Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-542-829/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-28
Bylos Nr.
1-542-829/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38469-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
M. P., L. K., E. B., V. P.
Civilinis ieškovas
D. S., G. S.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-542-829/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38469-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 28 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei S. K.,

kaltinamajam M. P.,kaltinamajam L. K.,kaltinamųjų M. P. ir L. K. gynėjui advokatui G. M.,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui S. M.,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui J. G.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. S., G. S.,

nukentėjusiesiems A. M., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas Jurbarko apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (2015 m. balandžio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba uždarojoje akcinė bendrovėje (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

Žemesnės instancijos teismas

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, teistas: 1) Jurbarko rajono apylinkes teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bauda 10 MGL dydžio; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi bauda pakeista 5 parų arešto bausme; 2) Jurbarko rajono apylinkes teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (2013 m. gruodžio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

L. K., M. P. ir E. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. liepos 29 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais ir kojomis D. S. į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kakle, kairiame kelyje, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžius; tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė A. M. į ranką, padarydami jai poodines kraujosruvas kairiame žaste; tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė G. S. į ranką, padarydami poodines kraujosruvas kairiame žaste; tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis kartus A. M. į įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, abiejose šlaunyse, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam D. S. ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems A. M., G. S., A. M. bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. K., E. B., M. P., 2017 m. liepos 29 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – iš chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė A. M. į ranką, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė G. S. į ranką, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste; tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis kartus A. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, abiejose šlaunyse, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems A. M., G. S., A. M. ir šiai savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad vakare keturiese laukė ant pagrindinio asfaltuoto kelio kol juos pasiims M. P. ir V. P. motina. Niekam pravažiuoti netrukdė. Neprisimena kaip atsidūrė ant kelio. Gėrė degtinės butelį. Prieš tai jau buvo išgėrę vieną degtinės butelį. Jiems girtaujant privažiavo žalios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis atvažiavo nuo Kidulių, t. y. nuo kitos važiuojamosios dalies pusės. Pravažiuojantys asmenys juos pradėjo per automobilio langą vadinti visokiais žodžiais bei rodyti įvairius gestus. Šie pradėjo jiems atsikirtinėti. Po 10 minučių nuo Sudargo pusės tie patys asmenys grįžo. 5 asmenys: 3 vyrai ir 2 moterys, išlipo iš automobilio. Vienas iš jų – D. S., turėjo lazdą. Atvažiavę asmenys pradėjo muštynes. Neprisimena kas toliau įvyko. Konflikto metu lazdą iš D. S. jie atėmė. Jam einant link automobilio ginti draugo, viena moteris trenkė buteliu per galvą. Jautė, kad skaudą galvą bei krenta šukės, bet sužalotas nebuvo, kadangi buvo su kepure. Supyko ir sudavė du ar tris kartus kažkam iš nukentėjusiųjų. Spyrė koja į šoną vyrui, turėjusiam lazdą. Galėjo pataikyti į galvą, šoną. A. M. įspyrė į galvą, kadangi šis jį puolė. Jokių kitų veiksmų nedarė. Moterų nemušė. Su rankomis nemušė. Moterys tik stumdėsi. Konfliktas užtruko 3–5 minutes. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jie gėrė ant kelio. Jiems tuo metu neatrodė, kad jie yra užtvėrę kelią. Jie tik laukė kol juos atvažiuos pasiimti. Juos atvažiavo pasiimti juos spalvos automobilis. Įsėdus į automobilį, pamatė policiją su sirenomis, išsigando ir išlipę pradėjo bėgti, o automobilis, kuriame sėdėjo, nuvažiavo. Vėliau policija juos pagavo. Kitų automobilių nematė. Pravažiuojančių automobilio pagalbos niekas neprašė. Mano, kad nukentėjusieji taip pat buvo neblaivūs. Policijos jie patys nekvietė. Grumtynių metu nukentėjusiesiems galėjo atsirasti sužalojimai. Ant moterų kūnų negalėjo būti sužalojimų. Visos žalos bus atlygintos. Atsiprašo nukentėjusiųjų (t. 3, b. l. 41–43).

Kaltinamasis M. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad sėdėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir gėrė. Kad pravažiuotų automobilis, juos turėjo apvažiuoti išvažiuojant į kitą eismo juostą. Važiuodamas automobilis (duomenys neskelbtini) pristojo. Pamanė, kad juos galėtų pavežti namo. Priėjęs prie automobilio paklausė, ar galėtų juos parvežti. Jis į automobilį nespyrė. Automobilyje sėdėję asmenys pradėjo šūkauti ir automobilis nuvažiavo, o jie liko sėdėti ir gerti. Po kurio laiko automobilis grįžo ir nukentėjusysis D. S. išlipo iš automobilio priekinės keleivio pusės ir be žodžių pradėjo eiti link jų, rankoje laikydamas 70 cm juodos spalvos pagalį. Tai galėjo būti stalo koja. Galvojo, kad reikia bėgti, tačiau draugas niekur nebėgo, todėl ir jis nebėgo. Nukentėjusysis puolė jį ir E. B. Su pagaliu gavo į sprandą. Jie šį greitai sutramdė. Kai pamatė, kad pagalį jie atėmė, iš automobilio išlipo kiti asmenys. Prasidėjo muštynės. Jis trenkė D. S. Davė iš rankos, stumdėsi, tąsėsi. Nuo moters jis gavo stiprų smūgį į žandikaulį ir jiedu pradėjo stumdytis. Daugiau neatsimena, kad būtų kam sudavęs. Visi kartu atsitraukė. Matė, kad V. P. stovėjo atokiau prie tvoros. Brolis nieko nedarė. L. K. buvo šalia ir rodė į butelį. Jis buvo visas sudraskytas ir suplėšytas. Buvo suplėšytos šlepetės. Muštynės truko 1–2 minutes. Išsiskyrę jie pradėjo lipti į kalną. Nuo įvykio buvo praėjusios 6–7 minutės. Matė, kad viena moteris išsitraukė telefoną ir kvietė policiją. Tada atvažiavo jo motina su kaimynu. Jie susėdo į automobilį. Kažkas pastebėjo, kad atvažiuoja policija. Jie išlipo iš automobilio ir išėjo į mišką. Vėliau juos sulaikė. Pagalio jie važiavo ieškoti dar tą patį vakarą, tačiau nerado. Ant kelio buvo šukių. Matė ir girdėjo kaip dūžta butelis į draugo galvą, kurį jie buvo nugėrę tik iki pusės, už jo nugaros. Galėtų atlyginti žalą. Muštynių metu joks automobilis nepravažiavo. Jeigu būtų kas važiavęs, būtų policiją iškvietę ir nukentėjusiems jos nebūtų reikėję kviesti. Atsiprašo nukentėjusiųjų (t. 3, b. l. 43–44).

Kaltinamasis V. P. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės neprisipažįsta. Nurodė, kad nelabai ką prisimena, nes viskas buvo prieš metus. Pagarsinti parodymai yra teisingi. Konfliktas prasidėjo nuo apsižodžiavimo. Jie sėdėjo važiuojant nuo Sudargo link Kidulių dešinėje kelio pusėje ant asfalto, šalia kelkraščio, ir gėrė degtinę. Matė kaip nukentėjusysis sudavė pagaliu E. B. Nematė, kur dingo pagalys, nes saugojosi. Jų pačių degtinės buteliu buvo suduota L. K. į galvą. Jam šukė perpjovė pirštą. Nukentėjusysis jį puolė su pagaliu. Smūgių jis išvengė, nes atsitraukė. Per tą laiką apsižodžiavo su moterimi. Kiek pamena, skirdamas asmenis sudavė kažkam smūgi delnu. Kažkam griebė už sprando ir traukė nuo savo draugų. Kitokios fizinės jėgos nei tempimas, jis nenaudojo. Jis niekam nesmūgiavo ir nematė kas kam smūgiavo. Norėjo išskirti, kad baigtųsi konfliktas. Kai nukentėjusieji baigė juos pulti ir jie šių daugiau nebepuolė. Nukentėjusiajam pjautinės žaizdos galėjo atsirasti dėl to, kad jis buvo nugriuvęs. Nugriuvę buvo tiek nukentėjusieji, tiek jo draugai. Nepamena, kad būtų buvęs dar trečias automobilis. Kitų pašalinių asmenų nebuvo, nes niekas kitas nesikišo. Su civiliniais ieškiniais nesutinka (t. 3, b. l. 44–45).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo V. P. parodymai, duoti 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2018 m. vasario 6 d. įtariamojo apklausų metu, iš kurių matyti, kad V. P. nurodė, jog privažiavus automobiliui, atsidarė vairuotojo langas ir tada jie paprašė, jog juos parvežtų į Jurbarką. Automobilyje sėdėję asmenys kažką jiems atsakė, jie apsižodžiavo, tačiau daugiau jokio konflikto nebuvo. Jiems stojantis nuo kelio, minėtas automobilis nuvažiavo link Sudargo pusės. Jie liko sėdėti toje pačioje vietoje ir toliau vartojo alkoholį. Maždaug už 15 min. minėtas automobilis vėl grįžo ir iš jo išlipo kiek pamena trys vyrai ir viena stambi moteris, o dar viena moteris, lyg liko sėdėti automobilyje. Asmenims artinantis prie jų, jie taip pat visi atsistojo nuo kelio ir ėjo vieni link kitų. Susitikus vaikinas, kuris su savimi turėjo pagalį, trenkė E. B. į galvos sritį, tačiau E. B. ranka užsidengė galvą ir jam tuo pagaliu pataikė į alkūnę. Tuo metu jie visi susikibo, t. y. jie trys ir jie keturi pradėjo muštis. Jis pamena, kad kažkuriuo momentu stambi moteris trenkė L. K. buteliu į galvą. Kiek supranta butelis buvo tuščias ir permatomas, galimai nuo degtinės. Butelis sudužo. Daugiau minėta moteris niekam jokių smūgių nesudavė. Jis taip pat nematė, kad kuris nors iš jų minėtą moterį būtų mušęs ar stumdęs. Jis sudavė dviem vyrams kumščiu į galvos sritį, ne daugiau kaip po vieną smūgį, kadangi gynėsi pats ir gynė kartu buvusius draugus, nes buvo užpulti pirmi. Tačiau negalėtų nurodyti kuriems konkrečiai vyriškiams sudavė smūgius, šiuo metu negalėtų apibūdinti jų išvaizdos ir kaip jie buvo apsirengę, tačiau mano, galėtų juos atpažinti iš nuotraukos. Jis nesudavė nei vieno smūgio, nei vienam asmeniui kojomis. Kiek smūgių, kam, į kurias vietas ir su kuo sudavė jo draugai, pasakyti negali, nes viskas vyko pakankamai greitai ir vienu metu visi mušėsi. Muštynių metu jis sužalotas nebuvo, tik dūžtančio butelio šukė įpjovė kairės rankos pirštą, tačiau dėl minėtų sužalojimų niekur nesikreipė, sveikata jam sutrikdyta nebuvo. Kokius tiksliai sužalojimus patyrė su juo buvę asmenys, pasakyti negali. Konfliktas vyko apie 5 min. ir juo nuo vyriškių atsitraukė ir pradėjo eiti link Kidulių. Paėjus maždaug 100 metrų nuo įvykio vietos, atvažiavo jo motina, juodos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai ir kurį vairavo kaimynas S., kadangi motina neturi vairuotojo pažymėjimo, ir juos visus paėmė. Jis gynė savo draugus. Atsimena, kad kažkam iš ten buvusių asmenų kelis kartus trenkė delnu bandydamas išskirti konfliktuojančius savo draugus su tais asmenimis, niekam iš jų nespyrė ir kumščiu, alkūne ar kita kūno vieta smūgių nesudavė. Šiai dienai, kam tiksliai kelis kartus delnu trenkė pasakyti negali (t. 2, b. l. 102, 105).

Kaltinamasis E. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad sėdėjo ant asfalto ir gėrė alkoholį. Nukentėjusieji link jų atvažiavo dešine kelio puse žiūrint nuo Jurbarko pusės. Automobilis pristojo ir atsidarius vairuotojo langui automobilį vairavusi moteris nusikeikė ir liepė eiti nuo kelio. Jie atsakė tuo pačiu. Automobilis nuvažiavo link Sudargo, o jie liko sėdėti ir gerti ant kelio, laukti kol jų atvažiuos paimti. Po 7–10 minučių nukentėjusieji grįžo atgal. Konfliktas įvyko dėl gėrimo viešoje vietoje, kadangi nukentėjusieji negalėjo pro juos pravažiuoti. Nukentėjusieji buvo penkiese. D. S. sėdėjo priekyje. D. S. išlipo ir pradėjo eiti link jų, rankose turėjo juodos spalvos seno fotelio koją. Nukentėjusysis pradėjo mosikuoti pagaliu ir pataikė jam į alkūnę. Sumušta alkūnė buvo sutinusi, tačiau į medikus nesikreipė. Jis su delnu sudavė 2–3 smūgius D. S. į veidą. Vieną kartą koja spyrė į šoną. Daugiau smūgių niekam nesudavė. Konfliktas vyko apie 4 minutes, tai yra tol, kol iš D. S. atėmė lazdą. Lazdą atėmė kartu su M. P. ir ją numetė šalia kelio į griovį. Po konflikto ant D. S. matėsi kraujas. Mėlynės ant moterų kūnų galėjo atsirasti dar prieš įvykį arba jas traukiant. Nežino, kuri iš moterų galėjo prašyti pagalbos pravažiuojančių asmenų, kadangi abidvi mušėsi. Nematė trečio pravažiuojančio automobilio. Jeigu kokia nors transporto priemonė būtų važiavusi, tai žmonės būtų nestoję ir iškart policijai skambinę, bet policiją išsikvietė patys nukentėjusieji. Atsiprašo, kad gynėsi ir persistengė (t. 3, b. l. 45–47).

Nukentėjusysis D. S. parodė, kad praeitais metais vakare jis, būdamas girtas, iš (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo į Kidulių kaimo parduotuvę apsipirkti. Visas ekipažas buvo išgėręs, išskyrus vairuotoją. Šviesiu paros metu ant kelio sėdėjo keturi asmenys ir gėrė. P. S. vairuojamas automobilis pristojo, kažkas kažką pasakė jaunuoliams. Jiems pradėjus važiuoti link parduotuvės, girdėjo, kad kažkas spyrė į automobilį. Negirdėjo, kad kas būtų prašęs pavežti. Apsipirkę važiavo atgal. Jis sėdėjo vairuotojo pusės gale. Šalia jo sėdėjo A. M. ir A. M., o priekyje keleivio vietoje sėdėjo G. S. Kaltinamieji sėdėjo išsirikiavę per visą kelią. Vairuotojas pristabdė automobilį, o kaltinamieji pradėjo eiti link jų. Jis belipant iš automobilio pajuto smūgį su kietu daiktu. Smūgis buvo suduotas palei akį, greičiausiai su pagaliu. Negali pasakyti kas jam smūgiavo, bet link jo ėjo dviese. Po suduoto smūgio gulėjo ant asfalto. Paskui jautė, kad jam dar kažkas spyrė. Jį pakėlė A. M., kuri šaukė, kad reikia vežti į greitąją. Kiti tuo metu mušėsi. Visus sužalojimus patyrė prie automobilio. Jis nieko nežino apie pagalį. Ikiteisminio tyrimu metu nurodė lazdą, nes su ja kažkas turėjo jam kirsti. Nežino kaip ant moterų atsirado sužalojimai. Civilinį ieškinį palaiko, kadangi dėl įvykio prarado darbą, jam buvo daromos operacijos, gulėjo ligoninėje. Dirbdamas individualiai uždirbdavo apie 450 Eur per mėnesį. Sodra jam pašalpos nemokėjo. Jam padaryta neturtinė žala. Dar ir šiandien jam yra nutirpęs veidas. Nosis sugijo, nors iki tol buvo kaip suparalyžiuota. Buvo kaulų trupiniai, kuriuos išėmė, atstatė kaulą, bet iki galo nesutvarkė. Kai svaigsta galva, vartoja vaistus nuo skausmo. Važinėdamas pas gydytojus ir vaistams išleido nemažai pinigų, tačiau konkrečios sumos negali pasakyti. Per mėnesį vaistams vidutiniškai išleisdavo apie 80 Eur. Vaistus vartojo kol gydėsi ir turėjo nedarbingumą. Šiuo metu vaistų nevartoja. Iš pradžių važiavo pas šeimos gydytoją Šakiuose, kuris pratęsdavo nedarbingumą, o po to du kartus važiavo į Kauną. Į gydytojus dar žada kreiptis. Po traumos dirba. Grįžo į savo darbovietę, bet ilgai neišdirbo – tik apie mėnesį, nes ilgai būnant pasilenkus pradėjo svaigti galva. Susitarimą pasirašė laisva valia. Kaltinamieji atsiprašė. Šis jiems atleido. Pretenzijų neturi. Mažina ieškinį iki 1 500 Eur. Turtinė žala – 900 Eur, susijusi su patirtu sužalojimu, neturtinė – 600 Eur (t. 3, b. l. 47-49)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo D. S. parodymai, duoti 2017 m. lapkričio 14 d. liudytojo papildomos apklausos metu, iš kurių nustatyta, jog nukentėjusysis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. S., už jo ant galinės sėdynės sėdėjo jis, šalia jo žmona, jei neklysta, ir G. S., o priekyje keleivio pusėje sėdėjo A. M.. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ant kelio važiuojamosios dalies, pačiame viduryje, sėdėjo ratu susėdę keturi jaunuoliai ir pasistatę ant kelio gėrė butelį. P. S. privažiavo prie jų, pristabdė, kad minėtus jaunuolius apvažiuoti, tačiau prie jų nesustojo, tik lėtai pravažiavo. Važiuojant pro jaunuolius, kažkuris iš ten buvusių bandė atidaryti automobilio dešinės pusės, kur sėdėjo G. S. duris, tačiau G. S., duris prilaikė ir neleido jų atidaryti. Kažkuris jaunuolis dar spyrė į automobilio galinį sparną, tačiau automobilio neapgadino. Tada jokio konflikto nekilo, jie tiesiog nuvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę, ten apsipirko ir maždaug už 10 ar 15 min, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tie patys jaunuoliai sėdėjo per visą kelio važiuojamąją dalį, t. y. buvo vienoje eilėje. Likus iki jaunuolių maždaug 10 metrų P. S. sustojo ir galvojo ką daryti, kaip pravažiuoti, o tuo metu jaunuoliai visi atsistojo nuo kelio ir bėgte pribėgo prie jų automobilio. Du iš jaunuolių pribėgo prie kairiojo automobilio šono, o kiti du – prie dešiniojo automobilio šono. Du jaunuoliai pribėgę prie galinių automobilio durelių, kur sėdėjo jis, jas atidarė. Iškišus galvą iš automobilio į lauką, pajuto smūgį į galvą, t. y. vienas iš tų dviejų jaunuolių trenkė jam lazda per galvą ir jis iškrito iš automobilio. Kas vyko toliau neprisimena. Sąmonės nebuvo praradęs, tačiau gulėjo ant žemės šalia automobilio. Gulint lyg jautė, kad jam dar kažkas įspyrė į šoną, tačiau tiksliai pasakyti kiek jam buvo suduota smūgių negali, nes nuo smūgio į galvą neprisimena. Buvo išgėręs. Jie patys jokios lazdos neturėjo. Lazdą turėjo minėti jaunuoliai (t. 1, b. l. 81–82).

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Įvykio metu buvo blaivi. Ji sėdėjo automobilio gale. Šio duris atidarė kaltinamieji. Matė, kad D. S. buvo smūgiuojama daug kartų su lazda į veido sritį. Be to jam suduota iš kumščio arba kojos. Su kuo buvo smūgiuojama A. M. nematė. Kaltinamieji po du puolė vieną. Visi kaltinamieji mušėsi. Jų vyrai kniūbsti gulėjo ant asfalto. D. S. gulėjo arčiau automobilio. Ji su G. S. juos bandė nustumti, tempė už drabužių, norėjo juos išskirti. G. S. bandė skambinti policijai. Pirmą kartą policijai paskambino, kai važiavo į priekį ir kaltinamieji spyrė į automobilį. Prasidėjus muštynėms G. S. dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tai išgirdę kaltinamieji pradėjo lipti į kalną, kur jų laukė automobilis. Šie į automobilį sulipo ir išvažiavo. Mano, kad lazda galėjo būti tvoros dalis. Pro šalį važiavo automobilis nuo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vyras ir moteris. Jos paprašė minėtų asmenų pagalbos, bet jie tikriausiai išsigando ir nuvažiavo. Jai atsirado mėlynė, nes kažkas spyrė į ranką. D. S. po įvykio negali ilgai būti pasilenkęs, nes jam spaudžia nervą. Jam buvo sužalotas veidas. Susitaikė su kaltinamaisiais, šie jos atsiprašė (t. 3, b. l. 49-50).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. M. parodymai, duoti 2017 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo apklausos metu ir 2017 m. lapkričio 14 d. liudytojo papildomos apklausos metu, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pamatė ant kelio sėdinčius keturis nepažįstamus jaunuolius. Jie sėdėdami vartojo alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu trukdė eismui. Važiuodami pristojo, kadangi jaunuolius reikėjo apvažiuoti. Pravažiuojant pro jaunuolius, du iš jų rodė vidurinius pirštus. Tuomet vienas iš tų vaikinų spyrė į automobilio galinį sparną, tačiau automobilio neapgadino. Tuo metu konflikto nekilo. Jie nuvažiavo toliau, t. y. į parduotuvę. Maždaug po 10 minučių, grįžtant atgal, toje pačioje vietoje, Kukarskės kaimo ribose, tie patys jaunuoliai sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies ir gėrė. Automobilį vairavo P. S., priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. M., automobilio gale sėdėjo ji, G. S. ir D. S. Privažiavus ant kelio sėdinčius jaunuolius, P. S. sustabdė automobilį, kadangi nebuvo galima pro juos pravažiuoti. Tada vienas iš tų jaunuolių, kurio neįsidėmėjo, atidarė automobilio dureles ir trenkė, tame automobilio krašte, sėdėjusiam D. S. ir sugriebęs už rūbų jį ištempė lauk. Tai pamatę, jie visi išlipo iš automobilio ginti D. S. Tada prie jų prišoko kiti trys jaunuoliai, kurie užsipuolė A. M. Ji atsimena, kad A. M. buvo pargriautas ant žemės ir du jaunuoliai sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nurodyti negali. Tada G. S. puolė iš karto skambinti policijai, tačiau vienas iš jaunuolių jai išspyrė iš rankų telefoną. Ji su G. S. puolė ginti A. M. ir D. S., tuomet jaunuoliai užsipuolė ir jas, t. y. trenkė į kairę ranką ir krūtinę. Vienu metu, atsimena, kad vienas iš jaunuolių norėjo degtinės buteliu trenkti jos sūnui, tačiau jam mojantis suduoti buteliu jos sūnui, jam iš rankų butelis išslydo ir sudužo. Ji buteliu niekam netrenkė. Bandant išskirti ji kumščiu kelis kartus trenkė juos užpuolusiems jaunuoliams, tačiau kuriam ir kur pataikė nežino, nes buvo ištikta šoko. Konfliktas tęsėsi kurį laiką, tačiau kiek tiksliai nežino. Kiek tiksliai ir kam buvo suduota smūgių, ji nežino, nes buvo labai susijaudinusi. Ji matė, kad jaunuoliai kažkuriuo metu spardė ir daužė rankomis ant žemės gulintį D. S., kuriam atsivėrė gili žaizda po dešine akimi. Ji konflikto metu skambino į policiją, prašė greičiau atvykti. Jaunuoliai pamatę, kad ji iškviečia policiją, pradėjo šalintis. Konflikto metu ji buvo sumušta, ant rankos ir krūtinės matyti didelės kraujosruvos nuo suduotų smūgių. Gydymosi įstaigoje dėl to nesilankė, tačiau apžiūrai pas medikus nuvyks (t. 1, b. l. 85–86, 88–89).

