- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1-117-651/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00026-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. IX-2314).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir visiškai jomis disponuodamas, laikotarpiu nuo 2021-07-12 iki 2022-03-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nepagrindė iš viso 58 083,90 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, iš jų 53 807,94 Eur grynųjų pinigų ir 4 275,96 Eur piniginių lėšų, mokėjimo nurodymais pervestų A. V. į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, ir taip pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 58 083,90 Eur.
Be to, A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-03-29 Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-06-14 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę L. V., laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2022-03-29 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą asmenį L. B., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
- 2022-03-29 nepagrindė apskaitos dokumentu – kreditine PVM sąskaita faktūra suprojektuotų gaminių pardavimo (grąžinimo) už 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 4 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 20 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-31 apskaitos registruose neužregistravo 1 836,94 Eur (1 687,50 + 149,44) Eur pajamų gavimo, mokėtino PVM – 31,38 Eur, 1 868,32 Eur įsiskolinimo ūkio subjektams;
- laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2021-08-05 apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaitose neužregistravo 38 467,38 Eur (4 489,15 + 8 159,41 + 25 818,82) piniginių lėšų sumažėjimo sąskaitose;
- laikotarpiu nuo 2021-08-07 iki 2022-03-29 apskaitos registruose neužregistravo iš viso 46 681,02 Eur piniginių lėšų gavimo iš ūkio subjektų ir 46 022,37 Eur piniginių lėšų panaudojimo neužregistravo apskaitos registruose;
- laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki 2022-01-07 9 (8 + 1) atvejais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 15 400 Eur (14 900 + 500) piniginių lėšų gavimo, 86,78 Eur mokėtino PVM, 413,22 Eur pajamų ir 1 atveju 696,90 Eur piniginių lėšų išmokėjimo.
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo įmonės direktorius ir kūrėjas, Londone daug metų dirbo su nestandartiniais baldais. Grįžo į Lietuvą turėdamas viziją gaminti aukštos klasės nestandartinius baldus. Dirbo su gamyklomis aplink Klaipėdą, vežė baldus į Londoną. Pandemijos metu prasidėjo finansinės problemos, nebegalėjo išvežti prekių. Jis stengėsi taisyti padėtį, finansuoti veiklą, kad neužsidarytų, bet nesugebėjo to padaryti ir įmonę reikėjo uždaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo sutuoktinės įmonė. Neįtraukė dokumentų į apskaitą, nes pandemijos metu buvo pasitraukęs nuo savo pareigų, buvo palūžęs ir nesidomėjo įmonės veikla. Iš 20 000 eurų piniginių lėšų dalis buvo grąžinta užsakovui, ne visi 20 000 eurų buvo panaudoti įmonės veiklai. Buvo pasamdyta buhalterė, jis jai pateikdavo sąskaitas. Pats tvarkė buhalteriją ir naudojosi „debesų sistema“ kompiuteriuose, telefonuose. Praėjus 6 mėnesiams duomenų saugojimo sutartis nutrūko, visa jo informacija buvo uždaryta ir nebeturėjo galimybės parodyti savo išlaidų. Grynųjų pinigų duodavo montuotojams už kelionę ir kitas išlaidas, bet nesurinko visų dokumentų, kur pinigai buvo panaudoti. Turėjo atsakingiau tvarkyti buhalteriją, nesugebėjo laikytis įsipareigojimų, sukontroliuoti situacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo prie banko duomenis turėjo tik jis, R. V. ir buhalterė L.. L. vykdė jo nurodymus, kam ką sumokėti, bet ji savo nuožiūra negalėjo daryti jokių pervedimų. Jis tardavosi su baldų gamintojais dėl atsiskaitymo terminų, tvarkydavo visus finansinius klausimus. Mokėjimai visada buvo atliekami pavedimu, kartais darydavo iš savo asmeninės sąskaitos, jei turėdavo pinigų ir trūkdavo pinigų įmonėje. Prieš sudarant sandorį, išrašydavo sąskaitas faktūras, jas laikydavo debesijoje, tada nurodydavo buhalterei, kad sąskaitas iš ten išsiimtų, jas atspausdintų, užregistruotų mėnesio apskaitoje. Gali būti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos paėmė 4 275 eurus ir davė montuotojams kelionėms. Neturėjo konkrečios atlyginimų mokėjimo tvarkos, kiekvieno mėnesio 1 dieną persivesdavo sau atitinkamą sumą, buvo ir 3 000 eurų, buvo ir 2 000 eurų, priklausė nuo įmonės situacijos. Mano, kad sau atlyginimo daugiau negu uždirbdavo nepasiimdavo. Keičiantis atlyginimui įsakymai nebuvo rašomi. Buvo atliekami pavedimai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos atlyginimas buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą priklausomai nuo mėnesio apyvartos, nuo finansinės įmonės būklės. Jokiais apskaitos dokumentais „Sodros“ neinformuodavo. Buhalterė apskaičiuodavo, kiek turi mokėti mokesčių. Kaip atskaitingas asmuo naudojo įmonės lėšas. Į jo sąskaitą buvo pervedami pinigai apmokėti sąskaitoms. Pasirašydavo, kad pinigai naudojami įmonės veiklai, bet tai įrodančių dokumentų neturi. Žinojo, kad įmonės turtas atskiras nuo jo turto. Pinigai, nurodyti kaltinime, buvo panaudoti įmonės veiklai, bet neturi dokumentų tai įrodyti, neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Rašytine medžiaga nustatyta:
iš 2022-05-05 A. V. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog nuo 2020-11-13 yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Minėta įmonė užsiima baldų projektavimu ir dizainu. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio įmonė veiklos faktiškai nebevykdo, nes turi apie 150 000 eurų įsiskolinimų kreditoriams, yra areštuotos banko sąskaitos ir išieškojimas perduotas antstoliams. Įmonės įsiskolinimų atsirado 2021 metų pradžioje gavus didelius projektus Anglijoje, tada įmonė siekdama įvykdyti projektus skolinosi pinigų iš 4 kreditorių. Minėta įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 30 000 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 70 000 eurų, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 7 500 eurų, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ – 15 000 eurų ir kreditine kortele įmonės vardu – 6 000 eurų. Didžioji dalis pinigų buvo skirta projektams įgyvendinti. Apie 1 000–1 500 eurų per mėnesį iš minėtų pinigų buvo skiriama šeimos reikmėms. Kiek tiksliai minėtų pinigų buvo skirta šeimos reikmėms, pasakyti negali. Projektai Anglijoje įgyvendinti nebuvo, nes buvo padaryta įvairių klaidų dėl medžiagų gamintojų ir partnerių. 2022 m. vasario 8 d. su juo susisiekė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. (S. G.) ir pasiūlė įrengti grožio saloną Anglijoje, Londone. Jo įmonė jau anksčiau buvo atlikusi projektą „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsisakyti negalėjo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, jis pasiūlė savo žmonai R. V., kad sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryta su jos įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada su žmona R. V. išskrido į Angliją pas užsakovą, jis turėjo išsimatuoti patalpas baldų gamybai, o jo žmona turėjo pristatyti užsakovui savo įmonės baldų rankenėles. Prieš išskrendant į Angliją buvo sudaryta preliminarioji darbų atlikimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, jos pagrindu prieš skrydį 2022 m. vasario 24 d. buvo gautas 9 000 svarų sterlingų avansas į R. V. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Anglijoje buvo aptarti baldų gaminimo ypatumai, sutartos gaminamų baldų medžiagos ir baldų pagaminimo terminas. Grįžęs iš Anglijos jis paruošė darbų atlikimo sutartį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir nusiuntė šios įmonės direktoriui S. G.. Bendra sutarties vertė – 81 650 svarų sterlingų. 2022 m. kovo 4 d. į žmonos įmonę iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas 31 825 svarų sterlingų mokėjimas darbams pradėti. Su juo susisiekė S. G. ir paprašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurią galėtų įtraukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą, kad galėtų pagrįsti minėtų pinigų pervedimą. 2022-03-25 žmonai R. V. nežinant, jis iš savo naudojamo kompiuterio, turėdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros šabloną, rekvizitus, nes pats juos kūrė, sudarė PVM sąskaitą faktūrą, serija UDD, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendra suma – 40 825 svarai sterlingų, ir ją nusiuntė S. G. el. paštu (duomenys neskelbtini). Apie PVM sąskaitos faktūros surašymą R. V. nieko nežinojo, PVM sąskaitos faktūros jai įsitraukti į savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jis nedavė. Bendra suma su pirminiu avansu, gauta iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, buvo 40 825 svarai sterlingų. Daugiau mokėjimų iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gauta. Iš gautų pinigų žmonos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš Lenkijos įmonės lukštą, brėžinius. Kiek tiksliai buvo išleista pinigų lukštui ir brėžiniams, jis nežino. Nuo 2022 m. kovo mėnesio pabaigos jis su R. V. nebegyvena, todėl sutarė, jog baldų gaminimo projektą perims jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. kovo 29 d. savo žmonos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis išsiuntė sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), neteisingai joje nurodęs savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą ir įmonės kodą, nors turėjo būti nurodyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Bendra sąskaitoje faktūroje nurodyta suma – 20 000 eurų. Minėtų pinigų jo Anglijoje esanti įmonė negavo, tačiau jis tuos pinigus grynaisiais gavo iš savo žmonos R. V. ir išleido savo reikmėms (t. 1, b. l. 6–7).
Iš liudytojos L. V. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo pat įmonės įsikūrimo, t. y. nuo 2016 metų. Tuo metu ji dirbo apskaitos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai buvo pavesta tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2020 metų rugsėjo mėnesį tuometinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. V. jai pasiūlė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2020 m. spalio mėn. ji įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jai buvo nupirkta buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, su kuria ir dirbo anskčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki 2021 metų birželio vidurio. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė išeiti, kadangi tuometinis direktorius A. V. vis kuriam laikui dingdavo, buvo atleidžiami darbuotojai. Pranešus A. V., kad išeina, jis susirado kitą buhalterinės apskaitos įmonę (nebeatsimena jos pavadinimo), kuriai buvo perkelti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenys iš jos darbo kompiuterio. Ji visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus tvarkingai segdavo į segtuvus kartu su dokumentais, todėl jos darbo laikotarpiu tvarkyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita ir dokumentai tvarkingai buvo susegti į segtuvus ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure (adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai išeinant iš darbo direktorius A. V. taip ir nepasirodė. Ji neturi išsaugojusi jokių registrų, kadangi, kaip ir minėjo, visa programa buvo perduota kitai įmonei, kuri po jos išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė tik pagal jai teikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Jai buvo suteikti ir prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų duomenys. Ji matė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo pervesta didelė pinigų suma už darbus (baldų gamyba), apie 200 000 svarų sterlingų, bet iš šios sumos nebuvo perkamos priemonės šiam užsakymui atlikti, o pinigai vaikščiojo tarp sąskaitų ir buvo gryninami. Kadangi jau buvo nusprendusi išeiti, negali pasakyti, kas toliau vyko su piniginėmis lėšomis (t. 2, b. l. 3–4).
Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad ji 2016-08-31 įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki 2020 m. lapkričio vidurio ėjo direktoriaus pareigas. Kai 2000 metais ji įsteigė kitą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rankenėlių gamyba), nusprendė 2020 m. lapkričio mėnesį perrašyti akcijas savo vyrui A. V., nuo tada A. V. tapo tiek įmonės akcininku, tiek ir direktoriumi, o ji iki 2021-09-21 ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo nestandartinių (vienetinių) baldų gamyba pagal užsakymus. Kol ji vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikla vyko sklandžiai ir nenuostolingai. 2020 metų vasarą įmonės veikla pradėjo strigti, tarp jos ir vyro prasidėjo konfliktai dėl vyro priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ji stengėsi nebesikišti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, dėl to 2021 metais įmonė jau buvo ant bankroto ribos ir nuo gegužės mėnesio veiklos jau nebevykdė. Kol dar ji ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, ji, kaip fizinis asmuo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 24 000 eurų, bet visi pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje (grąžinti) ir tai atsispindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių komercinių sandorių nebuvo, išskyrus vienintelį kartą, kai klientas užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagaminti baldus, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsirinko 4 vienetus rankenėlių baldams. Taigi ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, vykdė savo įmonės veiklą, o A. V. – savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Kai 2022 metų kovo mėnesį į ją kreipėsi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. G. ir pasakė, kad į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą yra pervesti pinigai už baldų gamybą, tačiau nesulaukia užsakymo, ji sužinojo, kad jos įmonės vardu A. V. išrašė sąskaitą minėtai įmonei ir nurodė jos vadovaujamos įmonės sąskaitą, kad būtų pervesti pinigai baldų gamybai. Kai ji bandė apie tai aiškintis su A. V., jis atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita areštuota ir todėl jis taip pasielgė. Jie naudojosi vienu kompiuteriu, ten buvo sąskaitų šablonai, todėl A. V. tuo pasinaudojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė sąkaitą faktūrą nieko su ja nesuderinęs. Prisijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenų A. V. neturėjo, todėl paprašė, kad ji paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigus ir paduotų jam. Dalį pinigų A. prašymu ji paėmė lukštams ir brėžiniams pirkti ir apmokėti, dalis pinigų buvo pervesta atgal į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o dalis, t. y. 20 000 eurų, pagal kasos išlaidų orderius atiduota A. V.. Iš tų pervestų pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neliko nė cento, kadangi visi buvo grąžinti, o sąskaita, kuri buvo surašyta klaidingai, – anuliuota. Su vyru A. V. kartu nebegyvena nuo 2022 metų kovo mėnesio. Šiuo metu dar oficialiai nėra išsituokę ir visiškai nebendrauja (t. 2, b. l. 8–9, 13–14).
