- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-177-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11665-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- P. S.
- Ieškovas
- I. R.
- Kategorijos
- 125.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 78 000 Lt skolos, 3396 Lt tiesioginių nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pagal pasirašytą rangos sutartį atliko darbus, kurie nėra baigti ir atlikti nekokybiškai. Ieškovė pagal sutartį atsakovui buvo sumokėjusi 78 000 Lt, tačiau jo atliktų nekokybiškų darbų perdavimo sąmata sudaro 68 900 Lt. Jo atlikti dabai neleidžia imtis jokių tolimesnių statybos darbų procedūrų. Atsakovo nebaigtus rengti pamatus arba reikia visiškai išmontuoti, arba stiprinti, dėl šių priežasčių reikia didelių investicijų. (t. 1, b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-07-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo P. S. 78 000 skolos, 3396 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22), nuo priteisto sumos 81 396 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1221 Lt žyminio mokesčio bei 605 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei I. R. (t. 1, b. l. 33–34).
Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė teismo 2013-07-22 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdydamas ieškovės nurodymus ir vadovaudamasis ieškovės pateiktais pamatų brėžiniais, bei jos paskirto statybų prižiūrėtojo G. J. nurodymais, atliko dalį šalių susitarime numatytų darbų, už kuriuos iš ieškovės gavo atlyginimą. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų negavo, ieškovė į atsakovą nesikreipė, kad būtų pašalinti darbo trūkumai. Ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai darbai ir kokia apimtimi atlikti nekokybiškai ir neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų. Į bylą pateikta eksperto išvada Nr. 13-05/01-1 neatitinka statinio ekspertizei ir jos sudėčiai keliamų reikalavimų, yra nenuosekli dviprasmiška, paremta neaiškiu kokiais pradiniais dokumentais, todėl atmestina visa apimtimi. Paaiškina, kad su ieškove tarėsi dėl gręžtinių, o ne dėl polinių pamatų darbų atlikimo. Pažymi, kad atsakovas darbų atliko terminų nėra pažeidęs. Teigia, kad atliekami darbai buvo perduodami etapais. Ieškovė priimdama kiekvieną darbų etapą, atsiskaitydavo su atsakovu. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas nesudaro pagrindo teigti, kad darbia nebuvo atlikti ir perduoti. Nurodo, kad ieškiniu ieškovė reiškia pretenzijas dėl pamatų, tačiau atsakovas atliko ir kitus darbus, tarp jų ir atraminės sienutės statybos darbus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti visą sumokėtą sumą – 78 000 Lt ir atlyginti nuostolius nepagrįstas (t. 1, b. l. 39–47).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašo Kauno apylinkės teismo 2013-07-22 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutartyje nurodyta ne preliminari, o fiksuota kaina. Pažymi, kad atsakovui buvo sumokėtas avansas, nes reikėjo pirkti statybines medžiagas darbams atlikti. Teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo, nesiūlė taisyti darbo broko, todėl nekokybiškai atliktus darbus taisė kiti rangovai. Paaiškina, kad G. J. nebuvo ieškovės paskirtas statybos darbų prižiūrėtojas. Teigia, kad atsakovas, o ne ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes ieškovė bandė susisiekti su atsakovu. Nurodė, kad ieškovės pateikta UAB „Įraža“ atlikta ekspertizė atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad atsakovas turėjo įrengti pamatus pagal UAB „Bauprojekt“ parengtą projektą, pagal kurį ieškovei 2012-07-18 buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai. Minėtame projekte yra nurodyti gręžtiniai poliniai pamatai, polių išdėstymo ir įrengimo schemos bei rostverko įrengimas. Pažymi, kad ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo patyrė 82140,07 Lt nuostolių. Priduria, kad šalinant nekokybiškai atliktų statybos darbų padarinius, darbai buvo atliekami iš naujo, todėl ieškovė patyrė ženklius nuostolius. Ieškovei atraminė sienutė nebuvo perduota, o atsakovo atvežtą gruntą teko išvežti (t. 1, b. l. 68–73).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo P. S. 78 000 skolos, 3396 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22), nuo priteisto sumos 81 396 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1221 Lt žyminio mokesčio bei 6154 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ieškovei I. R..
Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. sudarė gyvenamojo namo Ramučiuose, numatomų atlikti darbų aprašymą, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlikti sutartus darbus su statybinėmis medžiagomis už 98 000 Lt. Ieškovė sumokėjo dalį sumos – 78 000 Lt (t. 1, b. l. 7–8). Teismas nurodė, kad byloje ginčo, kad ieškovė perdavė, o atsakovas gavo 78 000 Lt sumą nėra. Ieškovė 2013-06-10 atsakovui nusiuntė įspėjimą dėl gyvenamojo namo statybos darbų sutarties nutraukimo, kuriuo nurodė, kad sudaryta sutartis nutraukiama, pareikalavo grąžinti ieškovei sumokėtą 78 000 Lt sumą, atlyginti atsiradusius nuostolius, atlaisvinti ieškovės sklypą nuo atsakovui priklausančio vagonėlio (t. 1, b. l. 21). Teismas nurodė, kad šios sutarties šalis – atsakovas P. S. – įsipareigojo atlikti pamatų ir atraminės sienutės sklypui statybos darbus, tuo tarpu ieškovė įsipareigojo sumokėti 98 000 Lt sumą už minėtus darbus. Teismas pažymėjo, kad tinkamas ginčo sutartinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymas priklauso nuo tikslaus šių santykių kvalifikavimo. Užsakovė yra fizinis asmuo, dirba su statybos veikla nesusijusį darbą – medikė. Ieškovė ir atsakovas sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo Ramučiuose numatomų atlikti darbų. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė siekia pasistatyti gyvenamąjį namą, į kurį persikeltų gyventi, t. y. šį statinį naudos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini, kaip vartojimo ranga. Pažymėjo, kad tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl teismas nustatęs, kad viena iš sutarties šalių yra vartotojas, ex officio turi kvalifikuoti šalių sutartį vartojimo sutartimi. Teismas nurodė, kad ieškovė savo teises nusprendė ginti nutraukdama šalių sudarytą sutartį, reikalaudama grąžinti sumokėtą sumą – 78 000 Lt, bei nuostolių susijusių su nekokybiškų darbų atlikimu atlyginimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl pamatų rūšies, t. y. dėl kokių pamatų šalys buvo susitarusios, ir šių pamatų kokybės. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta jokių atsakovo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, raštų, dokumentų, kuriuos būtų sudariusios abi šalys ir kurie atitiktų priėmimo–perdavimo aktams keliamus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad ji nežinojo, kad darbai turi būti perduodami kažkokiu specialiu būdu, aktu ir kt. Kadangi buvo sutarta dėl visų darbų kainos – 98 000 Lt, 78 000 Lt avansą ieškovė buvo sumokėjusi, todėl laikė, kad atsakovui baigus dirbti numatytus darbus, ji sumoka visą sutartą sumą, o atliktu darbu, rezultatu pradeda naudotis. Atsakovas paaiškino, kad darbų priėmimas vyko konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė matė atliekamus darbus, pretenzijų nereiškė, tokiu būdu ir priėmė šiuos darbus. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino faktą, kad jo atlikti pamatai buvo ne pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau teigė, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokių pamatų įrengimo, kad jis buvo savarankiškai buvo pasiruošęs darbo projektą, pagal kurį atliko darbus, tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti, nebuvo pateikta jokių duomenų, kad apskirtai buvo paruoštas darbo projektas, kuriame būtų atlikti skaičiavimai ir kt. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, rašytinius duomenis, išklausius šalių paaiškinimus konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad atsakovas atliko pamatų statybos darbus ne pagal jos pateiktą projektą, pastatyti pamatai neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo), todėl ieškovė negalėjo jų naudoti pagal paskirtį. Atsakovas teigdamas, kad atliko darbus kokybiškai, kad jo pamatai atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus turėjo šias aplinkybes, šiuo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus įrodyti, pagrįsti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad pamatų griovimui faktiškai išleido 25786,60 Lt (t. 2, b. l. 3–45), N. P. sudarytoje esamų neprojektinių pamatų ardymui ir sklypo planitavimui nurodyta suma sudaro – 45447,15 (t. 2, b. l. 107). Byloje duomenų, kad UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas dėl pamatų stiprinimo – 68 900 Lt sumai, kad ieškovės atlikti pamatų ardymo darbai už 25786,60 Lt, naujų pamatų įrengimo darbai už 52957,47 Lt neatitinka esamų rinkos kainos, jos yra per didelės nėra pateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė naujų pamatų įrengimui išleido 78 744,07 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip vartotoja pasirinko proporcingą savo teisių gynimo būdą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir protingumo ir sąžiningumo principus , todėl pripažino, kad ieškovė neturi teisęs susigrąžinti avansu sumokėtų sumų nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindų taikyti alternatyvius vartotojo teisų gynimo būdus šioje byloje. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinį patenkinus, ieškovei turi būti kompensuotos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pagal byloje esančius duomenis iš viso patyrė 16002 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 6, 29, t. 3, b. l. 23–43). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1221 Lt žyminio mokesčio, todėl nurodė, kad ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas už 2013-06-06 faktinių aplinkybių konstatavimą 70/13/55 – 363 Lt; 2013-09-16 faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 98 – 242 Lt; 2013-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimą Nr. 70/13/132 –363 Lt; dėl Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. 2-15519-944/2013 vykdymo – 323 Lt. Išlaidos turėtos už 2013-06-06 faktinių aplinkybių konstatavimą 70/13/55 – 363 Lt, yra priteistos ieškovei kaip nuostoliai, todėl šios išlaidos dar kartą nepriteistinos. Ieškovei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir teismo nutarties vykdymą priteistina iš viso 928 Lt, ši suma pagrįstai byloje esančiais duomenimis (LR CPK 88 str. 1 d. 4 p., 9 p.). Ieškovė nurodė, kad po ieškinio pateikimo papildomai patyrė 10008,45 Lt ir 2873,75 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už ieškinio surašymą patyrė 605 Lt (t. 1, b. l. 29), t. y. iš viso turėjo 13 487,20 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose –2013-10-22 – 30 min., 2013-11-27 –30 min., 2014-02-19 – 4 val. 41 min., 2014-03-03 –3 val. 10 min., 2014-03-31 – 2 val. 30 min., 2014-04-08 – 1 val. 30 min. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas ieškovei priteisė 2400 Lt išlaidų už atstovavimą teismo posėdžių metu. Teismo nuomone, teisiniu požiūriu ši byla nebuvo sudėtinga, todėl nurodė, kad didesnių išlaidų nėra pagrindo priteisti. Ieškovės prašomas išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti teismas sumažino iki 4005 Lt, taip pat priteisė 1221 Lt žyminio mokesčio ir 928 Lt papildomų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 6154 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, mano esant jas visiškai nepagrįstomis bei neteisėtomis. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias dokumentinį procesą, netinkamai taikė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo procesą nustatančias taisykles (CPK 178 str.), įrodymus vertino vienpusiškai ir išimtinai ieškovės naudai, spręsdamas atsakomybės klausimus, nepagrįstai sprendė, kad pareigos tenka tik atsakovui, o ieškovei tenka tik teisės, bylos kontekste nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos minėto pobūdžio bylose ir dėl visumos nurodytų procesinių bei materialinių teisės normų pažeidimų priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo pažeidė atsakovo teisėtus interesus. Ginčas tarp šalių kilo dėl pamatų atitikimo techniniam projektui ir apelianto išlietu pamatu tinkamumo naudoti pagal jų paskirti ta ieškinyje nurodė tiek pati ieškovė, tai savarankiškai konstatavo ir teismas. Taigi ieškinio dalykas yra sumokėto avanso (skolos) gražinimas dėl netinkamos pamatu kokybės. Tiek ieškinyje, tiek ir proceso metu, ieškovė nurodė ir teigė, kad ginčo pamatai apelianto vienašališkai, be jos nurodymo ir šalių susitarimo, buvo padaryti ne pagal techninį projektą, todėl namo pamatai yra netinkami naudoti pagal jų paskirtį, kadangi remiantis ieškove, dėl nukrypimų nuo projekto neatitinka jiems keliamų mechaninio atsparumo ir pastovumo. Dėl šių aplinkybių ieškovė teigė nutraukusi sutartį ir pareikalavusi apeliantą grąžinti visą apeliantui sumokėtą 78 000,00 Lt sumą pagal sutartį, neatsižvelgiant į aplinkybes, kad dalis darbų pagal sutartį (atraminė sienelė) buvo atlikta tinkamai ir ieškovės de facto priimta ir naudojama pagal paskirtį. Ieškovė ieškinyje nekėlė klausimo ir neginčijo apelianto išlietos atraminės sienutės ir jos atitikimo projektui ir/arba kokybiniams reikalavimams, ir pripažino, kad atraminė sienutė yra ieškovės naudojama pagal jos paskirti. t.y. ieškovė patvirtino teisme aplinkybę, kad atraminė sienutė apelianto yra padaryta ir ieškovės yra naudojama pagal paskirti. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ginčo tarp šalių dėl atraminės sienutės išliejimo, jos kokybės ar atitikimo projektui nėra, minėta atraminė sienutė ieškovės yra priimta ir yra naudojama pagal paskirtį, kas aiškiai parodo, kad nežiūrint į aplinkybę, kad ieškovė ginčija padarytų namo pamatų kokybę, kita sutarties dalis apelianto yra įvykdyta ir dėl jos ginčo nėra. Apeliantas šia aplinkybe, kad sutartis yra iš dalies įvykdyta gynėsi nuo pareikšto reikalavimo, grąžinti visą pagal sutartį už dviejų objektų padarymą numatytą sumą, ir apelianto nuomonę, teismas tai turėjo vertinti, kadangi ginčas tarp šalių vyko dalyje. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs išimtinai dėl pamatų kokybės, ir sutartyje neesant išskirtos atskirai namo pamatų ir atraminės sienutės kainos, apelianto nuomone, sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, teismas turėjo nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes - kokia buvo ginčo pamatų kaina ir kokia atraminės sienutės kaina, kadangi šalių sutartyje šių dviejų objektų kaina atskirai nebuvo išskirta, o buvo ginčijama tik vieno iš dviejų pagal sutarti atliktu darbų t.y. pamatų kokybė. Nustačius šias reikšmingas bylai aplinkybes, t.y. atskiras sutarties objektų kainas, bei teismui išnagrinėjus bylą ir nusprendus, kad ieškovės reikalavimas dėl pamatų kokybės pagrįstas, apelianto atsakomybė pareikšto ieškinio ribose turėjo apsiriboti tik sutartyje numatytos pamatų kainos ribose, o ne visos sutarties verte kaip, kad sprendė teismas, neatžvelgdamas į aplinkybę, kad kitas sutartyje numatytas atliktas objektas, t.y. atraminė sienutė yra ieškovės priimtas ir naudojamas pagal paskirtį. Nežiūrint paties teismo nustatyto ieškinio dalyko ir įstatyme įtvirtinto imperatyvo (CPK 430 str. 4 d.), šalių sutarties sąlygų, teismas spręsdamas šalių ginčą nepagrįstai išėjo iš pareikšto ieškinio ribų, ir teismas skundžiamame galutiniame sprendime pats sau prieštaravo dėl reikšmingų bylos teisingam išsprendimui aplinkybių, kas aiškiai rodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę kas sąlygojo neteisingą ginčo išsprendimą ir neteisėtą sprendimą. šalių sudarytoje sutartyje buvo aptarta tik bendra pamatų ir atraminės sienutės įrengimo kaina, kuri šalių susitarimu buvo įvertinta 98 000 Lt, ir atskirai sutartyje šalių nebuvo išskirta atskirai namo pamatų ar atraminės sienutės kaina. Esant šioms konkrečioms aplinkybėms, apeliantui pagrįstai kyla klausimas, ar pirmos instancijos teismas tuomet galėjo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, žinant, kad reikalavimas dėl namo pamatų ir jo kaina nėra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str. 1 d.), o ginčas vyko ne dėl visos šalių sudarytos sutarties įvykdymo, o tik dalyje dėl namo pamatų ir jų tinkamo įvykdymo. Be to, remiantis aukščiau nurodoma teismo logika, natūraliai ir pagrįstai kyla klausimas dėl teismo sprendimo motyvų, t.y. kodėl, sutartyje neesant išskirtai namo pamatų kainai, teismas namo pamatus gali įvertinti, o atraminės sienutės negali. Nėra aišku, kokiais kriterijais ir motyvais sutartyje numatyti atlikti namo pamatai turi prioritetą prieš analogiškos darbų ir medžiagų apimties atraminę sienutę? Vertinant teismo išvadas dėl apelianto pilnos atsakomybės dėl namo pamatų, pasisakytina, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė apeliantui. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad apeliantas savo iniciatyva pakeitė namo techninį projektą dalyje dėl namo pamato polių. Kaip buvo nurodęs apeliantas, jis apie tai, kad nedaro tokių polių, kokie buvo numatyti ieškovės pateiktame techniniame projekte dar iki sudarant sutartį nurodė ieškovei ir šalys sutarė, kad apeliantas darys kitokio tipo polius, ką jis ir padarė. Visa tai atitinkamai atspindėjo tiek darbų kainoje, tiek ir šalių sudarytoje sutartyje, todėl visi ieškovės teikiami paaiškinimai, kad taip nebuvo tariamasi atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pasisakant dėl namo pamatų kokybės, ieškovės elgesio, akivaizdu, kad priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, duomenys, kad ieškovė negalėjo naudoti namo pamatais pagal paskirtį abejotini, o pamatų demontavimo priežastis kitos, o ne kokybiniai reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad dar net nenutraukus sutarties, ieškovė stengėsi maksimaliai greitai demontuoti namo pamatus užkirsdama bet kokią galimybę apeliantui dėl jų pasisakyti. Apeliantas nebuvo kviečiamas į jokius numatomas jo atliktų darbų vertinimus, jam nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo vienpusiškų ieškovės sprendimų, apeliantui nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti CK 6.665 str. numatytomis teisėmis, kas pagrįstai leidžia abejoti išvada, kad ginčo namo pamatai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Be to, teismas pasisakydamas sprendime dėl ieškovės į bylą pateiktos išvados Nr. 13-05/01-1, nepagrįstai nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktos išvados, kas pagrįstai duoda pagrindą išvadai, kad teismas bylą sprendė išimtinai remdamasis tik vienos šalies argumentais, nepagrįstai ignoruojant kitos šalies argumentus ir motyvus, dėl ko nepagrįstai byloje buvo šališkas, bei nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė vien tik ant apelianto. Taip pat negalima sutikti su teismo padarytomis išvadomis ginčijame galutiniame sprendime dėl darbų/jų dalies perdavimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad „byloje nėra jokių darbų priėmimo - perdavimo aktų, duomenų, kad atsakovui priimant pinigų sumas jau buvo atlikti kokie nors darbai, taip pat nėra, kad ieškovė būtų priėmusi darbus faktiškai, t.y. juos pradėdama naudoti pagal paskirtį". Minėtos teismo ginčijamame galutiniame sprendime padarytos išvados neatitinka faktinės situacijos ir bylos duomenų, kadangi kaip yra nurodęs pats apeliantas, atraminė sienutė yra padaryta ir perduota ieškovei, teismas kuri ją naudoją pagal paskirtį. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir pati ieškovė, kuri nurodė, kad atraminę sienutę naudoja pagal paskirtį. Teismas nesiaiškino ir nenustatė kokia buvo ginčo pamatų kaina ir kokia atraminės sienutės kaina, kadangi šalių sutartyje šių dviejų objektu kaina atskirai nebuvo išskirta. Apeliantas į bylą pateikė sutarties objektų lokalinę sąmatą, kur nurodė, kad atraminės sienutės kaina be PVM yra 40'873,04 Lt, o namo pamatų kaina be PVM yra 40122,30 Lt. Duodamas paaiškinimus dėl sutarties objektų kainos pagrįstumo, apeliantas šias aplinkybes paaiškino, nurodydamas, kad pagrindinės kainos dedamosios dalys yra medžiagų kaina būtina padaryti vieną ar kitą objektą, todėl objekto kaina priklauso nuo objektui sunaudotų medžiagų kiekio. Pateiktos sąmatos buvo skaičiuotos oficialia SISTELA programa, kuri užtikrina statybos skaičiuojamos kainos atitikimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Remiantis nurodomu faktu, teismas nepagrįstai ieškovei priteisė visą ieškovės apeliantui pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą, kadangi dalis darbų t.y. atraminė sienutė ieškovės yra priimta ir ieškovės naudojama pagal paskirtį, todėl apelianto nuomone, teismas pirmiausiai turėjo nustatyti kiekvieno sutarties objekto kainą ir nustatęs, kad ieškovės reikalavimas dėl namo pamatų yra pagrįstas, remiantis ieškinio ribomis galėjo operuoti ir priteisti tik tą dalį lėšų, kuri šalių buvo numatyta namo pamatų įrengimui, kadangi ginčas yra dėl pamatų kokybės ir jų atitikimo projektui, o ne visą ieškovės sumokėta pinigų sumą, kuri tenka tiek namo pamatams tiek ir atraminei sienutei. Teismas ginčijamo galutinio sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad „ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti mažinamos iki 4005 Lt, taip pat priteistina 1221 Lt žyminio mokesčio ir 928 Lt papildomų būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso 61545 Lt". Galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas iš apelianto jau priteisia 1221 Lt žyminio mokesčio ir 6154 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ieškovei, t.y. teismo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje priimti sprendimai skiriasi, šios aplinkybės taip pat labai aiškiai parodo, kad teismas nagrinėdamas bylą ją nagrinėjo atmestinai, todėl ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir savo padarytoms išvadoms prieštaraujantį sprendimą, kuris yra nepagrįstai apsunkina apelianto padėtį.
