Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-961/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-19
Bylos Nr.
1-46-961/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00456-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
J. V., T. V.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-961/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00456-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),nukentėjusiesiems J. V., T. V.,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyvenęs reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 1997 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK), redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 1 dalį pataisos darbams 2 metams be laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

2) 2004 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2004 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinus su 2004 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

4) 2005 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2004 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 15 dienų. 2005 m. spalio 20 d. paleistas lygtinai;

5) 2006 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

6) 2006 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinus su 2006 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 5 dienoms. 2006 m. rugsėjo 27 d. atliko bausmę;

7) 2009 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2010 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2012 m. kovo 16 d. atliko bausmę; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2022 m. sausio 3 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. V. į galvos bei veido sritis, kando į kairį petį ir krūtinės kairę pusę, motinai T. V. ranka uždengus A. V. burną, pastarasis įkando savo motinai T. V. į kairę ranką ir įspyrė į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, ir nesunkų sveikatos sutrikdymą T. V., pasireiškusį kairės plaštakos penktojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. pripažino kaltę ir parodė, kad įvykio metu buvo girtas ir nelabai ką atsimena. Tą dieną nuo pietų vartojo alkoholį. Gėrė alų ir degtinę trise su pašaliniais žmonėmis. Sutinka, kad sudavė tris smūgius tėvui, įkando jam į ranką ir krūtinę, o mamai įkando į ranką ir spyrė į pilvą. Konflikto su tėvais priežasties įvardinti nenorėtų, bet tai nesusiję su alkoholio vartojimu. Neatsimena, kaip iš mamos norėjo paimti telefoną. Pripažįsta savo kaltę. Po šio įvykio su tėvais susitikęs nebebuvo. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų. Jei liks laisvėje, atlygins Ligonių kasai turtinę žalą. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, šis patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad šiuo metu gyvena bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, į kurią kreipėsi pagalbos dėl alkoholizmo. Šioje bendruomenėje devynis mėnesius negalima bendrauti su išoriniu pasauliu, niekam skambinti. Iki sulaikymo gyveno šioje bendruomenėje ir laikėsi jos režimo. Daugiau jo smurtiniai veiksmai tėvų atžvilgiu nepasikartos, nebenori su jais matytis, nei susitikinėti. Su pareikštu byloje ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, įrodytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. V. parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, pilnai prisipažįsta. Anksčiau teistas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja jau apie 20 metų. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Vakar, t. y. 2022 m. sausio 3 d., maždaug nuo 15 val. jis vartojo alkoholį mieste. Apie 21 val. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute taip pat gyvena jo tėvas J. V. ir mama T. V. Jis buvo vidutiniškai apsvaigęs. Grįžęs namo jis užėjo pas tėvus į kambarį, jie abudu gulėjo lovoje. Tėvas J. pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo prikaišioti, kad jis šuns negali pavedžioti, kad namo grįžta neblaivus. Konflikto metu, kiek pamena, tėvas J. atsistojo nuo lovos, jie abudu susikumščiavo. Jis pirmas puolė tėvą, kur jam trenkė – nelabai pamena, galimai į veidą. Tėvas taip pat jam trenkė. Kad būtų kandęs tėvui, nepamena. Po apsikumščiavimo tėvas jį paguldė ant žemės ir laikė, kol atvažiavo policija. Atvykus policijos pareigūnams, šie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Pūsti į alkoholio kiekio matuoklį jis atsisakė. Tiksliai visų aplinkybių jis nepamena, kadangi buvo neblaivus, tačiau pamena, kad jis pirmas trenkė tėvui, o tėvas gynėsi. Jis labai gailisi dėl to, kad savo tėvui J. sukėlė fizinį skausmą. Daugiau nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. V. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., maždaug nuo 15 val. jis vartojo alkoholį mieste. Apie 21 val. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo tėvams: tėvui J. V. ir mamai T. V., jis bute nėra registruotas. Jam tėvai tik leidžia ten pernakvoti ir apsiprausti. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kurį vartojo nuo pietų, dėl to tiksliai savo veiksmų neatsimena. Tačiau praėjus kuriam laikui po įvykio jis aiškiau atsimena visas detales, negu tuomet, kai apklausa vyko areštinėje. Grįžęs namo jis nuėjo į savo kambarį ir nusirengė viršutinius rūbus. Negali pasakyti, kokiu tikslu jis nuėjo pas tėvus į kambarį. Jie abu gulėjo lovoje. Kiek pamena, mama T. su kažkuo šnekėjo telefonu. Jis mano, kad kažką nugirdo iš jos pokalbio ir susierzino, jis norėjo paimti iš mamos T. telefoną. Kodėl jis taip darė, iki šiol paaiškinti negali. Jis staigiai priėjo prie lovos, arčiau gulėjo tėvas J., o toliau mama. Jis persisvėrė ir bandė paimti mamos telefoną. Tėtis jam neleido to padaryti. Tuomet jis pradėjo savo abiejų rankų kumščiais mušti tėvui į galvos ir veido sritis, kiek kartų jis trenkė, pasakyti negali, bet ne mažiau negu tris. Tuomet tėvas pradėjo gintis ir bandė sugauti jo rankas ir laikyti jį. Kai tėvas jam neleido savęs mušti, jis pradėjo kandžioti tėvą. Kiek pamena, įkando į ranką, į kurią tiksliai – pasakyti negali, ir į krūtinę. Kur jis tiksliai kando, tikrai nepamena. Kai jis pradėjo kandžioti tėvą, nes šis jį laikė, jo tėvas J. pradėjo rėkti. Tuomet jo mama T. uždėjo jam ant veido prie burnos ranką, kad jis nebekandžiotų tėvo, tuomet jis įkando mamai į ranką. Kuri tai buvo ranka, jis nežino ir nematė, kadangi mama buvo jam už nugaros. Kuomet jis įkando mamai T., ji pradėjo rėkti ir tėvas J. jį šiek tiek atleido, kadangi jį laikė, jog jis nebesimuštų. Jis pradėjo muistytis, trankytis kojomis, kiek pamena, besimuistydamas įspyrė mamai T. Kur pataikė, jis tiksliai pasakyti negali, kadangi norėjo ištrūkti, nežiūrėjo, ką jis daro. Kuomet jis įspyrė mamai, ši nukrito ant žemės. Mama pradėjo rėkti ir tėtis J. jį paleido. Jis ištrūko ir atsistojo ant žemės. Tėvas J. atsistojo paskui jį. Jis dar kartą bandė jam trenkti, bet jam nepavyko. Tėvas vėl jį pagavo, paguldė ant žemės ir prispaudęs laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jis gulėjo ant žemės. Ko jie jo klausė, nelabai pamena. Jis atsisakė pūsti, kadangi žinojo, jog yra stipriai neblaivus. Vėliau policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę. Jis labai gailisi dėl to, kad pirmas pradėjo konfliktą, trenkė savo tėvui J. ir įkando jam į ranką ir krūtinę, taip pat gailisi dėl to, kad įkando mamai T. į ranką ir įspyrė jai. Jis supranta, kad dėl jo veiksmų tėvai pajuto fizinį skausmą. Jis nenorėjo jų sužeisti, jis negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, labai dėl to gailisi (1 t., b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. V. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) į namus grįžo neblaivus jo sūnus A. V. Atėjo į jo kambarį, kuriame jis gulėjo ant lovos, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais (nurodyti apklausos protokole), užlipo ant lovos ir pradėjo rankų kumščiais smūgiuoti jam į galvą, sudavė kokius 2-3 smūgius į galvos sritį. Kadangi sūnus A. V. smūgiavo nežiūrėdamas, o šalia lovoje gulėjo jo žmona T. V., kuri turi neįgalumą ir serga, jis pagriebė A. V. ir jiedu kartu nusirideno nuo lovos ant žemės. Jis ten laikė A. V., kol atvyko policija. Visą tą laiką, kol jis laikė A. V. ant žemės, šis buvo labai agresyvus, bandė ištrūkti, spardėsi, bandė smūgiuoti kumščiu ir pradėjo kandžiotis, įkando mažiausiai vieną kartą. Kadangi A. V. sukėlė jam fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas J. V. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 21 val. jo sūnus A. V. grįžo namo adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek girdėjo, jis nusirengė, užėjo į savo kambarį. Žmona T. paprašė uždaryti jų miegamojo duris, jis jas uždarė ir jie toliau su žmona gulėjo. T. kalbėjo telefonu su dukra, o jis naršė savo telefone. Į jų miegamąjį staiga užėjo sūnus A. Jis iš karto, nieko nesakęs, staiga griebė už T. telefono. Jis iškart atsisuko į žmoną ir sugriebė A., kad jis nesužeistų T. Tuomet A. jį pradėjo savo abiem rankomis mušti į veido sritį. Jis jam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių, tuomet jis sugriebė sūnui su dešine ranka už kaklo, kad jis jo nebemuštų. Tuomet jis pradėjo jį kandžioti, jis jam įkando į kairės pusės krūtinės sritį ir kairį petį, jam nuo A. kandžiojimų pradėjo skaudėti, jis pradėjo rėkti, kad sūnus jį kandžioja. T. suėmė A. su pirštais už nosies, kad šis negalėtų kvėpuoti ir nekandžiotų jo, tuomet A. T. pradėjo kandžioti į kairį delną, nes T. laikė jo nosį kaire ranka. Jis atleido savo ranką ir sūnus išsilaisvino. A. išlaisvinus, jis pradėjo rėkti žmonai, kad kviestų policiją, žmona iškvietė policiją. Tuomet jis nusirideno nuo lovos. A. paskui jį nulipo nuo lovos ir vėl bandė jį mušti kumščiais į galvos sritį. Grumtynės tarp jų vyko gulint ant žemės, tuomet jis vėl sūnų dešine ranka sugriebė už kaklo ir prispaudė prie savęs, kad šis negalėtų judėti ir sužeisti jo ir jo žmonos. Jo žmona T. irgi padėjo A. jam laikyti, jiems su žmona jį belaikant, labai skubiai atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. Policijos pareigūnai pamatė jo žmonos ranką ir pasakė būtinai kreiptis į gydytojus. Kitą dieną jie nuvyko į ligoninę ir jo žmonai T. buvo konstatuotas piršto lūžis. Dėl sūnaus veiksmų jis juto didelį fizinį skausmą, pasekmes jaučia iki dabar, jis užsiregistravo į valstybinę teismo medicinos tarnybą apžiūrai. Grumtynių metu A. spardė lovos atlošą, kuris sulūžo. Daugiau nieko pasakoti neturi (1 t., b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. V. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 21 val. į namų duris adresu: (duomenys neskelbtini), pradėjo kažkas labai energingai skambinti. Jos vyras J. nuėjo ir atidarė duris, tai buvo jų sūnus A. Jis turėjo raktus, bet kažkodėl skambino į duris. Jos vyras grįžo atgal į miegamąjį ir atsigulė į lovą. Po kelių minučių atėjo sūnus A. į jų miegamąjį, pradėjo sakyti „tai ką, vėl gulit prie telefonų“, ji su vyru jam nieko neatsakė ir jis išėjo. Ji paprašė vyro uždaryti miegamojo duris, šis uždarė ir grįžo atgal į lovą. Po maždaug 10 minučių A. atėjo į kambarį. Ji tuo metu kalbėjo telefonu su dukra. Jis nieko nesakęs bandė griebti už jos telefono, tačiau jos vyras J. sugriebė A., kad šis negalėtų sužeisti jos. Jie pradėjo grumtis lovoje. Jos sūnus pradėjo rankų kumščiais daužyti J. per veidą, kiek kartų jis trenkė, pasakyti negali, bet daugiau negu dešimt kartų, tuomet jos vyras sugriebė A. už kaklo ir pradėjo jį laikyti, kad šis daugiau nesimuštų. Jos vyras pradėjo rėkti, kad A. jį kandžioja, tuomet ji savo kaire ranka suėmė A. už nosies, kad jis negalėtų kvėpuoti ir negalėtų toliau kandžiotis. Kai ji jam suėmė, jis jai įkando į kairę ranką, ji staigiai atitraukė ranką. Po to, kai jis jai įkando, jis spyrė jai į pilvą. Ji nuo smūgio nukrito nuo lovos, jai labai skaudėjo ranką. Ji paėmė telefoną ir paskambino policijai. Beskambinant policijai, jos vyras ir A. atsidūrė ant žemės ir vėl prasidėjo grumtynės. Ji greitai nuėjo ir atrakino duris, kad policija galėtų užeiti, ir grįžo atgal į miegamąjį padėti vyrui. Jos vyras su sūnumi gulėjo ant žemės, vyras gulėjo nugara ant žemės, o sūnus ant vyro ir vyras jį laikė, ji jam padėjo jį laikyti. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai ir jį sulaikė. Policijos pareigūnai, pamatę jos ranką, į kurią įkando A., jai liepė kreiptis į medikus. Kitą dieną ji su vyru nuvyko į ligoninę, jai buvo nustatytas vieno piršto lūžis. Ji dėl sūnaus veiksmų juto didelį fizinį skausmą, pasekmes jaučia iki dabar, jai yra sugipsuota ranka. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Šioje apklausoje vertėjas jai yra nereikalingas, tačiau kitą norėtų, kad dalyvautų vertėjas, jog galėtų teisingai suprasti visus procesinius veiksmus. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad 2021 m. sausio 3 d., apie 21.30 val. iš Vilniaus VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sūnus smurtauja prieš tėvus. Nuvykus nurodytu adresu, buto durys buvo atidarytos, jie iškart užėjo. Miegamajame, ant žemės, gulėjo vyras, kurį laikė kitas vyras. Vyrą, kuris gulėjo ant žemės, iškart sulaikė. Tuomet kolega susisiekė su budėtoju, kad aptartų veiksmus. Tuo metu įtariamasis gulėjo ant žemės. Nukentėjusieji buvo vyresnio amžiaus. Vyras paaiškino, kad sūnus grįžo namo ir iš niekur nieko pradėjo muštis. Įtariamasis rankų kumščiais mušė nukentėjusį vyrą, taip pat jį sukandžiojo į krūtinę ir petį. Nukentėjusiosios ranka buvo stipriai ištinusi, jai patarė nuvykti į gydymo įstaigą, kadangi greitosios atsisakė. Įtariamasis buvo neadekvatus, jis nesugebėjo rišliai šnekėti. Jis tai aprimdavo, tai vėl pradėdavo kelti toną. Buvo iškviestas papildomas ekipažas, kad nuvežtų jį į areštinę. Įvykio vietoje buvo supildyti dokumentai, nukentėjusiajai buvo patarta apsilankyti gydymo įstaigoje. Namuose, buvo tvarkinga, miegamajame matėsi grumtynių požymiai, buvo sulaužytas miegamojo lovos atlošas (1 t., b. l. 38).

