Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-312/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
1A-160-312/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56104-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-312/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56104-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; (S) 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, I. K. ir jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą D. K. vienerių metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. K. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. spalio 28 d., apie 19.00 val., važiuodamas asfaltuotu keliu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais I. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti - vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 , 5 dalimis, iš I. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 930,00 Eur.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“. Be transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, kas reiškia, kad automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės registracijos liudijime automobilio savininku nurodytas I. K., tačiau pastarasis nurodė, kad automobilis faktiškai jam nepriklauso, pinigus automobiliui įsigyti davė jo sūnus P. K.. Jei automobilis ir priklauso ne kaltininkui, o tretiesiems asmenims, įstatymas numato, kad tokiais atvejais teismas iš kaltininko išieško konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į įstatymo formuluotę „teismas išieško“, kurią vertinant lingvistine prasme, teismui numatyta ne teisė, o pareiga išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Šia nuostata siekiama išvengti galimų manipuliacijų gynybos versijomis dėl konfiskuotino turto faktinio priklausomumo, todėl visais atvejais, kai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonė nėra konfiskuojama, nes ši priklauso tretiesiems asmenims, turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Antraip, įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neužtikrintų prevencinio tokių priemonių tikslo.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad I. K. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, ar išieškoti jos vertę atitinkančios sumos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas I. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, todėl laikytina, jog proporcingumo principas nebuvo pažeistas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.Teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju, keliamas tik turto konfiskavimo netaikymo pagrįstumo klausimas.Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodytas turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).Pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra baustas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jį vertina neigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Tai leido teismui daryti išvadą, kad I. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas skyrė jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) vieneriems metams. Atsižvelgęs į I. K. padarytą veiką ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilis faktiškai priklauso I. K. sūnui, kuris apie nusikalstamos veikos darymą nieko nežinojo, teismas padarė išvadą, kad jo konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Byloje esant nustatytam teisiniam pagrindui atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, ši pirmosios instancijos teismo išvada dėl transporto priemonės nekonfiskavimo yra logiška ir motyvuota.Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobiliu „Hyundai Santa Fe“ dažniausiai naudojasi I. K. sūnus P. K. ir jo sutuoktinė, juo veža savo mažametį vaiką į darželį, tėvas ir sūnus patvirtino, kad transporto priemonė buvo įsigyta už P. K. šeimos pinigus, o registruota tėvo vardu, nes P. K. tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad faktinis automobilio savininkas yra ne asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad P. K. būtų žinojęs apie I. K. ketinimą vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimo netaikymas nekelia pavojaus visuomenei, atvirkščiai, paliekant automobilį yra apsaugomi trečiųjų asmenų interesai. Pasisakant dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iš I. K. išieškojimo, pažymėtina, kad pats baudžiamasis procesas I. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – asmuo neteko turėto vairuotojo darbo, šiuo metu dirba pakuotoju už minimalų atlyginimą, todėl, šias aplinkybes vertinant visumoje su aplinkybėmis, į kurias buvo atsižvelgta atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcingas, nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir su ja susijusios pasekmės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas