Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo R. R. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo R. R. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria R. R. už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties paskirta 10 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. R. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, padarymu.

2011 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo R. R. skundas dėl 2011 m. balandžio 4 d. nutarties. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. R. skundą, 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį.

2011 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo R. R. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties. Kauno apygardos teismas skundžiama 2011 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamojo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmetė motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kada konkrečiai R. R. gavo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašą, o savo prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis Lietuvos Repsublikos BPK (toliau – BPK) 37 straipsnio prasme.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. skundas tenkinamas.

Vadovaujantis BPK 439 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis. BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl apygardos teismo nutarties paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praleistas terminas įstatymų nustatytais atvejais gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą paduoti skundą. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 straipsnio 1 dalyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą skundą paduoti BPK 440 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais.

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BPK 440 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas dėl apygardos teismo nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo tokios nutarties gavimo. Iš medžiagos, pateiktos aukštesnės instancijos teismui, matyti, kad 2011 m. balandžio 20 d., priimant Kauno apygardos teismo nutartį, nei kaltinamasis R. R. , nei jo gynėjas nedalyvavo. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašas kaltinamajam buvo išsiųstas paštu, 2011 m. balandžio 21 d. Vadinasi, kaltinamajam septynerių dienų skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos. Kaip teisingai nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kada konkrečiai kaltinamasis R. R. gavo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašą. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis R. R. praleido skundo dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties padavimo terminą. Taigi, apygardos teismas savo išvadą, kad R. R. praleido procesiniu įstatymu nustatytą terminą pagrindė ne byloje nustatytais faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Nesant galimybių apeliacinėje instancijoje pašalinti byloje kilusių abejonių, jos vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir pats Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog ši nutartis Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo, kai tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatymas numato septynių dienų apskundimo terminą, skaičiuojant jį nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis R. R. nors ir pavėluotai, tačiau pateikė į bylą neatvykimo į 2011 m. balandžio 4 d. teismo posėdį pateisinančius medicininius dokumentus, konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti kaltinamajam R. R. skundo dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties padavimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.