Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. sausio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnį nuteistas 20 parų areštu, iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2017-03-07 atlikus bausmę; 2) 2017 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 159 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholinių gėrimų, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-13 23.50 val. iki 2017-01-14 12.40 val. ir suėmimo laikas nuo 2017-05-04 iki 2017-06-28; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei J. C., o būtent: 2018-11-02 apie 21.10 val. penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė J. C. delnu vieną kartą į kairę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. C. fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018-11-02 buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), dar užėjęs buvo kaimynas A. B.. Abu išgėrinėjo. Po 18 val. užėjo nukentėjusioji J. C., atsinešė alaus, kartu išgėrė alkoholio, po to kilo konfliktas, bute apsižodžiavo. Tuomet J. C. išėjo į savo butą. Jis išėjo jai iš paskos ir prie nukentėjusiosios buto durų jai vieną kartą sudavė delnu į ausį. Mano, kad smūgis buvo stiprus, galėjo jai būti sukeltas fizinis skausmas. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, paskutiniuoju metu gyvena kartu J. C. bute. Turi neįgalumą, ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje, vartoja raminamuosius vaistus, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji J. C. parodė, jog 2018 m. lapkričio 2 d. grįžusi iš darbo nuėjo pas E. Š. atsigerti alaus, nes butą, kuriame gyveno, nuomojosi ir šeimininkė neleisdavo namuose gerti. Kartu su E. Š. ir kaimynu atsigėrė alaus. Po to apsipyko su E. Š. ir ji išėjo į namus. E. Š. ją pasivijo ir prie pat jos buto durų trenkė jai į kairę ausį. Grįžo į kambarį ir užsirakino. Tuo tarpu skaudėjo, todėl išsikvietė policiją. Iš pradžių matėsi, kad ausis buvo mėlyna, bet tą dieną buvo penktadienis, savaitgalį nedirbo ekspertizės skyrius, o pirmadienį jau nieko nebesimatė, todėl pas ekspertą nebenuėjo. Kaltinamasis E. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas D. M. parodė, kad jam ne kartą teko vykti pagal pranešimus dėl konfliktų tarp kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiosios J. S. į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabutį. Prisimena, jog šie asmenys gyveno skirtinguose aukštuose esančiuose butuose. 2018 m. lapkričio 2 d. taip pat vyko pagal pranešimą dėl konflikto tarp tų pačių asmenų. Prisimena, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo neblaivūs. Nukentėjusioji aiškino, jog kaltinamasis prieš ją smurtavo. Kaltinamasis pripažino smurtavęs, nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji išsinešė butelį su alkoholiu.

2018 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo (laikomo IBPS) iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įraše užfiksuota, jog J. C. nurodo, kad E. Š. jai sudavė į ausį, o E. Š. pripažįsta sudavęs delnu. (1 t., b. l. 18-20).

Policijos pareigūno D. M. 2018 m. lapkričio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog nukentėjusioji J. C. pranešė apie patirtą smurtą, nurodydama, kad žodinio konflikto išgertuvių metu buvęs sugyventinis E. Š. jai sudavė vieną smūgį delnu į kairę ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą; jos apklausti dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės; J. C. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi; J. C. kairė ausis buvo pamėlusi, matėsi kraujosruva; įtariamasis E. Š. sulaikytas įvykio vietoje; alkoholio matuokliu J. C. nustatytas 1,39 promilių girtumas, o E. Š. - 2,84 promilių girtumas. (1 t., b. l. 21-22).

Siekiant patikrinti kitus įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. B. ir D. K. parodymai.

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynas E. Š. gyvena 107 bute. Jis mato, kad pas šį pastoviai ateina sugyventinė J., kurios pavardės jis nežino. Jis pastoviai, kai nebūna darbe, baliavoja su E. Š. jo bute. Visuomet ateina ir šio buvusi sugyventinė J. Baliai vyksta pastoviai, todėl jis negali atgaminti įvykių. Jis negali nieko papasakoti apie 2018-11-02. Jis prisimena, kad baliavojo jis, E. Š. ir jo buvusi sugyventinė J.. Jie gėrė alų, degtinę, sidrą. E. su J. ginčijosi, bet nežino dėl ko. Jokių muštynių nematė. Jis tai išgėrinėjo, tai eidavo į bendrą virtuvę parūkyti. Nematė, kad E. Š. būtų sumušęs J.. Matė, kad atvyko policija. Tuomet, kai atvyko policija, jis nėjo pas E. Š., todėl nežino, kas ten buvo. Po to įvykio su E. Š. susitikęs buvo, bet apie tą įvykį jie nekalbėjo, todėl jis nieko pasakyti negali. Su J. jis niekada nebendrauja, todėl ir ji jam nieko nepasakojo. Ar ji buvo sumušta, jis nežino. (1 t., b. l. 57-60).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame greta E. Š. buto. Ji jo nepažįsta, nebendrauja ir jokių reikalų neturi. Žino, kad penktame aukšte gyvena J. C., bet asmeniškai ji jos nepažįsta. Kokie J. C. ir E. Š. santykiai, ji nežino. Jokio triukšmo 2018-11-02 ji negirdėjo ir nieko apie tai nežino. Ji prie buto durų turi įsirengusi kamerą, tačiau įrašai laikosi tik kelias dienas, o po to užsirašo ant viršaus. 2018-11-02 įrašų pateikti ji negali, nes tos dienos įrašų nebeturi. (1 t., b. l. 63-66).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. Š. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis E. Š. tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – buvusią sugyventinę J. C. sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis anksčiau teistas du kartus (ankstesni teistumai išnykę), baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nevykdydamas teismo skirto įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam E. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su paskutiniuoju – Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamasis E. Š. turi sveikatos problemų, yra neįgalus. Jis šiuo metu vykdo individualią veiklą, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, kas rodo, jog reikiamas išvadas padarė ir bando keisti savo elgesį. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, ji jam atleido. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Prie bylos daiktinių įrodymų nėra pridėta, nes vaizdo įrašas laikomas IBP sistemoje, įrašo kopija nebuvo padaryta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, tai yra, prie Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę E. Š. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. Š. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, E. Š. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 2 d. 21.30 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 13.55 val.

Kardomąją priemonę E. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.