2022 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 102/2022(01) nurodoma, kad J. V. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 6-9 paras iki apžiūros, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. V. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 19).

2022 m. sausio 21 d. specialistas J. M. P. apžiūrėjo medicininius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir konstatavo, kad T. V. 2022 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo nustatytas kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 35).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atitinkamai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis J. V. 2022 m. sausio 3 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. V. į galvos bei veido sritis, kando į kairį petį ir krūtinės kairę pusę, motinai T. V. ranka uždengus A. V. burną, įkando savo motinai T. V. į kairę ranką ir įspyrė į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, ir nesunkų sveikatos sutrikdymą T. V., pasireiškusį kairės plaštakos penktojo piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu.

Kaltinamasis savo kaltės neneigė, teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 2022 m. sausio 3 d. nuo pietų su kompanija vartojo alkoholį, namo grįžo neblaivus, įvyko muštynės su tėvu, kurių metu jis atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius savo tėvui J. V. į galvos bei veido sritis, įkando į kairį petį ir krūtinės kairę pusę, o motinai T. V. ranka uždengus jam burną, įkando jai į kairę ranką ir įspyrė į pilvo sritį. Konflikto su tėvu priežasčių negalėjo paaiškinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Pripažino, kad buvo stipriai paveiktas alkoholio, todėl nedaug atsimenantis apie tos dienos įvykius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas vyko, kai jis pabandė iš mamos paimti telefoną, kodėl taip darė, neatsimena, tėvas jam to padaryti neleido ir jis pirmas sudavė tėvui smūgius kumščiu, po to tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu jis atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus tėvų atžvilgiu. A. V. kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nukentėjusiojo J. V. parodymai, kad sūnus namo grįžo girtas, užėjęs į jų miegamąjį bandė atimti žmonos rankose laikomą telefoną, jis to padaryti neleido ir tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu sūnus sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į veido ir galvos sritį rankų kumščiais; liudytojos T. V. parodymais, kad A. atėjo į kambarį, kai ji gulėdama lovoje kalbėjo telefonu su dukra, sūnus bandė griebti už jos telefono, bet jos vyras neleido, sugriebė A. ir jiedu pradėjo grumtis lovoje. Sūnus pradėjo rankų kumščiais daužyti J. per veidą, tuomet vyras sugriebė A. už kaklo ir laikė jį, kad šis daugiau nesimuštų, bet netrukus pradėjo rėkti, kad A. jį kandžioja. Tuomet ji savo kaire ranka suėmė A. už nosies, kad jis negalėtų kvėpuoti ir kandžiotis. Tuo metu sūnus jai įkando į kairę ranką, o po to spyrė jai į pilvą. Ji nuo smūgio nukrito nuo lovos, jai labai skaudėjo ranką. Kol ji kvietė policiją, sūnus su vyru nurito nuo lovos ant grindų ir grūmėsi ten toliau, kol vyrui pavyko prispausti A. prie žemės ir taip jį laikyti iki pareigūnų atvykimo. Po įvykio jai buvo nustatytas vieno piršto lūžis. Dėl sūnaus veiksmų juto didelį fizinį skausmą. Liudytojo policijos pareigūno D. V. parodymais, kad gavę iškvietimą apie sūnaus smurtą atvykę nurodytu adresu buto miegamajame, ant žemės, rado gulintį vyrą, kurį laikė kitas vyras. Nukentėjusieji buvo vyresnio amžiaus. Vyras paaiškino, kad sūnus grįžo namo ir iš niekur nieko pradėjo muštis: rankų kumščiais mušė nukentėjusįjį, tai pat jį sukandžiojo į krūtinę ir petį. Nukentėjusios moters ranka buvo stipriai ištinusi. Miegamajame matėsi grumtynių požymiai, buvo sulaužytas miegamojo lovos atlošas. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G102/2022 ( 01), kad J. V. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės kairėje pusėje ir kairiame petyje, šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus T. V. asmens sveikatos istoriją ir rentgenogramą, nustatyta, jog 2022 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje jai buvo diagnozuotas kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo. Tokiu būdu nustatyta, kad smurtiniais kaltinamojo veiksmais T. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o J. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Su nukentėjusiaisiais kaltinamąjį sieja artimas giminystės ryšys, jiedu yra jo tėvai, visi trys gyveno kaip šeima viename bute, atitinkamai, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų sužalojimų laipsnį, A. V. veiksmai T. V. atžvilgiu atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį, o veiksmai J. V. atžvilgiu – BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis teigė, kad nenorėjo sužaloti savo tėvų, tačiau jo veiksmai liudija priešingai, suduodamas kumščiais smūgius į veidą ir galvą bei stipriai kąsdamas tėvui, vėliau ir motinai, dėl ko jie rėkė iš skausmo, motinai net lūžo piršto kaulas, jis suvokė, kad tokie veiksmai sukels sužalojimus ir tuo metu to norėjo. Teismo vertinimu, savo neteisėtus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors tikslus girtumo laipsnis nebuvo nustatytas sulaikytam įtariamajam kategoriškai atsisakius tikrintis blaivumą, tačiau tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš 2021 m. sausio 3 d. vyriausiojo postinio tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 41) matyti, kad konflikto su tėvais ir po jo sulaikymo metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, pareigūnų teigimu, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Teismui abejonių, kad nusikaltimų padarymo metu jis buvo girtas, nekyla.

Skiriant kaltinamajam bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, abu nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Praeityje A. V. buvo teistas 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau jo teistumas veikų padarymo metu jau buvo išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (1 t., b. l. 85-88). Už smurtinio pobūdžio veikas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Veikų padarymo metu buvo įregistravęs individualią veiklą (1 t., b. l. 73), tuo pačiu metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 72); per 5 metus mažiausiai šešiolika kartų buvo baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 75-82). Žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai už T. V. gydymą neatlyginta.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už jį numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta viena A. V. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad už vieną iš nusikaltimų numatyta bausmė tik laisvės atėmimas, tačiau kaltinamasis jau kurį laiką rimtai gydosi nuo priklausomybių, siekdamas jas įveikti, A. V. už padarytus nusikaltimus skirtina vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį, o bausmės vykdymą atidedant, be intensyvios priežiūros, nustatant jam įpareigojimus ir draudimą, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose, t. y. iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos pabaigus arba nutraukus gydymąsi reabilitacijos centre pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi abi nusikalstamos veikos atliktos tų pačių grumtynių metu, praktiškai vienu metu, jas skiria labai trumpas tarpas, kaltinamasis turėjo vieningą tikslą grumtynių metu priešintis jį bandantiems sulaikyti ar suvaržyti asmenims, kiek jų bebūtų, teismas vertina, kad jos padarytos idealiąja sutaptimi, ir už jas skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 3 d. 21.40 val. iki 2022 m. sausio 4 d. 16.10 val. (viena diena) (1 t., b. l. 50-51, 58), bei suėmimo laikotarpis nuo 2024 m. sausio 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kaltinamasis nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 63,97 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios T. V. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99-100). Su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajai VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje 2022 m. sausio 4 d. buvo suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos, kurių bendra suma – 63,97 Eur (1 t., b. l. 101). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko ir įsipareigojo jį atlyginti.

Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, prašoma suma bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteistini iš kaltinamojo A. V.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6; 14.3.2.1; 14.4.3.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo A. V. priteistinos antrinės teisinės pagalbos sumos yra 86,68 Eur ir 361,67 Eur (1 t., b. l. 177-180, 2 t., b. l. 81-84).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju A. V. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis yra suimtas, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 3 d. 21.40 val. iki 2022 m. sausio 4 d. 16.10 val. (vieną dieną) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos pabaigus arba nutraukus gydymąsi reabilitacijos centre, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamąjį nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 63,97 Eur (šešiasdešimt tris eurus devyniasdešimt septynis centus) ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (ar baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė