Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Statremo“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl vienašališkų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos, netesybų bei palūkanų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas BUAB „Statremo“ pareiškė ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2013-08-09 d. pranešimą Nr. 1.35-13/2555 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo“ dalyje dėl 59000,00 Lt baudos pagal 2013-02-13 d. Statybos - remonto darbų rangos sutartį Nr. 5.28-13/8 įskaitymo negaliojančiu; išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 26506,68 Lt skolą, 954,24 Lt delspinigių, 2672,00 Lt dydžio baudą; pripažinti atsakovo 2013-08-09 d. pranešimą Nr. 11.35-13/2356 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo“ dalyje dėl 22000,00 Lt baudos ir 1405,15 Lt delspinigių pagal 2013-04-10 d. Statybos - remonto darbų rangos sutartį Nr. 5.28-13/18 įskaitymo negaliojančiu; išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 32959,75 Lt skolą, 1186,55 Lt delspinigių, 3821,96 Lt dydžio baudą; 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

teismas nepagrįstai sumažino atsakovo taikytinų leistinų įskaityti netesybų dydį;aiškindamas sutarčių nuostatas teismas netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 6.193 str.) ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl netesybų skaičiavimo už kiekvieną objektą (butą) atskirai kaip neteisingai aiškinamą, ko pasėkoje susidarė nepagrįstai didelės bei neproporcingos atsakovo paskaičiuotos atliekant įskaitymus netesybos. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal sutarčių 1.2, 2.1, 4.7 bei 5.14 punktų nuostatas netesybos turi būti skaičiuojamos nuo pagrindinės ir vienos sutarties sumos (ieškovo darbų kainos) už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško (visuose butuose) darbų atlikimo. Tokia teismo išvada nepagrįsta sisteminiu aiškinimu, šalių ikisutartiniu elgesiu dalyvaujant konkurse dėl sutarčių sudarymo ir vykdant sutartis, o taip pat sutarčių trečiu priedu - Kalendorinis darbų vykdymo grafikas. Šalys buvo susitarusios terminus atskiriems butams. Įskaitymo 2014-08-09 dienai pagal pirmą sutartį ieškovas pavėlavo 40 d., o pagal atskirus butus – 118 d.; pagal antrą sutartį ieškovas pavėlavo viso 44 d., o pagal atskirus butus – 340 d.;teismas ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovo sumas sumažino teismo nustatyta tvarka paskaičiuotų netesybų dydžiu (į kurias 2013-08-09 atlikdamas įskaitymus turėjo teisę atsakovas), tačiau teismo sprendimas prieštaringas pats sau, nes konstatavęs, kad pagal pirmą sutartį ieškovas vėluoja 40 dienų, teismas pagal sutarties 5.1 p. priskaičiuoja 213,76 Lt delspinigių, o pagal sutarties 4.7 p. 500 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, viso 14.500,00 Lt. Su tokiu skaičiavimu apeliantas sutiktų, tačiau pagal antrą sutartį teismas konstatuoja, jog darbai baigti pavėlavus beveik 5 mėnesius, todėl teismas pagrįstai sutarties 5.1 p. pagrindu priskaičiuoja 1.192,45 Lt delspinigius, tačiau priešingai anksčiau nustatytai baudos skaičiavimo tvarkai taiko sutarties 5.1 p. nustatytą vienkartinę 10 proc. nuo sutarties kainos apskaičiuotą baudą. Teismas nepagrįstai netaikė sutarties 4.7 p. numatytos baudos po 500 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną. Toks skaičiavimas taip pat pažeidžia atsakovo teises, nes už didžiausią (lyginant su pirma sutartimi) pažeidimą teismas taiko mažiausią sankciją. Laikantis vienodo paskaičiavimo principo, teismas ieškovui turėtų priteisti tik 10.959,75 Lt, nes įskaitomi delspinigiai būtų (kaip ir nurodyta) 1.192,45 Lt, o įskaitoma bauda – už 44 d. nuo termino iki įskaitymo dienos bauda 22.000 Lt; teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė delspinigius ir baudą ir procesines palūkanas. Sutartyse nustatyta, kad užsakovui nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatytais terminais rangovas turi teisę pareikalauti iš užsakovo delspinigius ir baudą, tačiau sprendime konstatuodamas, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę taikyti rangovui priskaičiuotų mokėtinų netesybų sulaikymą bei priskaičiuotas sumas įskaityti. Todėl laikytina, kad atsakovas nėra pažeidęs atsiskaitymo su ieškovu terminų ir neturi mokėti delspinigių ir baudų.

pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad šalių sutarčių dalykas – darbai laikytini kaip vienas objektas, o ne kaip kiekvienas objektas atskirai. Sutartis nenumato atsakovui teisės skaičiuoti netesybas už tą patį laikotarpį už termino atlikti kiekvieno konkretaus objekto statybos darbus praleidimą.Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi teisės pagal antra sutartį reikalauti 20.000,00 Lt baudos. Sutarčių 5.1 p.p. nustatyta – jei rangovas vėluoja daugiau kaio 1/3 dalį sutarties vykdymo termino, užsakovas, be nurodytų delspinigių, turi teisę reikalauti rangovo sumokėti 10 proc. dydžio sutarties kainos baudą. Atsakovas buvo pateikęs 2013-06-07 pretenziją ir delspinigių sąskaitas, kur nurodė, kad priskaičiuota delspinigių suma iki 2013-06-07 yra 290,32 Lt., o pagal 2013-07-09 ir delspinigių sąskaitą nurodė, kad delspinigių suma iki 2013-07-09 sudaro 1.558,56 Lt, o bauda – 3.821,96 Lt, viso – 5.380,52 Lt, tačiau atlikdamas įskaitymą baudą skaičiuoja už 44 d., nors sąskaitoje buvo nurodęs kitą sumą. 2013-11-13 šalys pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo – perdavimo aktą, kur nurodė, kad darbų suma yra 34.152,20 Lt (su PVM), todėl tokiu būdu kaip nurodo atsakovas, skaičiuojama baudos suma viršija net už sutarties nutraukimą pagal sutartį skirtiną baudą, kuri sudaro 10 proc. nuo visos sutarties kainos, net pripažindamas sutarties pažeidimą neesminiu, atsakovas nepagrįstai reikalauja 65 proc. visos sutarties kainos baudos. Toks sutartinių netesybų dydis yra neproporcingai didelis ir reikštų atskaovo siekį išvengti prievolės apmokėti už darbus. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis patyrė didesnius nuostolius, nei pirmos instancijos teismo priteistos netesybos.Kadangi atsakovo užskaitymas dalyje buvo pripažintas neteisėtu, teismas pagrįstai kontatavo, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo pagal sutartis terminus, todėl pagal sutarčių 5.3 p. privalo sumokėti ne tik nepagrįstai įskaitytą skolą už darbus, bet ir delspinigius bei baudą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių procesinius dokumentus, matyti, kad tarp bylos šalių neliko ginčo dėl atsakovo teisės įskaityti netesybas pagal Statybos - remonto darbų rangos sutartis. Abi šalys pripažįsta faktus, kad pagal statybos – remonto darbų rangos sutartis rangovas (ieškovas) darbus atlikti vėlavo, darbus atliko su defektais, kuriuos vėliau pašalino. Rangovui pašalinus defektus, užsakovas (apeliantas) ir rangovas pagal abi sutartis pasirašė baigiamuosius atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus. Iš aktų matyti, kad tarp sutarčių šalių taip pat nėra ginčo dėl sutartyse numatytų ir atliktų darbų kiekio ir vertės: pagal pirmą sutartį rangovas atliko darbų 22.083,00 Lt sumai be PVM, su PVM – 26.720,44 Lt, kaip ir buvo numatyta sutartyje, pagal antrą sutartį darbų atlikta mažiau nei buvo numatyta sutartyje - 28.224,96 Lt sumai (be PVM). Taigi, ginčas kilo dėl sutarčių sąlygų, reglamentuojančių netesybas, aiškinimo ir dėl netesybų dydžio. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas sutartis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai sumažino apelianto (užsakovo) teisių reikalauti iš rangovo (ieškovo) netesybas apimtį. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas iš užsakovo rangovui už darbus mokėtinų sumų leido įskaityti per mažas sumas. Dėl netinkamo sutarties sąlygų aiškinimo taip pat susidarė tokia disproporcija, kai už mažesnį pažeidimą teismas leido taikyti žymiai didesnę sankciją (netesybas), nei už didesnį. Be to, apeliantas nesutinka, kad jis pagal sutartis turi mokėti rangovui netesybas – delspinigius ir baudą už vėlavimą atsiskaityti už darbus rangovui. Apelianto manymu, teismui konstatavus, kad jis turėjo teisę įskaitymą atlikti, nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas pažeidė mokėjimo prievolę ir netesybos jam neturi būti skaičiuojamos.

Dėl sutarčių aiškinimo ir rangovui skaičiuotinų netesybų dydžio:

Abiejose šalių sudarytose Statybos – remonto darbų rangos sutartyse, jų 4.7. ir 5.1. punktuose numatytos tokios pat netesybų, tai yra delspinigių ir baudų skaičiavimo nuostatos. Pirma – numatytos netesybos dėl darbų pradėjimo ar atlikimo nelaiku: jei rangovas (ieškovas) vėluoja pradėti ar atlikti darbus, ar atitinkamai darbų atskirus etapus, ar laiku nevykdant konkrečiu terminu apibrėžtų rangovo įsipareigojimų, užsakovui pareikalavus, per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos, rangovas privalo sumokėti 0,02% dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (5.1. punktas). Antra – netesybos numatytos dėl nesavalaikio atliktų darbų defektų šalinimo: rangovui pavėlavus pradėti ar atlikti <...> defektų pašalinimus, užsakovui pareikalavus per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos rangovas privalo sumokėti 0,02% dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (5.1. punktas). Dėl defektų nesavalaikio šalinimo taip pat numatyta dar viena bauda: rangovui nepradėjus ir/ar nebaigus defektų taisymo darbų nurodytu laiku, užsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti 500,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną (4.7. punktas). Be to, sutartyse numatyta, kad tuo atveju, jei rangovas vėluoja šiame punkte (tai yra 5.1. punkte) nurodytus darbus ar defektus šalinti daugiau kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo laiko, užsakovas, be nurodytų delspinigių, turi teisę reikalauti rangovo sumokėti 10% sutarties kainos dydžio baudą. Pažymėtina, jog minimame sutarčių punkte nėra nurodyta, kad esant nurodytoms sąlygoms (kai darbus atlikti ar defektus šalinti rangovas vėluoja daugiau kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo laiko) užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo ne tik sumokėti 10% dydžio sutarties kainos baudą bet ir reikalauti sumokėti po 500,00 Lt dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną pagal sutarčių 4.7. punktą.

Taigi, abiejose sutartyse nustatytos tokios netesybos, kurios pažodžiui aiškinant reikštų, jog užsakovas turi galimybę pareikalauti dvigubų netesybų. Pavyzdžiui, rangovui vėluojant atlikti darbus ar atskirus darbų etapus arba vėluojant pradėti šalinti defektus ar atitinkamai vėjuojant defektus baigti šalinti, užsakovas galėtų skaičiuoti ir baudas po 500 Lt už kiekvieną dieną, ir delspinigius po 0,02 proc. nuo visos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir dar, jei uždelsimas ilgesnis nei 1/3 dalis sutarčių vykdymo termino, kaip tai buvo antros sutarties vykdymo atveju - taip pat ir 10% dydžio sutarties kainos baudą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių sutartyse numatytos netesybos turėtų būti suprantamos tokia logika, kad itin didelė - po 500 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną skaičiuojama bauda yra baudžiamojo pobūdžio priemonė ir numatyta kaip sąlygiškai trumpalaikė, kurios tikslas priversti rangovą kuo operatyviau šalinti darbų defektus. Rangovui delsiant šią pareigą atlikti – užsakovas įgyja teisę ne tik pats pašalinti defektus (pasitelkdamas kitus asmenis) ir pareikalauti, kad rangovas atlygintų jam visas iš to atsiradusias išlaidas, bet ir reikalauti sumokėti kitą – maksimalią 10 % dydžio sutarties kainos baudą kartu su delspinigiais. Toks sutarčių baudų taikymo aiškinimas būtų logiškiausias, kadangi sistemiškai aiškinant 4.7. ir 5.1. sutarčių punktus, iš jų neišplaukia užsakovo teisė reikalauti, kad rangovas mokėtų jam dvigubas baudas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bet kuriuo atveju užsakovas sutartimis nėra įpareigotas imti šalinti defektus pats (pasitelkdamas kitus asmenis), jis gali reikalauti, kad defektus šalintų rangovas, todėl ir susidarė tokia padėtis, kad užsakovas (apeliantas) pagal sutartis reikalauja itin didelės netesybų sumos. Jei bauda po 500 Lt už kiekvieną pažeidimo dieną būtų skaičiuojama neribotą laiką, susidarytų tokia situacija, kad užsakovas ne tik nemokamai gautų pilnai atliktus darbus, bet dar ir du ar tris kartus už sutarties sumą didesnes netesybas (delspinigius ir baudas).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas aiškindamas sutartį taip, kad netesybos turi būti skaičiuojamos nuo pagrindinės ir vienos sutarties sumos (ieškovo darbų kainos). Teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, aiškino sutartis vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, nagrinėdamas išsakytus šalių ketinimus, argumentus, sutarčių tikslą, atskirų sutarčių nuostatų tarpusavio ryšį ir sutarties tikslus ir esmę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš sutarčių pavadinimo, 1.1. ir 1.2. punktų matyti, kad abi rangos sutartys buvo sudarytos dėl bendrastatybinių, santechnikos ir elektros montavimo darbų atlikimo. Darbai atliekami užsakovo nurodytuose ir sutartyse išvardintuose butuose, tačiau sutarčių 1.2. papunktyje nurodyta, kad visi kartu ir / ar kiekvienas iš šiame punkte nurodytų objektų atskirai sutartyje vadinami objektu. Iš sutarčių turinio taip pat matyti, kad sutartyse yra nurodyta viena darbų kaina (sutarčių 2.1. punktai), ji nėra išskaidyta pagal atskirus butus. Sutartyse nurodytas vienas darbų atlikimo terminas – pagal pirmą sutartį 2,5 mėnesio, pagal antrą – 2 mėnesiai (sutarčių 3.1. punktai). Sutartyse numatyta darbų perdavimo – priėmimo tvarka, kuri taip pat nėra išskirta į atskiruose butuose atliktų darbų priėmimą – perdavimą. Darbų perdavimas – priėmimas numatytas vieną kartą per mėnesį (sutarčių 4.1. – 4.2. punktai). Darbų apmokėjimas juos atlikus, vėl gi nėra siejamas su darbais atskiruose butuose, apmokama per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo (sutarčių 4.1. punktai ir kt). Nors sutarčių trečiame priede yra nurodytos užsakovo reikalaujamos darbų atlikimo datos (terminai) pagal kiekvieną butą, tuo labiau, kad pagal pirmą sutartį visos datos sutampa (skiriasi tik pagal antrą sutartį), netesybų – delspinigių skaičiavimas sutartyse numatytas ne nuo atskirų butų darbų sąmatos, o nuo visos sutarties sumos (visos sutarties kainos) (sutarčių 5.1. punktai). Kad toks buvo šalių susitarimas patvirtina ir sutarčių vykdymo dokumentai – atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, rangovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Net jei būtų abejojama dėl sutarties sąlygų šia prasme, turėtų būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Apeliantas nurodė, kad sutartys buvo sudarytos jam paskelbus konkursą ir suformulavus sąlygas. Vadinasi, ieškovas (rangovas) neturėjo galimybės iš esmės įtakoti sutarties sąlygų pakeitimo, turėjo sutikti su atsakovo nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nagrinėjant bylą nepateikė konkurso medžiagos (kuri nurodyta kaip sutarčių priedas Nr.1) – nei pirmos instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Šios nustatytos aplinkybės leidžia aiškinti sutartį ieškovo – prisijungusios prie sutarties šalies naudai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino įskaityti apeliantui leistinų pagal antrą - 2013-04-10 sutartį Nr.5.28-13/18 baudos dydį. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagal pirmąją sutartį leido įskaityti 14.500,00 Lt baudą, nors pats konstatavo, kad rangovas apie vieną mėnesį vėlavo atlikti darbus, o pagal antrą sutartį leido įskaityti tik 3.415,22 Lt, nors konstatavo, jog rangovas penkis mėnesius vėlavo atlikti darbus, o be to antros sutarties darbų apimtis ir vertė yra daug didesnė nei pirmos sutarties. Toks prieštaravimas pirmosios instancijos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, egzistuoja dėl netinkamo teismo materialinės teisės taikymo ir sutarties sąlygų dėl netesybų skaičiavimo. Nors tiek pirmos sutarties vykdymo terminas (40 dienų), tiek antros sutarties darbų vykdymo terminas (44 dienos) buvo pažeistas daugiau kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo termino, pirmos instancijos teismas pagal pirmą sutartį baudą skaičiavo remdamasis sutarties 4.7. punktu, tai yra - po 500 Lt už kiekvieną laiku neatliktų defektų taisymo dieną (viso už 29 dienas), o pagal antrą sutartį – remdamasis 5.1. sutarties punktu – tai yra 10% dydžio sutarties kainos baudą (viso – 3.415,00 Lt). Apeliacinės instancijos teisėjų nuomone, teismas šiuo atveju turėjo vadovautis vienodu kriterijumi, todėl teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta apelianto argumentą pagrįstu. Skaičiuojant baudą po 500 Lt už kiekvieną ieškovo laiku neatliktų darbų defektų taisymo dieną, viso 44 dienos, susidarytų 22.000,00 Lt dydžio bauda. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, netesybos turi atlikti tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nuostolių dydžio neįrodinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutarties 4.7. punktą priskaičiuota 22.000,00 Lt dydžio bauda leistų nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.73 str. 2 d. teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo vienai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti, be to, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant vienai iš sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio, kaip nurodyta LAT 2006-11-15 d. nutartis Nr. 3K-3-413/2006 m. ir kt. Atsižvelgdama į tai, kad beveik visus 2013-04-10 d, statybos – remonto darbų rangos sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko (neatlikti darbai tik viename bute), defektus pašalino, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 22.000,00 Lt baudos suma lyginant su visa sutarties 34.152,20 Lt suma yra aiškiai per didelė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mažina baudą iki 5.500,00 Lt sumos. Taip nusprendus, apeliantui pagal antrą sutartį teisėtai įskaityta laikytina ne 3.415,22 Lt baudos suma, o 5.500,00 Lt dydžio baudos suma. Kadangi apeliantas pagal antrą sutartį pirmos instancijos teismo įskaitytos 1.192,45 Lt delspinigių sumos paskaičiavimo ir dydžio neginčijo, ši suma įskaitytina taip pat. Atėmus iš apelianto (atsakovo) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už darbus pagal antrą sutartį esamos visos 34.1452,20 Lt skolos sumos įskaityti leistinas sumas, iš atsakovo ieškovui turi būti priteistina 27.459,75 Lt suma (34.152,20 Lt – 1.192,45 Lt – 5.500,00 Lt), kas sudaro 7.952,89 EUR.

Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Kadangi ieškovas UAB „Statremo“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šioje byloje neperžiūri netesybų pagal pirmą sutartį dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė delspinigius ir baudą bei procesines palūkanas. Sutartyse nustatyta, kad už darbus užsakovas rangovui turi apmokėti per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros gavimo dienos (Sutarčių 4.1. punktai). Sutarčių 5.3 punktuose numatyta, kad užsakovui nepagrįstai uždelsus už atliktus darbus sutartyje numatytu laiku ir tvarka, rangovas turi teisę pareikalauti iš užsakovo sumokėti nustatyto dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Jei užsakovas nepagrįstai vėluoja vykdyti mokėjimus daugiau kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo termino, rangovas, be nurodytų delspinigių, turi teisę reikalauti užsakovo sumokėti ir 10 procentų dydžio sutarties kainos baudą. Kaip jau minėta, vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, jei įskaitymas atliktas teisėtai, tokiu atveju įskaitymą atlikusios šalies prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Nors bendrąja prasme egzistavo CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos, apelianto reikalavimo į netesybas teisė negali būti laikoma tinkamai apibrėžta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai. Kadangi dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kilo teisminis ginčas, kurį sprendžiant atsakovo įskaitymas dalyje buvo pripažintas neteisėtu, apeliantas laikomas pažeidusiu terminus sumokėti pagal sutartis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo įskaitymą pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu dalyje, nuo atsakovo laiku ieškovui nesumokėtos už darbus sumos turi būti skaičiuojami delspinigiai ir bauda (CK 6.75 str., CPK 178 str.), rangovas (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas proporcingai pažeidimui sumokėtų baudą. Kadangi priskaičiuotos delspinigių ir baudos sumos apeliantas neginčijo, netesybų skaičiavimas nėra tikrinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje ir kitose dalyse paliekamas nepakeistu.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodomus, tinkamai taikė netesybas reglamentuojančias CK nuostatas, tačiau suklydo taikydamas šalių sutarties nuostatas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra keistinas nurodytoje dalyje, sumažinant iš apelianto priteistiną skolos sumą pagal antrą sutartį. Likusioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, kadangi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti kitoje apimtyje arba panaikinti (CPK 320 str.)(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidos: Atsakovas sumokėjo 1.062,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b.l. 43, 2 t.), duomenų apie kitas šalių bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai proporcingai priteistina 18.11 EUR žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą dalyje dėl 29.544,53 Lt skolos pagal 2013-04-10 sutartį Nr.5.28-13/18, išieškojimo iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo BUAB „Statremo“ naudai pakeisti sumažinant priteistą sumą iki 7.952,89 EUR (septyni tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt du eurai 89 eurocentai) skolos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Statremo“ atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 18,11 EUR (aštuoniolika eurų 11 eurocentų) bylinėjimosi apeliaicinės instancijos teisme išlaidų.