Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-31-843/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
1S-31-843/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Nuteistasis
G. R.
Teikimas Nr. 1S-31-843/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios G. R. skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Sandefjorfo pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteista Norvegijos Karalystės Sandefjorto pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 § pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto ir penktojo punkto nuostatų pažeidimus ir jai paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuota 549 dienos, praleistos laikino įkalinimo įstaigoje.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Sandefjorto pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistajai G. R. Norvegijos Karalystės Sandefjorfo pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 162 § pirmojo skirsnio ir trečiojo skirsnio pirmojo bei penktojo punktų pažeidimus paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2016 m. birželio 9 d. Į bausmės laiką įskaičiuota laikinajame sulaikyme ir kalinime išbūtas laikas kaip atliktą 549 (penkių šimtų keturiasdešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Skundu G. R. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nuteistosios teigimu, jai atliekant laisvės atėmimo bausmę Norvegijos kalėjime, yra tikimybė būti lygtinai paleistai atlikus 2/3 paskirtos bausmės už pavyzdingą elgesį. Ji Norvegijos įkalinimo įstaigoje turi galimybę tobulėti, mokytis, dirbti, sportuoti. Šiuo metu laukia perkėlimo į atvirą kalėjimą.

Be to, ji nenori ir nesutinka būti išsiųsta į Lietuvos Respubliką, nes bijo dėl savo saugumo. Jai gali pakenkti kartu su ja Norvegijos Karalystės Sandefjorto pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteisti asmenys. Teisminio nagrinėjimo metu jai buvo anonimiškai grasinta, dėl ko buvo sustiprinta jos apsauga.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į G. R. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

G. R. skundas atmestinas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistosios skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis yra motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), o skunde išdėstyti nuteistosios motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė kaip nuosprendį priėmusi valstybė yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c punktas). Lietuvos Respublika kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d punktas). Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų (7 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo medžiagos, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad šiuo atveju nuosprendžio ir liudijimo perdavimas vykdančiajai valstybei yra tinkamas, įmanomas, ir nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Aukštesnės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka pritardamas teismo pateiktai argumentacijai.

Kaip matyti iš G. R. išsakytos pozicijos, ji nesutinka dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas įtvirtina nuostatą, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis). Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktas nurodo, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys patvirtina, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, laikoma vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (1 straipsnio 1 dalies e punktas).

G. R. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra atliekama vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 3 dalį yra privalomas vykdančiajai valstybei. Susitarimo 6 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad visais atvejais, kai nuteistasis asmuo tebėra išduodančioje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o nuteistojo asmens nuomonė perduodama vykdančiai valstybei.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamente Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Norvegijos karalystės Sandefjorto pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo gautas 2016-10-06 (b.l. 3-4). Kartu su prašymu pateiktas Susitarimo 4 straipsnyje nurodytas liudijimas bei nuteistosios G. R. asmeninis pareiškimas pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 dalį (b.l. 5-12). Pareiškime G. R. patvirtino, kad yra susipažinusi su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į Lietuvą pagal Susitarimą ir nurodė, kad nesutinka, jog nuosprendis ir liudijimas būtų persiųstas į Lietuvos Respubliką tolimesniam bausmės atlikimui Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (6 straipsnio 2 dalies a punktas). G. R. yra Lietuvos Respublikos pilietė, be to, nėra duomenų, kad ji Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią būtų deklaravusi. Priešingai, paskutinė G. R. gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Iš liudijime pateiktos informacijos apie nuteistojo asmens šeimą, socialinius ar profesinius ryšius su vykdančiąją valstybe matyti, kad jos motina R. R. taip pat gyvena Lietuvos Respublikoje. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad išduodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistosios pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl G. R. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajai, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra būtinas. Tai, kad G. R. yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje turinti gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikoje gyvena jo motina, yra pagrindiniai kriterijai, preziumuojantys efektyvesnę asmens socialinę reabilitaciją ir integraciją į visuomenę. Duomenų apie socialinių, šeimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistosios realiais duomenimis pagrįstų ryšių, kurie galimai paspartintų jos pataisymą ir reintegraciją į visuomenę bei sietų ją su Norvegijos Karalyste, byloje nėra pateikta.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistosios skundo argumentai dėl Norvegijos Karalystėje taikomų kalinimo sąlygų, kurios, apeliantės nuomone, yra geresnės. Pažymėtina, kad vien tai, jog G. R. nesutinka būti perkeliama į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, siekdama kuo komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei tai, kad, kaip nurodo, pagal Norvegijos Karalystės įstatymus nuteistajai yra galimybė sutrumpinti bausmės atlikimo laiką ir likusią bausmės dalį atlikti lengvesnio įkalinimo įstaigoje, nelaikytina pakankamu pagrindu skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė nuteistajai G. R. bausmę atlikti pataisos namuose, o remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, yra skirstomi į atitinkamo režimo grupes (lengvoji, paprastoji ir drausminė), tokiu būdu yra sudaryta galimybė nuteistiesiems bausmę atlikti lengvesnėmis kalinimo sąlygomis. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Atsakant į G. R. skundo argumentą, jog ji nenori ir nesutinka būti išsiųsta į Lietuvos Respubliką, nes bijo dėl savo saugumo, pažymėtina, jog iš 2016-12-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento rašto Nr. (1149/16) 9R-3881 matyti, jog Norvegijos policijos institucijos pripažino, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistajai G. R. buvo kilusi reali grėsmė, tačiau šiuo metu Norvegijos institucijos neturi informacijos, patvirtinančios nuteistosios nuogąstavimus dėl jos saugumo. Be to, šiuo raštu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašoma, prireikus, imtis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti G. R. saugumą Lietuvos įkalinimo įstaigoje tuo atveju, jei ji bus perduota į Lietuvą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Valinskienė