Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-28571-545/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-16
Bylos Nr.
e2-28571-545/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21900-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-28571-545/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21900-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui R. S. dėl išmokos grąžinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. S. 338,85 Eur skolos dėl gautos išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015-02-23 nuo negrąžintos lėšų dalies iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje parašyta, kad atsakovas 2007-05-28 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ įsipareigojo pagal priemonę ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę. Atsakovas 2009- 2011 m. laikotarpiu nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, todėl privalo grąžinti gautą išmoką. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., yra pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įvertino 2007-05-28 pateiktą atsakovo paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. ir nustatė, kad atsakovas, dalyvaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ veikloje, 2009-2011 m. laikotarpiu nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t.y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, todėl susidarė 338,85 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas grąžino lėšas ieškovui. Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 338,85 Eur skolos (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 3.3 punktas).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už 338,85 Eur nuo 2015-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 14, 15.1 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 0,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285 - 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 288739270, naudai 338,85 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 85 ct) žalos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą už 338,85 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2015-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja R. B.