Atsiliepime į atsakovo P. S. apeliacinį skundą ieškovės I. R. atstovė advokatė N. Ž. prašo galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas buvo nešališkas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įskaitant ir tuos, kuriuos pateikė atsakovas. Atsakovas neteisingai teigia, kad dokumentinis procesas vykti negalėjo, nes ieškovė nepagrindę ieškinio reikalavimų leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovės patirtų nuostolių dydį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai. Beje, nors bylos nagrinėjimas vyko dokumentinio proceso tvarka, tačiau vėliau vyko ir žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu atsakovas taip pat dalyvavo, teikė paaiškinimus, ginčijo ieškovės argumentus. Atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos, jis turėjo visas įstatymo suteiktas galimybes ginti savo teises ir jomis naudojosi. Ieškovė nurodo, kad ieškovė su atsakovu sutartį sudarė dėl asmeninių savo poreikių tenkinimo - namas ieškovei reikalingas tam, kad ji galėtų jame apsigyventi. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu tinkamai įvertino šią bylos aplinkybę ir minėtą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo iki dabar nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jai priklauso 78000,00 Lt, sumokėtų atsakovui kaip avansas, ir dar 3396,00 Lt tiesioginių nuostolių, t. y. iš viso 81396,00 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė nuosekliai prieštaravo atsakovo atsikirtimams, kuriais buvo teigiama, kad ieškovei priteistinas avansas tariamai turėtų būti mažinamas atsakovo pastatytos dalies atraminės sienelės kainos dydžiu. Tokia ieškovės pozicija yra pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos situacijos atveju taip pat svarbu paminėti, kad Ieškovė ieškinyje turėjo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, ką ji ir padarė. O teisinio pagrindo nurodymas nėra Ieškovės pareiga. Teismas yra teisės ekspertas ir ginčui taikytinas teisės normas parenka nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje toks teisinis pagrindas buvo nurodytas. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu tinkamai išsprendė ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. ieškinio ribų neperžengė. Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visą 78.000,00 Lt avansą, nes dalis šios sumos tariamai buvo skirta atraminės sienelės pastatymui. Ieškovė su tokiu atsakovo tvirtinimu nesutinka, nes klausimas dėl atsiskaitymo už dalies atraminės sienelės pastatymą nebuvo nagrinėjamas šioje byloje, be to, tokia atsakovo pozicija neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų ir sąžiningumo principo. Atsakovo argumentai, jog ieškovės prašoma priteisti 78 000,00 Lt avanso suma turi būti sumažinta atraminės sienelės dalies pastatymo kainos dydžiu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės sumokėto avanso grąžinimo bei patirtų nuostolių atlyginimo, susijusių su netinkamų naudoti pamatų įrengimu. Jei atsakovas siekė prisiteisti iš ieškovės atsiskaitymą už dalies atraminės sienelės pastatymą ir tokiu būdu įskaityti dalį ieškovės reiškiamų piniginių reikalavimų, jis galėjo reikšti priešieškinį nagrinėjamoje byloje. Atsakovo argumentai, kad ieškovės prašoma priteisti 78.000,00 Lt avanso suma turi būti sumažinta atraminės sienelės dalies pastatymo kainos dydžiu, neatitinka nei sutarties sąlygų, nei sąžiningumo principo. Ieškovė pažymi, kad nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą yra pateikiamas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, pagal kurią ir reikia spręsti apie priteistų sumų dydį. Tuo tarpu konstatuojamojoje dalyje pateikiami tik teismo motyvai. Pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė Ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, o konstatuojamojoje dalyje pateikė pakankamai išsamius tokių išlaidų priteisimo Ieškovei motyvus. Minėtoji teismo klaida nėra esminė, nes apie priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sprendžiama pagal rezoliucinę, o ne konstatuojamąją teismo sprendimo dalį. Pagrindo mažinti galutiniu sprendimu ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. sudarė Gyvenamojo namo Ramučiuose, numatomų atlikti darbų aprašymą, kuriuo atsakovas įsipareigojo atlikti sutartus –pamatų ir atraminės sienutės sklypui statybos darbus su statybinėmis medžiagomis už 98 000 Lt. Ieškovė sumokėjo dalį sumos – 78 000 Lt (t. 1, b. l. 7–8). Byloje ginčo, kad ieškovė perdavė, o atsakovas gavo 78 000 Lt sumą nėra. Užsakovė yra fizinis asmuo, dirba su statybos veikla nesusijusį darbą, o atsakovas yra verslininkas, užsiimantis statybų darbų atlikimu, dirbantis šioje sferoje ilgą laiką ir iš šios veiklos gauna pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visi nurodyti LR CK 6.672 str. 1 d. požymiai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kaip vartojimo ranga.
Ieškovė 2013-06-10 atsakovui nusiuntė įspėjimą dėl gyvenamojo namo statybos darbų sutarties nutraukimo, kuriuo nurodė, kad sudaryta sutartis nutraukiama, pareikalavo grąžinti ieškovei sumokėtą 78 000 Lt sumą, atlyginti atsiradusius nuostolius, atlaisvinti ieškovės sklypą nuo atsakovui priklausančio vagonėlio. Įspėjime nurodoma, kad sutartu terminu sutartyje nurodyti statybos darbai ne tik nebuvo pilnai atlikti, o faktiškai atlikti darbai yra nekokybiški bei neatitinka teisės aktų reikalavimų (t. 1, b. l. 21).
Tarp šalių kilo ginčas dėl pamatų rūšies, t. y. dėl kokių pamatų šalys buvo susitarusios, ir šių pamatų kokybės.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę dėl namo pamatų perkėlė apeliantui. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis savo iniciatyva pakeitė namo techninį projektą dalyje dėl namo pamatų polių. Apelianto nuomone dar iki sudarant sutartį nurodė ieškovei ir šalys sutarė, kad apeliantas darys kitokio tipo polius (gręžtinius gręžduobinius), ką jis ir padarė.
Šalių sudarytoje sutartyje nurodytas gręžtinių pamatų įrengimas (t. 1, b. l. 7). Ieškovės pateiktame projekte „Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 77–167) nurodyta, kad pastato pagrindinį krūvį laikančios konstrukcijos yra gręžtiniai poliniai pamatai (t. 1, b. l. 96), pateiktas gręžtinių polinių planas, polio konstrukcija, pjūvis ir kt. (t. 1, b. l. 115–116), iš kurių matosi, kad gręžtinių polių ilgis nurodytas 6,0 m. 2013-05-20 „Eksperto išvadoje“ Nr. 13-05/01-1 nurodyta, kad įrengti poliniai pamatai ir rostrverkas neatitinka projektinių sprendinių (t. 1, b. l. 11–12). Atsakovas pateikė „Pamatų įrengimo ir eksperto išvados Nr. 13-05/01-1 analizės aktą“, kurio išvadose nurodyta, kad poliniai pamatai gali būti kaltiniai arba gręžtiniai; gręžtiniai poliai yra monolitiniai; jie betonuojami statybos aikštelėje iš anksto išgręžtose skylėse; žemėje išgręžiama reikiamo dydžio skylė ir į ją įleidžiamas armatūros karkasas ir pripildoma betono mišinio; šia technologija buvo atlikti polių darbai. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R., (asmuo, kuris sudarė 2013-05-20 išvadą N. 13-05/01-1) paaiškino, kad atsakovas atliko gręžtinius polinius pamatus. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad šalys buvo susitarusios dėl gręžtinių polinių pamatų darbų atlikimo.
2013-05-20 išvadoje Nr. 13-05/01-1 nurodyta, kad įrengti poliniai pamatai ir rostverkas neatitinka projektinių sprendinių ir neatitinka LR statybos įstatymo 4 str. numatyto esminio statinio reikalavimo (STR 2.01..1.(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Poliai remiasi į pamatų įrengimui netinkamus pagrindus pasižyminčius tiksotropinėmis savybėmis; poliai ir rostverkas tolesnei statinio statybai netinkami t.1, b.l.11-12). Šią išvadą surašęs asmuo J. R. ( turintis kvalifikacijos atestatą Nr. 7155), kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Pateiktą 2013-05-20 išvadą Nr. 13-05/01-1 pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju apie pamatų kokybę bei būklę. Be to, surašęs išvadą asmuo J. R., apklaustas liudytoju paaiškino, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra šlaite, todėl turi būti įvertintos sklypo grunto savybės. Byloje esančioje UAB „Rapasta“ atliktų geologinių tyrimų išvadoje nurodyta, kad dulkingas priesmėlis prisotintas vandeniu pasižymi tiksotropinėmis savybėmis, t. y. suardžius struktūrą pereis į takią būklę; šis gruntas jautrus vibracijai, todėl praranda savo pirminį stiprumą (t. 1, b. l.161–164). Liudytojas J. R. paaiškino, kad dėl geologinių žemės sklypo savybių pamatų poliai turi remtis į pastovius grunto sluoksnius, kurie yra 6 m. gylyje, priešingu atveju statinys neatitiks mechaninio atsparumo ir pastovumo savybių. Pažymėjo, kad jo apžiūrėti poliai buvo 2,5 m ir 1,5 m ilgio, t. y. jie rėmėsi į pamatų įrengimui netinkamą pagrindą. Iš byloje pateiktų atsakovo pastatytų pamatų griovimo fotonuotraukų matyti, kad kiti poliai taip pat buvo kur kas trumpesni nei 6 m, atsakovas tai pat neneigė fakto, kad jo įrengtų pamatų polių ilgis žymiau mažesnis nei 6 m. Iš liudytojo J. R. paaiškinimų matyti, kad netinkamas pamatų polių ilgis yra esminė aplinkybė lemianti atsakovo pastatytų pamatų netinkamumą naudoti, nes neatitiko esminių reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. J. R. teigimu galimi sprendimo būdai šioje situacijoje yra keli, t. y. naujai įrengti polius ir rostverką; galimas polių stiprinimo būdas. Šis asmuo taip pat paaiškino, kad kiti atsakovo atliktų darbų trūkumai (dėl betono sutankinimo, rostverko įrengimo ir kt.) galėjo būti šalinami, taisomi, jie nebuvo esminiai, jeigu nebūtų nustatyta, kad pamatų poliai rėmėsi į nepastovius grunto sluoksnius, t. y. buvo daug trumpesni, nei numatyta projekte ir neatitiko šio žemės klypo specifikos, t. y. negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Kiti byloje apklausti asmenys, t. y. D. L., N. P. patvirtino, kad atsakovo įrengti pamatai neatitiko ieškovės paruošto projekto.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas atliko pamatų statybos darbus ne pagal jos pateiktą projektą, pastatyti pamatai neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo), todėl ieškovė negalėjo jų naudoti pagal paskirtį.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp šalių rangos sutartis buvo sudaryta dėl pamatų ir atraminės sienutės išliejimo. Šalių atskirai nebuvo sutartyje išskirta, kokia yra pamatų, o kokia yra atraminės sienutės kaina. Ieškovė ieškinyje nekėlė klausimo ir neginčijo apelianto išlietos atraminės sienutės atitikimo projektui ar kokybiniams reikalavimams. Apelianto nuomone, kadangi sutartis buvo iš dalies įvykdyta, todėl teismas nenustatė ir neišskyrė atskirai atraminės sienutės kainos. Atsakomybė pareikšto ieškinio ribose turėjo apsiriboti tik sutartyje numatytos pamatų kainos ribose, o ne visos sutarties verte. Apelianto nuomone, teismas galėjo priteisti tik tą dalį lėšų, kuri buvo numatyta namo pamatų įrengimui, o ne visą sumokėtą pinigų sumą, kuri tenka tiek namo pamatams tiek ir atraminei sienelei.
Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pats apeliantas pripažįsta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo iškirta atskirai pamatų ir atraminės sienutės kaina. Byloje esantis UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas patvirtina, kad atsakovo įrengtų pamatų stiprinimo kaina 68 900 Lt, į šią kainą neįskaičiuoti žemės darbai, esamo rostverko ardymo darbai, įdėtinės detalės (t. 1, b. l. 16). Ieškovė naujų pamatų įrengimui išleido 52957,47 Lt (t. 2, b. l. 3–45). Pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad pamatų griovimui faktiškai išleido 25786,60 Lt (t. 2, b. l. 3–45), N. P. sudarytoje esamų neprojektinių pamatų ardymui ir sklypo planitavimui nurodyta suma sudaro – 45447,15 (t. 2, b. l. 107). Byloje duomenų kad UAB „Projektana“ komercinis pasiūlymas dėl pamatų stiprinimo – 68 900 Lt sumai, kad ieškovės atlikti pamatų ardymo darbai už 25786,60 Lt, naujų pamatų įrengimo darbai už 52957,47 Lt neatitinka esamų rinkos kainos, jos yra per didelės nėra pateikta. Šių duomenų pagrindu neginčijamai įrodyta, kad ieškovė naujų pamatų įrengimui išleido 78 744,07 Lt, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iš atsakovo buvo priteista visos sutarties vertė, įskaitant atraminės sienutės įrengimą.
Atsakovo pastatytų pamatų būklė ir jų tinkamumas sudarė faktinį ieškinio dalyką. Vadovaujantis LR CPK 430 str. 4 d. dokumentiniame procese negalima pakeisi ieškinio dalyko ar pagrindo, priešieškinys šioje byloje nebuvo pareikštas. Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas reiškiamų reikalavimų. Todėl atsakovo argumentai dėl atraminės sienutės šioje byloje pagrįstai nebuvo tiriami ir vertinami, nes šio objekto kaina šalių sudarytoje sutartyje nėra aptarta. Atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl atraminės sienutės šioje byloje nereiškė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl šio objekto tinkamumo, atitikimo teisės aktų reikalavimams, jo kainos ir kt.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad reikalavimas dėl atraminės sienutės įrengimo ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimu yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus reikšdamas savarankišką ieškinį LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 5 str.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje priimti sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų skiriasi, o tai parodo, kad teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir savo padarytoms išvadoms prieštaraujantį sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje sprendė, kad ieškovės prašomos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti mažintinos iki 4005 Lt, taip pat priteistina 1221 Lt žyminio mokesčio ir 928 Lt papildomų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 6154 Lt. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė priteisti 1221 Lt žyminio mokesčio bei 6154 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Sutinkamai su CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, ką teismas pagrįstai apskaičiavo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Laikytina, kad iš viso bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir 1221 Lt sumokėtą žyminį mokestį sudaro 6154 Lt, tačiau teismas suklydo nurodydamas galutinę priteistiną išlaidų sumą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Esant šiems duomenims yra pagrindas teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą-pardavimą bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. teismo sprendimo pašalinti rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovo P. S. yra priteista 1221 Lt žyminio mokesčio.