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildė, kad kai prasidėjo muštynės kaltinamieji buvo įlipę į automobilį. Kaltinamieji arba norėjo nuvaryti automobilį, arba juos pagąsdinti. Po įvykio iš automobilio niekas nedingo. Jiems važiuojant į parduotuvę automobilis buvo apspardytas. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Antrą kartą policijai paskambino, kai prasidėjo muštynės. Sustojo pravažiavę pro kaltinamuosius kitoje kelio juostoje. Ją sužalojo M. P., kuris sudavė į kairę ranką. Patyrė skausmą. Daugiau jos niekas nemušė. V. P. mažiausiai lindo, o kiti trys buvo pagrindiniai. Nepamena kas ką mušė. Kaltinamuosius mušė ir D. S., ir A. M.. Galėjo mušti ir motina. Nuo (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis, jį sustabdė ir paprašė pagalbos, tačiau šis nuvažiavo. Susitaikė su kaltinamaisiais. Kaltinamieji atsiprašė. Dalį žalos – 80 Eur atlygino. Dėl 20 Eur žalos atlyginimo su šiais susitarė (t. 3, b. l. 81-82).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. parodymai, duoti 2017 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo apklausos metu ir 2017 m. lapkričio 24 d. liudytojo papildomos apklausos metu, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji 2017 m. liepos 29 d. apie 21 val. 10 min. kartu su A. M., D. S., A. M. ir jos broliu P. S. automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. S., važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę. Automobilis priklausė A. M. Važiuojant pamatė, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ant kelio važiuojamosios dalies sėdinčius keturis nepažįstamus jaunuolius, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jaunuoliai trukdė eismui, jie norėdami šiuos apvažiuoti, pristojo ir tuo metu vienas iš jaunuolių, lyg vilkintis pilkos spalvos marškinėliais, atidarė automobilio vairuotojo pusės galines dureles, prie kurių sėdėjo D. S. Nenorėdamas, kad jaunuolis įliptų į automobilį, P. S. lėtai pradėjo važiuoti ir tuo metu jaunuolis koja vieną kartą spyrė į automobilio galinį kairės pusės sparną, tačiau automobilio neapgadino ir jie nuvažiavo. Tada jokio konflikto tarp jų ir jaunuolių nekilo. Maždaug už 10 minučių, tuo pačiu keliu, jie važiavo atgal ir toje pačioje vietoje tie patys jaunuoliai sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies ir gėrė. Automobilį vairavo P. S., priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. M., automobilio gale, viduryje sėdėjo ji, už vairuotojo – D. S. ir dešinėje automobilio pusėje sėdėjo A. M. Privažiavus prie minėtų jaunuolių, kurie nesitraukė nuo kelio važiuojamosios dalies, P. S. sustabdė automobilį, kadangi nebuvo galima pro juos pravažiuoti. Tuomet vienas iš jaunuolių, kuris ir pirmą kartą jiems važiuojant atidarė automobilio galines kairės pusės dureles, kur sėdėjo D. S., ir jam vieną kartą trenkė į veido ar galvos sritį bei sugriebęs D. S. ištempė jį iš automobilio. Tada jie visi išlipo iš automobilio šio ginti. Brolis į konfliktą nesikišo ir atsitraukė į šoną. Prie jų prišoko kiti trys jaunuoliai, kurie visi kartu užsipuolė A. M. Pargriovę A. M. ant žemės, jį mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė nurodyti negali. Vaikinas, pilkais marškinėliais, mušė pargriovęs ant žemės D. S., o kiti mušė A. M. P. S. pamatęs konfliktą, iš įvykio vietos pasišalino, todėl jis konflikte nedalyvavo ir nenukentėjo. Ji su A. M. puolė ginti D. S. ir A. M., tačiau nespėjus prieiti prie A. M., ją pamatė šį mušęs jaunuolis, pilkais marškinėliais, ir vieną kartą spyrė į ją, tačiau ji pasitraukė ir taip išvengė smūgio. Netrukus minėtas jaunuolis vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairę ranką, žemiau peties, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Taip pat ji matė, kaip kažkuris iš jaunuolių, tačiau kuris pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, kelis kartus kumščiu trenkė A. M. lyg į krūtinę ir į ranką. Konfliktas galėjo trukti apie 10 minučių. Dar ji bandė stabdyti pravažiuojantį automobilį ir prašyti pagalbos, tačiau automobiliu važiavę vyras ir moteris atsisakė jiems padėti ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Žino, kad muštynių metu sudužo jaunuolių degtinės butelis, su kurio šukėmis galėjo supjaustyti jos vyrui kojas, nes ant vyro kojų buvo pjovimo žymės. Kai A. M. kvietė policiją, jaunuoliai matomai tai išgirdo ir nuo jų atsitraukė (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kai jaunuoliai nuo jų atsitraukus apie 200–300 m, pamatė kai prie jų atvažiavo ir sustojo juodos spalvos automobilis, markės ir valstybinio numerio nežino, į kurį jaunuoliai susėdo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Matė, kad minėtas automobilis sustojo ir iš jo išlipo jaunuoliai, kurie išsilakstė į visas puses. Viskas vyko labai greitai, buvo išsigandusi, todėl negali pasakyti kiek tiksliai buvo suduota smūgių D. S. ar jos vyrui. Ji pati nė vienam iš tų jaunuolių netrenkė, o ar A. M. kam nors trenkė nežino, nes nematė. Jaunuolius galėtų atpažinti, o ypač aktyviausią, kuris vilkėjo pilkos spalvos marškinėliais. D. S. per konfliktą buvo sulaužyta akiduobė, jis šiuo metu gydosi Kauno klinikose, į kurias buvo išvežtas tą patį vakarą. Ji taip pat buvo sumušta konflikto metu, nepažįstamo jaunuolio, ant rankos matyti didelė kraujosruva nuo suduoto smūgio. Gydymosi įstaigoje dėl to nesilankė(t. 1, b. l. 92–93, 95–96).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad važiuojant į parduotuvę (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Ant kelio važiuojamosios dalies sėdėjo jaunuoliai. Vairuotojui bandant šiuos apvažiuoti jis pristojo. Kaltinamieji bandė atidaryti duris. Nors jis nematė, tačiau gale sėdintys asmenys teigė, kad į automobilį buvo spirta. Grįžtant iš parduotuvės kaltinamuosius vėl sunku buvo apvažiuoti. P. S. sustojo kelkraštyje. Kažkuris puolė D. S., tada ir jis išlipo lauk. Negali pasakyti kiek ir kam buvo suduota smūgių. Pasibaigus konfliktui, kaltinamieji pradėjo šalintis. Atvažiavo juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) ir juos paėmė. Jiems pavažiavus apie kilometrą, automobilis sustojo ir asmenys išlipo. 3 asmenys nubėgo į mišką link Jurbarko, o vienas – į miškelį link Šakių. Jie išvežė D. S. į ligoninę. Jam buvo supjaustyta koja aukščiau kelių. Taip pat matėsi sumušimai. Konflikto metu buvo ne kartą pargriuvęs. Gindamasis sudavė taip pat, tačiau negali pasakyti kiek kartų ir kam. Medikų pagalbos jam neprireikė. Jį mušė ne vienas asmuo. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi didesnių sužalojimų nepatyrė. Kiek matė, V. P. nieko nedarė. Vienas kaltinamasis mušėsi su D. S., o jis mušėsi su dviem kaltinamaisiais, tačiau negali pasakyti su kuriais. Matė pravažiuojantį automobilį. Mano, kad kaltinamieji buvo išgėrę, nes įvykio vietoje buvo nepabaigtas alkoholio butelis. Automobilis nebuvo apgadintas. Lazdos nematė. Su buteliu nieko nedarė. Sutinka taikyti su kaltinamaisiais ir jiems pretenzijų neturi. Pasirašė susitarimą, nes susitaikė su kaltinamaisiais. Jo atsiprašė. Pretenzijų neturi. V. P. irgi atsiprašė (t. 3, b. l. 82-83).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti 2017 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo apklausos metu, iš kurių matyti, jog nukentėjęs nurodė, kad vienas iš jaunuolių atidarė automobilio galines dureles ir trenkė tame automobilio krašte sėdėjusiam D. S. Viskas įvyko labai staigiai. Tas vaikinas D. S. sugriebė už rūbų ir ištempė laukan. Tuomet iš automobilio išlipo jo ginti. Tada prie jų prišoko kiti trys jaunuoliai, kurie užsipuolė jį. Kiek tiksliai jam sudavė smūgių, jis nežino. Jis pargriuvo ant žemės ir jį gulintį jaunuoliai toliau spardė kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių ir kurie jaunuoliai jį mušė, nurodyti negali, nes rankomis dengėsi veidą ir nematė. Vienu metu, jis gindamasis sudavė tiems jaunuoliams, tačiau kur ir kam pataikė nežino, nes nematė. Žino, kad tie jaunuoliai smūgius sudavė ir jo motinai, ir žmonai, kurios puolė jį ginti. Kad jaunuoliai būtų su savimi turėję lazdą ar peilį, jis nepastebėjo, tačiau jo kojos apipjaustytos, todėl gali būti, kad jaunuoliai jį sužalojo su kokiu nors buteliu (t. 1, b. l. 99–100).

Liudytoja R. D. parodė, kad ji kartu su buvusiu klasioku K. B., kuris šiuo metu yra Norvegijoje, iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Jurbarką. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) pamatė sąmyšį. Minia žmonių bėgo žemyn nuo kalno link kelio, kur stovėjo automobilis. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) automobilis – žalios spalvos, stovėjo dešinėje pusėje. Kai privažiavo arčiau, matė, kad ant kelio mėtėsi šlepetės. Prie jų pribėgo vaikinas ir mergina, kuri panaši į nukentėjusiąją, prašydami pagalbos. Šie sakė, kad juos užpuolė, prašė padėti. Kadangi išsigando, klasiokui liepė nestoti, nelipti ir važiuoti toliau. Bevažiuojant ji savo telefonu iškvietė policiją. Prie sankryžos prasilenkė su dviem policijos ekipažais, kurie važiavo link (duomenys neskelbtini). Pačio konflikto jie nematė. Matė, kad prie automobilio vyksta kažkoks sambrūzdis. Prie automobilio stumdėsi žmonės, kurių buvo daugiau nei penki. Nematė, kad kas nors būtų gulėję ant žemės. Kraujo taip pat nematė. Ikiteisminio metu sakė tiesą, kadangi tada viską geriau atsiminė (t. 3, b. l. 83-84).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos R. D. parodymai, duoti 2017 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos metu, iš kurių matyti, kad liudytoja pamatė bėgančių jaunuolių grupę nuo kalno link automobilio, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Klasiokui pasakė: „– Kaip jie ten susės visi į tą automobilį, kad jų tiek daug“. Privažiavus šiek tiek arčiau pamatė, kaip jaunuoliai pribėgę prie automobilio, iš abiejų automobilio pusių atidarė automobilio dureles ir pradėjo iš automobilio tempti jame sėdinčius žmones į lauką ir tada įvyko kažkoks konfliktas. Ar jie mušėsi, ji nematė, tik matė kaip jaunuoliai atidarę dureles tempė iš automobilio žmones lauk. Jiems privažiavus dar arčiau įvykio vietos, ant kelio iššoko mergina ir vaikinas, kurie pradėjo stabdyti jų automobilį (t. 1, b. l. 109–110).

Liudytoja N. A. parodė, kad yra kaltinamųjų M. P. ir V. P. motina. Kadangi įvykio dieną jie buvo išgėrę, pasakė, kad atvažiuos šių pasiimti, liepė būti matomoje vietoje. Šviesiu paros metu atvažiavo iš Jurbarko automobiliu (duomenys neskelbtini). Vaikinai įsėdo į automobilį. Jie buvo išgėrę, tačiau ne girti. Liepė išlipti iš automobilio, nes 3 moterys buvo labai aršios ir bijojo, kad automobilį sudaužys. Vaikinai išlipo iš automobilio, o moterys juos vijosi. Ji nežino, kodėl juos vijosi. Ši nerizikavo išlipti, nes ją apėmė baimė. Mano, kad moterys galėjo būti neblaivios. Vyrų šalia nebuvo. Konflikto nematė. Policijos taip pat nematė. Visi vaikinai buvo sužaloti – buvo subraižytos kojos. E. B. buvo suraižyta nugara, rankos. V. P. buvo sudaužytos kojos. L. K. moteris buvo sudavusi per galvą buteliu. Ant jo kojų matėsi mėlynės. Rankos buvo suraižytos. M. P. nugaroje matė sužalojimus. Ranka buvo prakirsta, matėsi kraujas. Kojos buvo suraižytos. Sužalojimai atsirado muštynių metu. Vaikinai sakė, kad buvo mušama su stalo koja. Vaikinų sužalojimus pamatė tik šiems grįžus namo. Jokio automobilio nematė. Vaikai grįžo po valandos namo (t. 3, b. l. 84-86).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo P. S. parodymai, duoti 2017 m. liepos 29 d. liudytojo apklausos metu, iš kurių matyti, jog 2017 m. liepos 29 d. apie 21 val. jis su A. M. automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę. Kartu su juo važiavo A. M., D. S., G. S., A. M. Važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, pastebėjo keturis jaunuolius, kurie sėdėjo ant kelio važiuojamosios dalies, gėrė alkoholinius gėrimus. Privažiavęs prie jaunuolių jis bandė juos sudrausminti ir paprašė, kad jie pasitrauktų nuo važiuojamosios dalies, nes jie kėlė grėsmę sau. Jaunuoliai palinksėjo galva, o jie nuvažiavo toliau link parduotuvės. Apsipirkus parduotuvėje, jie visi važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįždami atgal, toje pačioje vietoje, ant kelio vėl sutiko tuos pačius jaunuolius. Jie plačiai sėdėjo ant kelio per abi eismo juostas, todėl nėjo pro juos pravažiuoti. Jis sustojo ir paprašė pasitraukti šių nuo kelio. Tada jaunuoliai pakilo nuo kelio, atidarė galines automobilio dureles ir pradėjo brautis į automobilio vidų. Agresyviausias jaunuolis buvo apsirengęs tamsiai, su juodos spalvos kepure, šortais. Tada iš automobilio keleiviai išlipo ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jaunuolis su kepure vieną kartą kumščiu trenkė A. M. į nosį. D. S. puolė ginti A. M. ir kiti trys jaunuoliai supuolė ant D. S., parvertė jį ant žemės ir pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas bei galvą. Jis nežino iš kur, tačiau minėtų jaunuolių rankose atsirado beisbolo lazda ir peilis. Viskas vyko labai greitai, todėl pas kuriuos iš jaunuolių rankose buvo peilis ir lazda, jis neįsidėmėjo. Žino tiktai, kad vienas iš jų jaunuolių sužalojo A. M. koją. Konfliktui pasibaigus, keturi jaunuoliai pasišalino, tai yra jų laukė juodos spalvos automobilis, kurio markė (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešė policijai, o sužalotus asmenis jis nuvežę į Jurbarko ligoninę (t. 1, b. l. 106–107).

2017 m. liepos 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38469-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (tyrimo eigoje nusikalstama veika inkriminuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio sutaptį) (t. 1, b. l. 5).

2017 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje prie protokolo, nurodyta, kad apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–11, 12–17).

2017 m. liepos 29 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 21 val. 18 min. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad leidžiantis nuo (duomenys neskelbtini) kalno link (duomenys neskelbtini) kaimo 4 jaunuoliai sėdi ant kelio ir vartoja alkoholinius gėrimus, puola po ratais, pranešėjui bandžius sustoti ir pasakyti pastabą, jaunuoliai apspardė automobilį. Reaguojant į įvykį, buvo nuvykta minėtu adresu. Ant kelio buvusi moteris sustabdė jų automobilį ir paaiškino, kad link (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiavo automobilis pilnas jaunuolių, kurie sumušė jos draugą. Apsisukus, su tarnybiniu automobiliu pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) miestelio, kai pastebėjo per kelią, link miško, bėgančius tris jaunuolius. Privažiavus minėtą vietą, buvo vytasi nubėgančius jaunuoliai, tačiau jie pasislėpė miške. Po asmenų paieškos, prie Nemuno buvo sulaikyti du jaunuoliai: L. K. ir M. P. (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 25 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, L. K. nustatytas 1.83 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 29 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, M. P. nustatytas 1.39 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 42 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, A. M. nustatytas 0.00 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 48 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, A. M. nustatytas 1.80 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 49 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, G. S. nustatytas 1.55 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 43 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, D. S. nustatytas 2.16 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. liepos 29 d., 22 val. 57 min., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, P. S. nustatytas 0.00 promilės girtumas (t. 1, b. l. 18).

2017 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kakle, kairiame kelyje, muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytų laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai vertinami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 25–26).

2017 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 39).

2017 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 41).

2017 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padaryta odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti aštriabriauniu daiktu braukiant per abi šlaunis bei kaklą. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. liepos 29 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 43).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 yra L. K. G. S. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino L. K., nurodydama, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte, kuriame mušė jos vyrą A. M. ir D. S. (t. 1, b. l. 44–46).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 5 yra M. P. G. S. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino M. P., nurodydama, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte. Nurodė, kad konflikto metu jis buvo pats aršiausias bei konflikto metu jis kumščiu trenkė jai į ranką (t. 1, b. l. 47–49).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1 yra V. P. G. S. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino V. P., nurodydama, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte (t. 1, b. l. 53–55).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 yra M. P. A. M. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino M. P., nurodydamas, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte ir buvo pats aršiausias (t. 1, b. l. 56–58).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 5 yra V. P. A. M. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino V. P., nurodydamas, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte (t. 1, b. l. 62–64).

2017 m. lapkričio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nuotraukoje pažymėtoje Nr. 6 yra L. K. A. M. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino L. K., nurodydamas, kad jis 2017 m. liepos 29 d. dalyvavo konflikte (t. 1, b. l. 65–67).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo reiškia 930,47 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (t. 1, b. l. 123–125).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius reiškia 217,47 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (t. 1, b. l. 131–132).

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu apsižodžiavo su moterimi. Skirdamas asmenis sudavė kažkam smūgį delnu, kažkam griebė už sprando ir traukė nuo savo draugų. Kitokios fizinės jėgos nei tempimas, jis nenaudojo. Jis niekam nesmūgiavo ir nematė kas kam smūgiavo. Norėjo išskirti, kad baigtųsi konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. nuolat keitė parodymus. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apklausoje nurodė, kad visi susikibo, t. y. trys ir jie keturi ir pradėjo visi muštis. Jis sudavė dviem vyrams kumščiu į galvos sritį, ne daugiau kaip po vieną smūgį. Kojomis jokių smūgių niekam nesudavė. 2018 m. vasario 6 d. apklausoje parodė, kad kažkam iš ten buvusių asmenų kelis kartus trenkė delnu bandydamas išskirti konfliktuojančius savo draugus su tais asmenimis. Niekam iš jų nespyrė ir kumščiu, alkūne ar kita kūno vieta smūgių nesudavė. Teismas tokį kaltinamojo V. P. versijos pateikimą vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Vertinant V. P. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamasis, nupasakodamas aplinkybes, kaip ir dėl ko elgėsi su nukentėjusiaisiais, painiojosi, keitė parodymus. Šią V. P. versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji po du puolė vieną nukentėjusį asmenį. Visi kaltinamieji mušė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų D. S. sugriebęs už rūbų, jį ištempė lauk. Tada prie likusiųjų nukentėjusiųjų prišoko kiti trys jaunuoliai, kurie užsipuolė A. M. Tas pačia aplinkybės parodė ir nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. papildomai nurodė, kad V. P. mažiausiai lindo. Ikiteisminio tyrimo metu, kad vienas iš kaltinamųjų sugriebė D. S. už rūbų ir ištempė laukan, o tada prie jų prišoko kiti trys kaltinamieji, kurie užsipuolė jį, nurodė ir nukentėjusysis A. M., nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vienas kaltinamasis mušėsi su D. S., o jis mušėsi su dviem kaltinamaisiais, tačiau negali pasakyti su kuriais. V. P. kiek matė nieko nedarė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusysis A. M., tiek nukentėjusioji G. S. atpažino V. P. ir šie nurodė, kad jis dalyvavo įvykyje. Be to liudytoja R. D., kuri buvo nešališka įvykio stebėtoja, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visi jaunuoliai pribėgę prie automobilio, iš abiejų automobilio pusių atidarė automobilio dureles ir pradėjo iš automobilio tempti jame sėdinčius žmones į lauką ir tada įvyko kažkoks konfliktas. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. P. stovėjo prie tvoros ir nieko nedarė. Analizuojant M. P. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir atskiromis detalėmis prieštarauja vieni kitiems, be to V. P. ir M. P. yra susieti artimais ryšiais vienas su kitu (broliai), todėl M. P. teismui duoti parodymai negali būti laikomi objektyviais ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų A. M., G. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojos R. D. parodymais. Šie jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti, todėl kaltinamojo M. P. iškelta versija, kad jis tik skyrė nukentėjusiuosius ir kaltinamuosius atmetama. Kaltinamojo V. P. pateiktos versijos tikrumu abejoti verčia ir tas faktas, kad kaltinamasis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis bandė skirtumus šalinti ir teisminio tyrimo metu. Todėl teismas laiko, kad šie jo parodymų keitimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra nelogiški, teismo vertinimu prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, aukščiau ištirtiems įrodymams. Teismas vertina, kad jie nėra nuoseklūs, prieštarauja liudytojų parodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Teismo metu nustatyta, kad M. P., L. K., E. B. ir V. P. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) (važiuoja automobiliai, eina pėstieji). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininkų leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, Š(duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar pravažiuoti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su M. P., L. K., V. P. ir E. B. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jie ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojų P. S., R. D., K. B. Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pamačiusi konfliktą išsigando, klasiokui liepė nestoti, nelipti ir važiuoti toliau. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad M. P., L. K., E. B. ir V. P. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusį asmenį bei kitus asmenis. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas bei gatvėje buvo sutrikdytas eismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų M. P., L. K., E. B. ir V. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties nežymiai sutrikdyti A. M., G. S. ir A. M. sveikatą nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad nukentėję asmenys išreiškė pastabą kaltinamųjų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji M. P., L. K. ir E. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. liepos 29 d., apie 21 val., Š(duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais ir kojomis D. S. į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kakle, kairiame kelyje, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžius ir tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, patys kaltinamieji negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo D. S. ir kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad nukentėjęs asmuo išreiškė pastabą kaltinamųjų atžvilgiu, todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta nukentėjusiosios G. pavardė, t. y. „S.“ keistina į „S.“.

Kadangi kaltinamieji L. K., M. P. ir E. B. duodami parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat kaltinamųjų L. K., M. P. ir E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Kaltinamųjų L. K., M. P., V. P. ir E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be to kaltinamieji darydami jiems inkriminuojamus nusikaltimus veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, konfliktas tęsėsi net po keletą minučių, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Nėra svarbu, kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiesiems. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų A. M., G. S., A. M. ir D. S. sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis V. P. teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nepilnamečių išlaikytinių, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo sunkinančias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam V. P. už padarytą nusikaltimą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad vertinant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, būtina nustatyti teisinį pagrindą, pateisinantį tokį asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamieji M. P., L. K. ir E. B. padarė du nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį, esant idealai nusikalstamų veikų sutapčiai, L. K. ir E. B. būdami neteisti, tačiau pažymėtina, kad E. B. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Vokietijos Federacinės Respublikos 2016 m. vasario 12 d. sprendimu nuteistas už vagystės įvykdymą – bauda (BK 97 straipsnio 9 dalies 4 punktas). M. P. nors ir teistas, tačiau anksčiau padaryta nusikalstama veika susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, naudingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, paskirtą bausmę atlikęs. Naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamųjų atžvilgiu nėra pradėta. Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra duomenų, jog jie anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleisti, kaip susitaikę su nukentėjusiuoju, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, E. B. dirba, M. P. mokinasi, praeityje kaltinamieji bausti administracine tvarka, tačiau šiurkščių nusižengimų nėra padarę, su nukentėjusiaisiais asmenimis susitaikė, šie jam atleido, tą patvirtina prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. P., L. K. ir E. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiais asmenimis.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybę ir padarytų veikų pobūdį, pačių kaltinamųjų kritišką požiūrį į padarytas veikas bei siekiant kuo operatyvesnio civilinių ieškovų turtinių interesų patenkinimo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 930,47 Eur turtinę žalą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 217,47 Eur turtinę žalą bei G. S. padarytą 20 Eur neturtinę žalą.

M. P., L. K. ir E. B. išaiškintina, kad jiems per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės palaikomas 930,47 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B.

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog dėl D. S. nedarbingumo jam buvo skirta ligos pašalpa, prašo priteisti 217,47 Eur solidariai iš kaltinamųjų. Teismas laiko, kad civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B.

Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ir V. P. yra materialiai atsakingas už padarytą žalą, kadangi pagal pateiktus rašytinius įrodymus reikalaujamos žalos: sveikatos priežiūros išlaidos ir ligos pašalpa, patirtos dėl nukentėjusiajam D. S. padarytų sužalojimų.

Nukentėjusysis D. S. prašė teismo patvirtinti jo ir kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B., pasirašytą sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria patirta žala sumažinta iki 1 500 Eur dydžio. Šią sumą kaltinamieji įsipareigojo atlyginti per 12 mėnesių. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiojo D. S. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu prašė patvirtinti jos ir kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B., pasirašytą sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria patirta žala sumažinta iki 20 Eur dydžio, kadangi kaltinamieji atlygino dalį žalos – 80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kaltu pripažintas ir V. P., o su juo nėra pasirašyta sutartis dėl žalos atlyginimo, todėl teismas netvirtina sutarties. Dėl civilinės ieškovės G. S. neturtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamieji M. P., L. K. ir E. B. ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K., V. P. ir E. B. civilinei ieškovei G. S. priteistinas 20 Eur dydžio nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamasis L. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 10 val. 15 min. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. 43 min. (t. 1, b. l. 148, 149–150, t. 1, b. l. 152). Kaltinamajam L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (t. 1, b. l. 172–174, t. 1, b. l. 175–177). Kaltinamasis M. P. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 10 val. 37 min. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. 29 min. (t. 2, b. l. 5, 6–7, t. 2, b. l. 12). Kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (t. 2, b. l. 28–30, t. 2, b. l. 31–33). Kaltinamasis E. B. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 13 val. 14 min. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d. 10 val. 35 min. (t. 2, b. l. 53, 54, t. 2, b. l. 56). Kaltinamajam E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (t. 2, b. l. 76–78, t. 2, b. l. 79–81). Kaltinamasis V. P. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (t. 2, b. l. 113–114, t. 1, b. l. 115–116).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas), pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje padarymą.

E. B. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje padarymą.

M. P. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje padarymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi skirti kaltinamiesiems L. K., E. B., M. P. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti L. K., E. B., M. P. per 11 (vienuolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos solidariai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 930,47 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų keturiasdešimt septynių centų) turtinę žalą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą 217,47 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų keturiasdešimt septynių centų) turtinę žalą bei G. S. padarytą 20 Eur (dvidešimties eurų) neturtinę žalą.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-542-829/2018 L. K., E. B. ir M. P. atžvilgiu nutraukti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B. devynis šimtus trisdešimt eurų keturiasdešimt septynis centus (930,47 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K. ir E. B. du šimtus septyniolika eurų keturiasdešimt septynis centus (217,47 Eur) žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, įmonės kodas 188677622, naudai.

Patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo:

„Aš, D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), sutinku, kad man per metus (dvylika mėnesių) kaltinamieji: L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), atlygintų vieną tūkstantį penkis šimtus eurų žalos.“

Procesą dėl nukentėjusiojo D. S. civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. P., L. K., V. P. ir E. B. dvidešimties eurų (20 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei G. S.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamiesiems V. P., M. P., L. K. ir E. B. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam V. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) palikta baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė