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūrai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7428-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-02009-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.12.4; 1.38; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEO GROUP“ skunde teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-164(AG-119/01-2016) (toliau – ir Sprendimas) ir tenkinti UAB “NEO GROUP” prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. (5.5)A4-1477 priimtą sprendimą „Dėl laboratorinės kontrolės rezultatų vertinimo“ (toliau – ir Raštas), bei UAB “NEO GROUP” prašymą perduoti Agentūrai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde nesutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos.

Teigė, kad Raštas yra formalus ir deklaratyvus. Atsakovė netinkamai ir neišsamiai įvertino situaciją bei padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Klaipėdos RAAD) perskaičiavimus atliko tinkamai. Komisija taip pat šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Agentūra atsakė į pareiškėjos pateikto prašymo turinį, nepažeidė jos teisės į atsakymo gavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Agentūros Raštas, atsisakant tenkinti jos prašymą ir pripažįstant, kad Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūra tinkamai atliko emisijų perskaičiavimus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus. Agentūra pareiškėjos prašymą išnagrinėjo išsamiai neištyrusi ir neįvertinusi tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, atsakymą pateikė formaliai, konstatuodama pareiškėjai žinomas faktines aplinkybes, bei cituodama teisės aktų nuostatas atsietai nuo faktinės situacijos.

Agentūra neteisingai aiškina Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 27-98/M-07 „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto greičio ir tūrio debito ortakyje matavimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (toliau – ir LAND 27- 98/M-07), reikalavimus.

Pabrėžė, kad atitinkamai ir Komisija išsamiai neištyrusi ir neįvertinusi pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų bei argumentų, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti bei, kad pareiškėjos teisė į atsakymo gavimą nepažeista.

Šalies argumentai

Pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ji prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija išnagrinėjo ir nustatė faktines aplinkybes pagal administracinio ginčo byloje pateiktus šalių įrodymus ir šalių paaiškinimus administracinio ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo metu. Komisijos sprendimas yra grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Sutiko su Komisijos Sprendime pateiktu teisiniu vertinimu. Pabrėžė, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjai nagrinėjamu atveju sukelia administracinė nuobauda, kurią skyrė Klaipėdos RAAD, o ginčijamas Raštas yra tik tarpinis dokumentas. Akcentavo, kad tinkamai aiškino ir taikė LAND 27-98/M-07 nuostatas. Skundžiamas raštas yra parengtas atsižvelgus į pareiškėjos 2016 m. sausio 12 d. prašymą, parengtas atsakymas į jį pagal Agentūrai suteiktą kompetenciją, t. y. paaiškinta, kaip buvo atliekami kontroliniai matavimai, kodėl nebuvo skaičiuojamas taršos šaltinių išmetamų dujų tūrio debitas ir nurodė, kas atliko išmetamų teršalų tyrimų rezultatų perskaičiavimą. Agentūros vertinimu, pareiškėja subjektyviai vertina faktines aplinkybes ir netiksliai interpretuoja teisinį reguliavimą.

Atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negauta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negauta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos RAAD 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Agentūrą raštu Nr. (10)-LV4- 610 „Dėl iš UAB „NEO GROUP” stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimo“, prašydamas pakartotinai nakties metu atlikti pareiškėjos valdomų stacionarių taršos šaltinių Nr. 010, 036 ir 201 į aplinkos orą išmetamų oro teršalų mėginių paėmimą ir acetaldehido bei 2-metil1,3-dioksolano koncentracijų juose nustatymą. Taip pat prašė pareiškėjos stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų tyrimus atlikti ir šių tešalų koncentracijų aplinkos ore tyrimus Bendrovės gamyklos priešvėjinėje ir pavėjinėje pusėse (b. l 1134).

Agentūros Jūrinių tyrimo departamentas 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdė pareiškėjos stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių emisijų kontrolę iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 036, Nr. 201 ir Nr. 010 (b. l. 12).

Agentūros Aplinkos tyrimų departamentas 2015 m. spalio 20 d. atliko mėginių chemines analizes (tyrimų protokolai Nr. P-CHA-2015-349/1, Nr. P-CHA-2015-350/1, Nr. P-CHA- 2015-351/1, Nr. P-CHA-2015-352/1, Nr. P-CHA-2015-353/1, rezultatus užfiksavo Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Tyrimų protokoluose Nr. P-CHA- 2015-349/1, Nr. P-CHA-2015-350/1, Nr. P-CHA-2015-351/1, Nr. P-CHA-2015-352/1, Nr. P-CHA- 2015-353/1 (b. l. 120–129).

Agentūra 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. (5.5)-A4-l 1657 „Dėl iš UAB „NEO GROUP“ stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimo perdavė vertinimui KRAAD, kuris vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio ir Klaipėdos RAAD nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų nuostatų patvirtinimo, 11.2.1 papunkčiu, atliko tyrimų rezultatų vertinimus. Klaipėdos RAAD 2015 m. lapkričio 6 d. raštu „Dėl valstybinės laboratorinės kontrolės rezultatų“ pareiškėjai pateikė tyrimų rezultatus (b. l. 118–119).

Pareiškėja 2016 m. sausio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyrių, nurodydama, kad matavimų protokoluose Nr. P-CHA-2015-351/1, Nr. P-CHA-2015-352/1 ir Nr. P-CHA-2015-353/01 rezultatai pateikti mato vienetais mg/m³. o Leidime ribinės vertės nustatytos mato vienetais g/s. todėl norint atlikti kontrolinių matavimų rezultatų palyginimą su Leidimo normatyvais, atliekami perskaičiavimai. Taršos šaltiniuose Nr. 036, 201 ir 010 išmatuotas srauto greitis 1 m/s. Teigė, kad tokiu atveju laikytina, jog srauto greitis nebuvo išmatuotas, nes naudotas prietaisas atsižvelgiant į paklaidos ribas, neužtikrina rodmenų tikslumo. Neturėdama faktinių srauto greičio matavimų. Klaipėdos RAAD perskaičiavimui panaudojo tūrio debitus iš Bendrovės aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos. Pareiškėja pažymėjo, kad visi taršos šaltiniai, kuriuose atlikti kontroliniai matavimai, yra alsuokliai, todėl emisijų srauto greitis kinta, priklauso nuo matavimų metu vykdyto technologinio proceso, talpų pildymo intensyvumo ir pan. Nurodė, kad tokiu būdu gauti paskaičiavimai neatitinka realios kontrolės metu buvusios situacijos ir negali būti vertinami. Nurodė, kad tikslinga pakartotinai atlikti taršos šaltinių Nr. 036, 201 ir 010 kontrolę, išmatuojant dujų srauto greitį juose. Pareiškėja prašė suteikti metodinę pagalbą ir išaiškinti, kaip turėtų būti atliktas korektiškas rezultatų palyginimas su normatyvais ir vertinimas nurodytu atveju (b. l. 115–116).

Agentūra 2016 m. vasario 15 d. Raštu Nr. (5.5)-A4-1477, vykdydama Aplinkos ministerijos pavedimą parengti atsakymą, atsakė į pareiškėjos 2016 m. sausio 12 d. raštą bei pateikė atsakymus į rašte pareiškėjos keliamus klausimus.

Nurodė, kad valstybinės laboratorinės kontrolės rezultatų vertinimą vykdo KRAAD, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Agentūra informavo pareiškėją, jog tuo atveju, kai Leidime ribinės vertės mato vienetas g/s, o teršalo koncentracija pateikta mg/m³, vykdomas perskaičiavimas, vadovaujantis Rekomendacija, naudojant išmetamų dujų tūrio debito Nm³/s vertes. Perskaičiavimui gali būti naudojami išmetamų dujų rodiklių duomenys, pateikti įmonės Aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje (toliau - Inventorizacijos ataskaita). Kontroliniai matavimai, kuriuos atliko Agentūra UAB „NEO GROUP“, buvo atlikti esant pastoviam/ nusistovėjusiam įrenginių režimui ir išmatuotos srauto reikšmės buvo mažesnės už 1 m/s. Stacionariu aplinkos taršos šaltinių Nr. 010, 036, 201 išmetamų dujų tūrio debitas 2015 m. rugsėjo 30 d. nebuvo skaičiuojamas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-399 1-o skyriaus nuostatomis, tais atvejais, kai dujų srauto greitis mažesnis negu 1 m/s, srautu greitį tiksliau galima apskaičiuoti negu išmatuoti, todėl išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimui tikslingiau naudoti nustatytas ortakiuose dujų srauto greičio vertes, įrašytas įrenginio techninėje projektinėje dokumentacijoje. Su tuo sutiko ir pareiškėjos atstovas, pasirašęs mėginių ėmimo protokole. Taršos šaltinių Nr. 010. 036 ir 201 išmetamų teršalų tyrimų rezultatų perskaičiavimą KRAAD Klaipėdos rajono agentūra atliko naudodama pareiškėjos Inventorizacijos ataskaitoje pateiktus išmetamų dujų tūrio debito duomenis. Tyrimų rezultatų vertinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl Inventorizacijos ataskaitos duomenų patikimumo, Agentūra nurodė, kad įmonė privalo Leidime pateikti teisingą informaciją ir atsako už Inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis bei turi užtikrinti, kad inventorizaciniai matavimai būtų atlikti optimalaus technologinio režimo metu. Matavimai, atlikti nenusistovėjusio režimo ar kitomis neatsitiktinėmis sąlygomis, nėra patikimi. Todėl jei pareiškėja mano, kad Inventorizacijos ataskaita nevisiškai atitinka esamą padėtį ar joje pateikti neteisingi / netikslūs duomenys, ji gali patikslinti aplinkos oro taršos šaltinių parametrus ir iš šių taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį, atlikdama naują (ar papildydama galiojančią) Inventorizaciją (Komisijos byla, l. 8–9).

Pareiškėja 2016 m. kovo 18 d. Komisijai pateikė skundą dėl Rašto (Komisijos byla, l. 1–6). Komisija 2016 m. kovo 18 d. sprendimu nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams šalinti (Komisijos byla, l. 71). Pareiškėja 2016 m. balandžio 7 d. pateikė patikslintą skundą (Komisijos byla, l. 74–79).

Komisija 2016 m. balandžio 20 d. Sprendime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 stripsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1 punktu, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavusi, kad pareiškėjos subjektinė teisė ginčijamu Raštu nebuvo pažeista. Nustatė, kad Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklų (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. sausio 12 d. prašymą ir pateikė į jį atsakymą pagal jai suteiktą kompetenciją, t. y. paaiškino, kaip buvo atliekami kontroliniai matavimai, kodėl nebuvo skaičiuojamas taršos šaltinių išmetamų dujų tūrio debitas ir nurodė, kas atliko išmetamų teršalų tyrimų rezultatų perskaičiavimą. Nustatė, kad Bendrovės teisė į prašymo išnagrinėjimą bei atsakymo pateikimą nebuvo pažeista. Taip pat nustatė, kad Raštu pareiškėjai netaikomos jokios poveikio priemonės, šis raštas jokių neigiamų pasekmių jai nesukelia, todėl padarė išvadą, kad Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos Rašte padaryta išvada, kad Raštas pareiškėjai nesukelia neigiamų pasekmių ir jis nelaikytinas individualiu administraciniu teisės aktu. Pareiškėjos teigimu, Agentūra priėmė sprendimą, patvirtino, kad Klaipėdos RAAD perskaičiavimus atliko teisingai. Be to, Rašte nurodyta apskundimo tvarka irgi patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016 m. leipos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsniu, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsniu skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju pareiškėja dėl Rašto panaikinimo kreipėsi į Komisiją, kuri priėmė ginčijamą Sprendimą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Konstatuotina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-903-822/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija nustatė, kad Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Teismas sutinka su tokiu Komisijos vertinimu pritaria jos padaryta išvadai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklės (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja Komisijai pateikė skundą dėl Rašto. Pareiškėja kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri pavedė Agentūrai atsakyti. Šiuo atveju Agentūra, kaip viešojo administravimo institucija, turi pareigą atsakyti pagal jai suteiktą kompetenciją. Agentūra Rašte į pareiškėjos pateiktus klausimus išdėstė poziciją, jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė.

Lietuvos Respublikos apsaugos ministras 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-468 redakcija) patvirtino Agentūros nuostatus, kurių 2 punkte nustatyta, kad Agentūra yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Minėtų nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei šiais nuostatais.

Agentūra, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę, be kita ko, pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus. Taigi, Aplinkos ministerijai pavedus Agentūrai pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjos prašymą, ji, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, atsižvelgusi į prašymo turinį pateikė pareiškėjai atsakymą. Atsakyme paaiškinta, kaip buvo atliekami kontroliniai matavimai, kodėl nebuvo skaičiuojamas taršos šaltinių išmetamų dujų tūrio debitas ir nurodė, kas atliko išmetamų teršalų tyrimų rezultatų perskaičiavimą.

Teismo vertinimu, Agentūra Raštu tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio kreipimuisi Taisyklės nustato atsakymą laisva forma (Taisyklių 47.4 punktas). Konstatuotina, kad Rašto turinys atitinka pareiškėjos išdėstyto kreipimosi esmę, jame pasisakyta dėl pareiškėjų dėstomų argumentų. Pažymėtina, kad Komisija tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjos išvada, kad Agentūra priėmė Sprendimą laikytina nepagrįsta. Iš skundo turinio neaišku, kokias materialines teisines pasekmes Raštas jai sukelia.

Akcentuotina, kad Klaipėdos RAAD 2016 m. vasario 24 d. surašė pareiškėjos darbuotojui – technologui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 2 d. bei Aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 str. 1 dalies pažeidimų (Komisijos byla, l. 124–125). Protokolas grindžiamas būtent 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūros Jūrinių tyrimų departamento paimtais aplinkos šaltinių taršos mėginiais. Komisijos byloje yra pateiktas 2016 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimo, kuriuo administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (Komisijos byla, l. 130). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu būtent Klaipėdos RAAD suteikta kompetencija vertinti valstybinės laboratorinės kontrolės rezultatus. Agentūrai tokia kompetencija nesuteikta, o Rašte pateikta informacija, atsakant į pareiškėjos klausimus, negali būti vertinama kaip priimtas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėja, ginčydama Klaipėdos RAAD priimtą nutarimą dėl nustatytų pažeidimų, atitinkamai galės pateikti argumentus ir dėl pareiškėjos teiktų atitinkamų prašymų į institucijas, atsakymų į juos. Šiuo atveju, net ir panaikinus ginčijamą Raštą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjai surašytas ir atitinkamai bus sprendžiamas pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimas. Klaipėdos RAAD dėl surašytų tyrimų protokolų Nr. P-CHA-2015-349/1, Nr. P-CHA-2015-350/1, Nr. P-CHA-2015-351/1, Nr. P-CHA-2015-352/1, Nr. P-CHA-2015-353/1, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 12 straipsnių nuostatomis, yra kompetentingas vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir taikyti poveikio priemones.

Pažymėtina, kad apskundimo tvarkos nurodymas rašte pats savaime nepatvirtina, jog raštas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016). Šiuo atveju tiek Komisija, tiek ir teismas turi vertinti Rašto esmę. Būtent Rašto turinys patvirtina, kad jis nelaikytinas sprendimu, kurio teisėtumą turėtų vertinti teismas. Be to, Taisyklėse nėra įtvirtinto draudimo tam pačiam viešojo administravimo subjekto darbuotojui nagrinėti asmens prašymus tuo pačiu klausimu, teismas neturi pagrindo abejoti Raštą parengusių specialistų kompetencija.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai (b. l. 141–146) neturi teisinės reikšmės vertinant Rašto turinį (jo esmę). Tai, kad pareiškėja nesutinka su Rašte išdėstyta pozicija, negali paneigti, jog Agentūra tinkama įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei į pareiškėjos pateiktus klausimus pateikė informaciją pagal suteiktą kompetenciją. Jokio sprendimo Agentūra pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo (redakcija galiojus iki 2016 m. liepos 1 d.) 14 straipsnyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams.

Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.) 44.1 papunktyje nustatyta, kad Komisija gali priimti sprendimą atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 45 punkte nustatyta, kad Komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Minėtų nuostatų 46 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių ginčo šalių, kitų proceso dalyvių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Komisijos sprendimą pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas ir komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime (47 punktas).

Konstatuotina, kad Komisija, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymu ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais pagal jai suteiktą kompetenciją tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, t. y. ginčijamas Sprendimas pagrįstas tiek faktų, tiek teisės aktų tinkamu taikymu. Komisijos išvada, kad Raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu yra tinkamai motyvuota, įvertinus Rašto esmę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką formuojamą šiuo klausimu. Konstatuotina, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijamas sprendimas turi būti naikinamas.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestiniai reikalavimai: tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti Raštą bei perduoti pareiškėjos prašymą Agentūrai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės „NEO GROUP“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius