- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-74-03/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- G. L., G., V.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams G. L., V. G., L. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės G. L. patikslintą priešieškinį ieškovui S. K., atsakovams V. G., L. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismo prašo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jam – S. K. – asmeninės nuosavybės teisę į 24/100 dalis pastato-veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą projektinį pasiūlymą ir pastato dalių apskaičiavimą ir jo asmenine nuosavybe palikti patalpas, pažymėtas indeksais „1-1“, „1-2“, „1-7“, ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu „1-6“, suteikiant naują indeksą „1-6²“, iš viso 252,91 kv. m ploto. Kitiems bendraturčiams – atsakovei G. L. – pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 26/100 dalis pastato-veršidės pagal jo pateiktą projektinį pasiūlymą ir pastato dalių apskaičiavimą ir jos asmenine nuosavybe palikti dalį patalpos, pažymėtos indeksu „1-3“, suteikiant naują indeksą „1-3¹“, patalpą „1-5“ ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu „1-6“, suteikiant naują indeksą „1-6¹“, iš viso 265,36 kv. m ploto; atsakovams V. G. bei L. G. pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 50/100 dalių pastato-veršidės pagal jo pateiktą projektinį pasiūlymą ir pastato dalių apskaičiavimą ir jų bendra jungtine nuosavybe palikti dalį patalpos, pažymėtos indeksu „1-3“, suteikiant naują indeksą „1-3²“, patalpas, pažymėtas indeksais „1-4“ ir „1-8“, iš viso 521,47 kv. m ploto.
Atsakovė G. L. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu teismo prašo atidalyti turtą iš bendros dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažinti jai, G. L. , asmeninės nuosavybės teisę į 25/100 dalis pastato-veršidės pagal jos pateiktą projektinį pasiūlymą ir jos asmenine nuosavybe palikti patalpas, pažymėtas indeksais „1-1¹“, „1-2¹“, „1-31(1)„, „1-5“, „1-6¹“; S. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 25/100 dalis pastato-veršidės pagal jos pateiktą projektinį pasiūlymą ir jo asmenine nuosavybe palikti patalpas, pažymėtas indeksais „1-1²“, „1-2²“, „1-31(2)“, „1-7“, „1-6²“; V. G. ir L. G. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 50/100 dalių pastato-veršidės pagal jos pateiktą projektinį pasiūlymą ir jų asmenine nuosavybe palikti patalpas, pažymėtas indeksais „1-3²“, „1-4“, „1-8“.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2006-10-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė – atidalijo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo S. K. pateiktą projektinį pasiūlymą ir pastato dalių apskaičiavimą. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nurodė, kad atsakovė G. L. neįrodė, kad ieškovo siūlomas turto atidalijimo variantas tenkina tik jo interesus ir ignoruoja kitą bendraturtį.
Šalies argumentai
Atsakovė G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Apeliantė nurodė, kad teismui atidalijus turtą ji nebegali tinkamai pagal paskirtį naudotis jai priklausančiu turtu, nes į jai atidalytą pastato-veršidės dalį ji gali patekti tik per nedideles duris, esančias pastato šonuose. Per šias duris, apeliantės teigimu, neįmanoma panaudoti jokios technikos ir įvesti didesnio galvijo. Turtą atidalijus pagal apeliantės pateiktą projektą, tiek ji, tiek ieškovas S. K. galėtų netrukdomai naudotis pastato dalimis vienodomis sąlygomis, kurios tikrai nebūtų blogos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. K. prašo palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-17 sprendimą, o apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui S. K. pagal 2005-04-12 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato-veršidės, kurios bendras plotas – 1042,60 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atsakovei G. L. pagal 2006-02-11 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso ¼ dalis minėto pastato-veršidės; atsakovams V. G. ir L. G. pagal 2004-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato-veršidės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendraturčių susitarimu ar kreipiantis į teismą. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kodėl jo pasiūlytas atidalijimo variantas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, sprendžiant dėl atidalijimo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Bendraturčiai V. G. ir L. G. neprieštarauja dėl ieškovo pasiūlyto dalies bendrojoje nuosavybėje atidalijimo būdo. Tačiau G. L. nesutinka, kad ieškovo dalis būtų atidalyta iš bendro turto jo nurodytu būdu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo pasiūlytas turto atidalijimo projektas atitinka bendraturčių interesus, nepažeidžia jų naudojimosi pastatu teisių, pastatą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, t.y., kad buvę veršidės bendraturčiai – M. B. , V. D. , S. K. , E. B. , iki bendraturčiais tapo šalys, jau buvo žodžiu susitarę dėl jiems nuosavybės teise priklausančių pastato dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo, tačiau tik vienas iš jų – S. K. – naudojo pastato dalį pagal paskirtį. Todėl esami veršidės bendraturčiai – šalys – šiuo metu veršidės dalis naudoja, valdo ir jomis disponuoja pagal anksčiau susiklosčiusią faktinę padėtį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), atsižvelgė į tai, kad atidalijant daiktą natūra neturi būti padaryta neproporcinga žala (kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos) daiktui. Kadangi bylos medžiaga įrodyta, kad jau nuo 1995 m. ieškovas laikė ir augino gyvulius, jo pastato dalis yra visiškai pritaikyta galvijams laikyti ir auginti, todėl teismas vertindamas atsakovės projektinį pasiūlymą, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad techniškai galimas toks pasidalijimo variantas, tačiau vadovavosi Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos raštu, kad padalijus tvartą išilgai neįmanoma atlikti gyvulių šėrimo, mėšlo valymo ir kitų gyvulių priežiūros darbų, bei būtų pažeidžiami gyvulių laikymo zoohigieniniai reikalavimai vykdant gyvūnų gerovės, gero ūkininkavimo praktiką.
Taigi siekdamas optimaliausio bendraturčių interesų gynimo varianto, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas byloje esančias aplinkybes, vertino įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo pasiūlytas atsidalijimo projektas yra priimtiniausias, atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, todėl nepažeidžia jų interesų, nedaro žalos turtui ir jo naudojimui pagal paskirtį. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo siūlomas turto atidalijimo variantas tenkina tik jo interesus ir ignoruoja kitą bendraturtį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė toje pastato-veršidės dalyje, kurią ieškovas siūlo atidalijant turtą priskirti jai nuosavybėn, laiko ir augina gyvulius, vadinasi, ji tą pastato dalį naudoja pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju, jei apeliantei su technika būtų sudėtinga įvažiuoti į jai priklausančią pastato dalį, tai pagal ieškovo pateiktą patalpų pasidalijimo tarp bendraturčių projektą, atsakovei į patalpas Nr. „1-3¹“ galima įrengti vartus tarp kolonų, išardant nelaikančių sienų dalis (tarpus tarp langų ir durų), ir atsakovė galėtų įvažiuoti į jai priklausančią patalpą su technika. Apeliantė neįrodė, kad tokie pakeitimai reikalautų didelių papildomų finansinių išteklių, be to, atsakovė savo naudojamos patalpos dalyje nepadarė didelių pakeitimų, išskyrus stogo paremontavimą, kaip tą padarė ieškovas ir atsakovai V. G., L. G. . Taip pat apeliantei manant, kad ji negalės jai priklausančios pastato-veršidės dalies naudoti, valdyti ir disponuoti ja tinkamai pagal paskirtį, turi teisę kreiptis dėl servituto nustatymo (LR CK 4.124 str.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovui iš atsakovės G. L. priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. L. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. K. naudai.