Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-05-19 · Byla Nr. A2.6.-5243-873/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
A2.6.-5243-873/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04645-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5243-873/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04645-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. Ž., išnagrinėjus G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2013 m. gegužės 29 d., apie 15.30 val., Liepkalnio g. 8, Vilniuje, vairuodamas autobusą „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skilus autobuso stiklui, stiklo šukėms kritus ant keleivės M. M., jai apibrozdinus įvairias kūno sritis, dėl ko keleivei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 231.4 p. reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui arba jam pačiam, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

G. B. paaiškino, kad gegužės 29 d. jis dirbo, važiavo maršrutu Vidžiūnai –Stotis. Važiuodamas Liepkalnio gatve, neprivažiavęs stotelės apie 15 m, pradėjo stabdyti. Autobuso greitis buvo apie 30 km/h, asfaltas nelygus. Stabdydamas išgirdo garsą, kad byra stiklas. Kontrolierė pasakė, kad sudužo stiklas. G. B. įjungė avarinę signalizaciją, nuėjo į autobuso galinę dalį. Pamatė stiklo šukes, mergaitė buvo pasodinta kitoje vietoje. Mergaitė buvo su moterimi, ji valė stiklus nuo mergaitės drabužių. Priėjo kontrolierė, paskui moteriai, kuri valė stiklus, atnešė rankšluostį, kad rankomis nereikėtų valyti stiklų. Moteris stovėjo nugara į G. B., mergaitė buvo išsigandusi. G. B. pažiūrėjo, kad ant jos drabužių stiklai, bet kraujo nebuvo. G. B. paskambino įmonės savininkei, ji pasakė, kadangi nukentėjusiųjų nėra, važiuoti ir laukti, kol pakeis autobusą. G. B. nuvažiavo į stotį, visi išlipo. Mergaitė ir ta moteris išėjo. G. B. atvežė kitą autobusą, jis toliau važiavo savo maršrutu. Gailisi dėl to, kad taip atsitiko, jis skambino savininkei, ji pasakė važiuoti, G. B. pagalvojo, kad turbūt nereikia kreiptis į policiją, nes kitos transporto priemonės juk nebuvo. G. B. buvo priėjęs prie mergaitės. Praėjo 8-10 minučių, kol ten stovėjo, G. B. paklausė keleivių, ar kas nors turi pretenzijų, visi pasakė, kad viskas gerai. Mergaitės veidas buvo išbalęs, bet įbrėžimų, kraujo nebuvo. Jeigu būtų kraujas, G. B. kviestų greitąją pagalbą. Moteris viską darė pati, nieko neprileido prie mergaitės. G. B. suvokia, kad yra atsakingas už keleivių saugumą. Gal jis neteisingai nusprendė, kraujo nebuvo, bet juk jis negalėjo pamatyti, kas po drabužiais. Policijos jis nekvietė, nes niekas nenukentėjo. Suprato, kad mergaitė nepilnametė. Mergaitė pasakė, kad viskas gerai. Prieš įvykį stiklas skilęs nebuvo.

J. M. paaiškino, kad gegužės 29 d. buvo darbo diena, po pietų paskambino dukra, ji buvo labai susijaudinusi, šoko būsenoje. Ji pasakė, kas buvo sužalota autobuse, kalbėdama verkė. Dukra sakė, kad jai labai bloga, skauda galvą, yra nubrozdinimai, bėga kraujas. Dukra pasakė, kad su ja yra mokytoja, kuri važiavo kartu, palydės ją iki autobuso, atvažiuos arčiau J. M. darbo, kad ją galėtų pasiimti. J. M. pasiėmė dukrą, iš karto važiavo į ligoninę. Nubrozdinimai gal ir buvo smulkūs, bet akivaizdūs – ant kaklo, veido, stiklo šukės buvo plaukuose. Dukros pėdkelnės buvo suplyšusiuos, ji pati – labai susijaudinusi. Lazdynų ligoninėje padarė nuotrauką, pasakė, kad rimtų sužalojimų nėra, bet reikia stebėti, kad įsitikinti, ar nėra smegenų sukrėtimo. Dukra apie įvykį pasakojo, kad važiuodama autobusu buvo užmigusi, atsibudo pajutusi, kad kažkas krito ant galvos. Ant savęs pamatė šukes, išsigando, ėmė verkti. Dukra aiškino, kad prie jos nebuvo priėjęs nei vairuotojas, nei kontrolierė. Autobuse netoliese sėdėjo mokytoja, kuri suteikė pagalbą, ėmė valyti šukes nuo jos drabužių, paklausė, kas ir kaip. Policija nebuvo kviesta, autobusas nuvažiavo iki stoties. Tai buvo priešpaskutinėje stotelėje iki stoties.

Nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad ji važiavo autobusu, priešpaskutinėje stotelėje važiavo per kalniuką, ant jos krito autobuso stiklas. Kontrolierė priėjo paklausti, ar viskas gerai. Jai padėjo mokytoja, aprinko šukes. Kontrolierė kažkam skambino, vairuotojas išlipo, skambino kažkam. Paskui vairuotojas įlipo atgal į autobusą, važiavo iki stoties. M. M. išlipo su mokytoja, paskambino mamai, ji atvažiavo ir ją pasiėmė. Kai stiklas užkrito, M. M. pradėjo svaigti galva. Jai sužeidė galvą. Kaklas, galva ir kojos buvo nubrozdinti. Rankų plaštakas nubrozdino. Ant veido nebuvo sužeidimų, bet ant kaklo nubrozdinimų buvo. Galva nebuvo prakirsta. Atėjo kontrolierė, paklausė, ar jai viskas gerai, ji atsakė, kad kaip ir gerai, bet truputį skauda galvą, nusibrozdino. Ji pasakė eiti į priekį, paskui kažkam skambino. Prie M. M. priėjo mokytoja, jai padėjo, apvalė kraują nuo kaklo, išėmė iš kišenių šukes. Vairuotojas lauke apžiūrinėjo autobuso langą, kalbėjosi telefonu. Vairuotojas prie M. M. nebuvo priėjęs, klausė tik kontrolierė, ar jai viskas gerai. M. M. sakė, kad jai negera.

Liudytoja A. D. paaiškino, kad įvykio dieną ji važiavo autobusu, autobusas pataikė į duobutę, ant M. M. išbyrėjo smulkiomis šukėmis stiklas. A. D. patraukė M. M. iš tos vietos, paklausė vairuotojo, ką darys toliau, jis pasakė, kad važiuosim toliau, nuvažiavo iki stoties. Kai autobusas pataikė į duobutę, nuo smūgio visas stiklas subyrėjo ant vaiko. Tai buvo labai smulkūs gabaliukai, krito ant galvos, ant viso kūno. Kai A. D. suvokė, kas įvyko, patraukė mergaitę. Nebuvo brėžtinių žaizdų, mergaitė buvo tiesiog išsigandusi. Pradžioje prie mergaitės išvis niekas nepriėjo, visi buvo išsigandę. Kai praėjo šokas, A. D. priėjo prie vairuotojo, paklausė, jis pasakė, kad važiuosim toliau. Kontrolierė paklausė mergaitės, kaip ji jaučiasi. Mergaitė pasakė, kad viskas gerai. A. D. taip pat klausė mergaitės, ar jai viskas gerai. Ji pasakė, kad taip, įbrėžimų nebuvo, tik ji buvo šoke. Kaip A. D. suprato, autobusas pataikė į duobutę, nuo smūgio stiklas subyrėjo. A. D. paklausė mergaitės, kur ji važiuoja, pasakė, kad turėtų paskambinti mamai. Papildomai A. D. paaiškino, kad rimtų sužalojimų nebuvo. Mergaitė ir pati tvirtino, kad viskas gerai. Matėsi vos nubrozdinta, nes buvo stiklo šukės. Ant kaklo matėsi taškelis kraujo, tai nuo stikliuko. Ant mergaitės buvo daug stikliukų, kiek įmanoma, juos nukratė.

Liudytoja A. K., kontrolierė, paaiškino, kad nurodytą dieną važiuojant autobusu iki stotelės buvo likę gal 10 metrų, vairuotojas norėjo sustoti. A. K. išgirdo garsą, pamatė, kad iškrito stiklas. Vairuotojas sustojo. A. K. nuėjo į autobuso galą. Mergaitė sėdėjo, stovėjo jos krepšys, visur buvo šukės. A. K. galbūt kartu su mokytoja priėjo prie mergaitės. Vairuotojas buvo paskui priėjęs, kažkokių sužeidimų nebuvo. Kitą dieną A. K. matė, kad ta pati mergaitė važiavo į mokyklą, paklausė, kaip ji jaučiasi, ji sakė, kad mama nuvežė pas gydytoją, jis sakė, kad viskas gerai, jei pablogės, pasakyti. A. K. buvo priėjusi prie mergaitės. Galvojo, kad ta moteris, kuri priėjo, buvo mergaitės giminaitė. Mergaitei nebuvo reikalinga rimta pagalbą, kažkokių stiprių žaizdų nebuvo. Buvo maži įdrėskimai. Stiklas išbiro mažais gabalėliais, šukelėmis. Ant mergaitės buvo smulkių stikliukų. Mergaitė buvo labai rami, jai buvo šokas. Medicininės pagalbos nereikėjo, būtų iš karto kvietę greitąją pagalbą. Kas priėmė sprendimą važiuoti toliau, neprisimena, vairuotojas skambino savininkei, turbūt jam taip pasakė. Nuvažiavus į stotį, mergaitė stovėjo su moterimi, ar ji šeimos narė, jie neklausė. Paskui A. K. sužinojo, kad tai mokytoja. Smulkių nubrozdinimų, žinoma, buvo, bet ne žaizdų.

Byloje esančio G. B. paaiškinimo duomenimis, 2013-05-29, apie 15.25 val., jis vairavo autobusą „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Vindžiūnai – Vilnius. Kartu autobuse dirbo konduktorė A. K.. Važiuojant Liepkalnio gatve apie 30 km/h greičiu, ties namu Nr. 8 jis pristabdė, kadangi turėjo sustabdyti autobusą „Pelesos“ stotelėje, kuri buvo iš dešinės. Stabdant išgirdo, kad kažkas sudužo. Konduktorė pasakė, kad autobuse sudužo stiklas. Jis iš karto sustabdė autobusą. Toje vietoje važiuojamoji dalis buvo nelygi, tačiau jokių didesnių duobių jis nematė. Autobusas ant duobės ar kitos kliūties užvažiavęs nebuvo. Sustojus autobusui jis nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Autobuso gale, dešinėje, pamatė sudužusį stiklą. Tuo metu netoli stovėjo maža mergaitė, nuo kurios drabužių viena moteris ir kontrolierė valė stiklus. Jokių sužalojimų nesimatė. A. K. paklausė, ar niekas neįsipjovė, ar visi sveiki. Tiek mergaitė, tiek kiti keleiviai atsakė, kad viskas gerai, sužalotų nėra. Jis, t. y. G. B., nuvažiavo į stotį (b. l. 45).

Nukentėjusiosios M. M. 2013-06-20 paaiškinimo duomenimis, 2013-05-29, apie 15.30 val., ji važiavo autobusu Vindžiūnai – Vilnius. Į autobusą įlipo Kenos kaime, atsisėdo autobuso gale, dešinėje pusėje, prie pat lango. Sėdėjo viena, šalia keleivių nebuvo. Autobusui važiuojant Pelesos gatve, įvažiavus į Pelesos sustojimo aikštelę, autobusas įvažiavo į duobę. Įvažiavus į duobę, skilo autobuso šoninio lango, prie kurio ji sėdėjo, stiklas. Sukės nukrito ant jos, buvo apibrozdintos rankos, kojos ir galva. Autobusas iš karto sustojo. Vairuotojas išlipo iš autobuso, apžiūrėjo langą, ir toliau nuvažiavo link stoties. Taip pat autobusu važiavo mokytoja A. D., kuri jai padėjo nusivalyti šukes. Kol važiavo link stoties, buvo priėjusi kontrolierė, kuriai pasakė, kad jai skauda, nosis ir kaklas buvo apibrozdinti, bėgo kraujas, tačiau kontrolierė atsakė, kad čia nieko baisaus. Vairuotojas priėjęs nebuvo. Atvažiavusi į stotį ji išlipo iš autobuso ir pradėjo verkti, jai skaudėjo galvą, pykino (b. l. 53).

Šalies argumentai

D. K. 2013-07-11 paaiškinimo duomenimis, 2013-05-29, apie 15.30 val., jis važiavo priemiestiniu autobusu maršrutu Vindžiūnai – Vilnius. Įlipo į autobusą Kalvelių kaime, atsisėdo autobuso gale, per vidurį, ant paskutinės sėdynės. Priekyje, dešinėje, prie priešpaskutinio lango, sėdėjo iš matymo pažįstama mergina M. M., prieš ją sėdėjo mokytoja A.. Autobusui važiuojant Pelesos gatve, neprivažiavus „Pelesos“ stotelės, autobusas įvažiavo į duobę, skilo šalia M. M. buvęs autobuso lango stiklas. Stiklas subyrėjo į smulkias šukes, jos nubyrėjo ant M.. Ji tuo metu miego, galvą įsirėmusi į lango, kuris sudužo, stiklą. Ji labai išsigando. Autobusui sustojus, prie M. priėjo mokytoja A., vėliau priėjo kontrolierė, kuri nusivedė M. prie vairuotojo sėdynės, nuvalė nuo jos drabužių šukes ir ją apžiūrėjo. M. buvo išsigandusi, tačiau sužalojimų nesimatė. Vairuotojas pasakė, kad važiuos toliau į stotį. Atvažiavus mokytoja išlipo kartu su M., padėjo jai nusibarstyti likusias stiklo šukes. Vėliau su mergaite kalbėjo kontrolierė (b. l. 71).

A. K. 2013-09-05 paaiškinimo duomenimis, 2013-05-29, apie 15.20 val., ji važiavo autobusu „MAN“, kurį vairavo G. B., maršrutu Vindžiūnai – Vilnius. Važiuojant Liepkalnio gatve link „Pelesos“ stotelės išgirdo sklindantį buką garsą. Atsisukusi pastebėjo, kad autobuso gale sudužo stiklas. Ji tai pasakė vairuotojui. Nubėgusi pastebėjo, kad dūžtančio lango stiklai nubyrėjo ant mergaitės, kartu su kita moterimi nuvalė stiklus. Paklausus keleivių, ar kas nukentėjo, visi atsakė, kad yra sveiki. Tada vairuotojas nuvažiavo link stoties. Kitą rytą sutiko mergaitę, paklausė jos, kaip sveikata. Mergaitė atsakė, kad viskas gerai, kad su mama buvo pas gydytojus, kurie apžiūrėjo ir išleido namo (b. l. 72).

A. D. 2013-07-08 paaiškinimo duomenimis, 20130-05-29, apie 15.30 val., ji važiavo autobusu Vindžiūnai – Vilnius, sėdėjo autobuso salono gale, kairėje pusėje, prie lango. Dešinėje eilėje, prie lango, sėdėjo mokinė M. M.. Neprivažiavus „Pelesos“ stotelės autobusas įvažiavo į duobę, dėl ko skilo šalia M. M. buvęs autobuso lango stiklas. Šukės nubyrėjo ant M., ji labai išsigando. Ji, t. y. A. D., priėjo prie M., padėjo nuvalyti stiklus. Jos kaklas buvo šiek tiek nubrozdintas, bet nežymiai, jokių kitų sužalojimų nesimatė. Prie mergaitės vairuotojas priėjęs nebuvo, tik kontrolierė buvo priėjusi prie sudužusio stiklo, klausė mergaitės, ar jai viskas gerai. M. atsakė, kad viskas gerai. Atvažiavus į stotį ji, t. y. A. D., išlipo iš autobuso kartu su M., padėjo jai nubarstyti likusias šukes. Paklausus, ar viskas gerai, M. atsakė, kad gerai, sužalojimų ant jos kūno nesimatė (b. l. 73).

J. M. 2014-02-25 paaiškinimo duomenimis, po eismo įvykio, 2013-05-29, jos dukra M. M. buvo nuvežta į Santariškių vaikų ligoninę, kur dukrą apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir nukreipė pagal gyvenamąją vietą į Kalvelių ambulatoriją. Dukrai buvo paskirtas gydymas. M. atsirado galvos ir kitokie skausmai, dėl ko buvo nukreipta į Vilniaus rajono polikliniką Pašilaičiuose. Poliklinikoje buvo paskirta nemažai tyrimų, tačiau skausmų priežasties nustatyti nepavyko, dukra buvo nukreipta vėl į Santariškių vaikų ligoninę. Dukters gydymas tęsiamas iki šiol, šiuo metu ji gydoma Druskininkų reabilitacijos centre „Saulutė“ (b. l. 125).

Specialisto, J. M. – Č., 2013-07-04 paaiškinimų duomenimis, ji, susipažinusi su M. M. medicininiais dokumentais bei eismo įvykio aplinkybėmis, paaiškino, kad M. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su paviršiniais taškiniais nubrozdinimais galvos plaukuotos dalies dešinėje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54, 128).

Fotolentelės prie įvykio vietos apžiūros 2013-07-24 protokolo duomenimis, įvykio vietos, Liepkalnio g., 60 metrų iki maršrutinio transporto sustojimo „Pelesos“, ties Liepkalnio g. namu Nr. 8, matoma kelio danga – sausas asfaltas. Kelio būklė – danga nelygi, ties šuliniu matosi nelygi duobė, 0,5/0,5 ilgio ir pločio (b. l. 15).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Liepkalnio g. 8, Vilniuje (b. l. 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos N. I. 2013 m. spalio 29 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1, 2 d. požymių, kadangi, įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą, negauta objektyvių duomenų, liudijančių, kad buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko kitiems asmenims buvo padarytas straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad autobuso „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. B. pažeidė kelių eismo taisykles. Vairuotojas nurodė, kad prieš važiuojant jokių abejonių dėl autobuso techninės būklės nekilo, išorinių sugadinimų, langų stiklų pažeidimų nesimatė, dokumentai buvo tvarkingi, techninė apžiūra atlikta. Vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės numatyti ir pastebėti, kad važiuojant nelygia kelio danga gali skilti autobuso šoninis galinis lango stiklas (b. l. 7678).

J. M. skundas dėl 2013 m. spalio 29 d. nutarimo išsiųstas institucijai, priėmusiai nutarimą, 2013 m. lapkričio 18 d. ( b. l. 110).

Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byla su J. M. skundu gauta 2013 m. gruodžio 2 d., paskirta teisėjui 2013 m. gruodžio 3 d. ( Liteko sistemos duomenys; teismui perduotoje papildytoje administracinio teisės pažeidimo byloje lydimojo rašto su teismo spaudais, patvirtinančiais skundo gavimo datą ir perdavimo nagrinėti bylą teisėjui datą, teisėjo rezoliucija skirti bylą į posėdį, egzemplioriaus nėra).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-3096204-13 panaikintas, byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo ( 122-124).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. Z. 2014 m. sausio 27 d. nutarimu terminas administracinio teisės pažeidimo byloje pratęstas iki 2014 m. gegužės 29 d. ( b. l. 119).

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

ATPK 35 str. 2 d. numatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šio str. 3 d. numatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

ATPK 35 str. 5 d. numatyta nuostata tuo atveju, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad terminas administracinei nuobaudai skirti administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaujantis ATPK 35 str. 5 d., nepraleistas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., pratęstas tinkamai.

G. B. šios administracinio teisės pažeidimo byloje traukiamas atsakomybėn dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 1 d., 2 d., G. B. neinkriminuotas, dėl todėl aplinkybių, nenusijusių su nagrinėjama byla – priežasčių, dėl kurių išbyrėjo stiklas, teismas nepasisako. Administracinio teisės pažeidimo protokole aplinkybės, nenusijusios su nagrinėjama byla – stiklo išdužimo priežastys, šalintinos.

Teismo vertinimu, šios bylos aplinkybėmis būtina nustatyti, ar buvo eismo įvykis, jei taip, ar G. B. nepasitraukė iš jo vietos.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 8 p. nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. vairuojant autobusą skilo autobuso stiklas ir nukritusios stiklo šukės apibrozdino keleivę M. M.. Aplinkybę, kad sudužo autobuso stiklas, patvirtina visi apklausti liudytojai. Liudytoja A. D. nurodė, kad M. M. kaklas buvo apibrozdintas, pati M. M. nurodė, jog jos kaklas, galva, kojos, rankų plaštakos buvo nubrozdinti. Liudytoja A. K. parodė, kad stiprių žaizdų pas mergaitę nebuvo, buvo maži įdrėskimai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina ir specialistės J. M. – Č. paaiškinimas, kad M. M. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su paviršiniais taškiniais nubrozdinimais galvos plaukuotos dalies dešinėje. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta eismo įvykio sąvoka, įvyko eismo įvykis.

G. B. nurodė, kad ant mergaitės jokių sužalojimų nesimatė, paskambinęs įmonės savininkei, jis gavo nurodymą važiuoti į stotį, ten mergaitė ir moteris išlipo.

Teismas vertina, kad G. B. galėjo nesuvokti, kiek žymūs sužalojimai padaryti keleivei M. M., tačiau paties fakto, kad ant nepilnametės mergaitės krito dužęs stiklas, mergaitės plaukuose pilna dužusio stiklo gabalėlių, ji smarkiai išsigandusi, negalėjo nematyti, privalėjo užtikrinti, kad jai būtų suteikta pagalba, to nepadarė, iš įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai ir nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajai. Pažeidimo faktas nekelia abejonių, skambinimas įmonės savininkei ir jos nurodymas važiuoti toliau, atsakomybės nešalina, G. B. kaltė įrodyta, jo veikimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 130 str. 1 d.

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – yra neįgalus, nustatytas darbingumas – 45 procentai, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, administracine tvarka baustas vieną kartą, 2005 metais, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, sutuoktinė – neįgali, nustatytas darbingumas – 35 procentai, išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, jos judėjimas apsunkintas – vaikšto su dviem ramentais, į šeimos turtinę padėtį – turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, G. B. draudžiamosios pajamos H. M. individualioje įmonėje – 500 Lt, netekto darbingumo pensija – 406,22 Lt, nurodomus pažeidimo padarymo motyvus – tinkamai neįvertinus situacijos, daro išvadą, kad G. B. administracinės nuobaudos tikslai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d., sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti 1000 Lt baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja N. Ž.Nuorašas tikras