Iš 2022-06-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad A. V. vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo didelės vertės piniginį mokėjimą iš (duomenys neskelbtini) (199 975 svarus sterlingų) baldų ruošiniams pagaminti, tačiau įtariama, jog šiuos pinigus pasisavino A. V.. Taip pat bendrovės direktorius A. V. iš savo sutuoktinės R. V. gavo 20 000 eurų grynaisiais pinigais už darbų atlikimą „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, tačiau gautus pinigus išleido savo reikmėms (t. 1, b. l. 25–30).
Iš 2022-08-25 Kratos protokolo matyti, kad A. V. registracijos (buvusios gyvenamosios) vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, iš viso 1 140 lapų (t. 1, b. l. 74–77).
Iš 2022-11-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:
1) 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574
- 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatų, t. y.:
- 2022-03-29 nepagrindė apskaitos dokumentu – kreditine PVM sąskaita faktūra suprojektuotų gaminių pardavimo (grąžinimo) už 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“,
- laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 4 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 20 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“,
- 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, t. y.:
- laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-31 apskaitos registruose neužregistravo 1 836,94 Eur (1 687,50 + 149,44) Eur pajamų gavimo, mokėtino PVM – 31,38 Eur, 1 868,32 Eur įsiskolinimo ūkio subjektams,
- laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2021-08-05 apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaitose neužregistravo 38 467,38 Eur (4 489,15 + 8 159,41 + 25 818,82) piniginių lėšų sumažėjimo sąskaitose,
- laikotarpiu nuo 2021-08-07 iki 2022-05-01 apskaitos registruose neužregistravo iš viso 46 681,02 Eur piniginių lėšų gavimo iš ūkio subjektų ir 46 022,37 Eur piniginių lėšų panaudojimo neužregistravo apskaitos registruose.
- laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki 2022-01-07 9 (8 + 1) atvejais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 15 400 Eur (14 900 + 500) piniginių lėšų gavimo, 86,78 Eur mokėtino PVM, 413,22 Eur pajamų ir 1 atveju 696,90 Eur piniginių lėšų išmokėjimo,
- 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, reikalavimų, t. y. neišsaugojo 2022-03-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančios suprojektuotų gaminių pardavimą už 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų 4 kvitų (2022-02-28, serija D, Nr. 1; 2022-03-04, serija D, Nr. 2; 2022-03-06, serija D, Nr. 3; 2022-03-14, serija D, Nr. 4), pagrindžiančių 20 000 Eur piniginių lėšų sumokėjimą direktoriui A. V.,
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
- 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, t. y. laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 4 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 20 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“,
- 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, t. y. laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 4 atvejais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 20 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“,
3) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;
4) Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, t. y. neišsaugojo: 2022-03-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančios suprojektuotų gaminių pardavimą už 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų 4 kvitų (2022-02-28, serija D, Nr. 1; 2022-03-04, serija D, Nr. 2; 2022-03-06, serija D, Nr. 3; 2022-03-14, serija D, Nr. 4), pagrindžiančių 20 000 Eur piniginių lėšų sumokėjimą direktoriui A. V..
Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti iš viso 58 083,90 Eur (23 380,80 + 14 703,10 + 20 000) piniginių lėšų panaudojimo.
Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus bei apskaitos dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-03-29 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiais nuo 2021-01-01 iki 2021-06-03 ir nuo 2022-03-30 iki 2022-05-30 nenustatyta apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-01-06 iki 2021-09-30 24 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė prekių pardavimą už 359 002,25 Eur, PVM – 484,40 Eur, iš viso – 359 486,65 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-01-06 iki 2021-05-31 apskaitos registre „Didžiosios knygos operacijos“ užregistravo 357 165,31 Eur pajamų gavimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Didžiosios knygos operacijos“ 2 atvejais neužregistravo 1 836,94 Eur (1 687,50 + 149,44) Eur pajamų gavimo pagal PVM sąskaitas faktūras (2021-06-04, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė žalvarinių, medinių baldų detalių už 1 687,50 Eur pardavimą „(duomenys neskelbtini)“, 2021-09-30, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė šildymo sistemų techninės priežiūros, šalto vandens, elektros pardavimą už149,44 Eur, PVM – 31,38 Eur, iš viso 180,82 Eur M. Č.).
Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-05-20 iki 2022-05-01 mokėjimo nurodymais pagrindė iš viso 329 087,89 Eur (283 065,52 + 46 022,37) piniginių lėšų išmokėjimą, pervedimą ūkio subjektams iš sąskaitų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaitose laikotarpiu nuo 2021-05-20 iki 2021-07-31 užregistravo iš viso 244 598,14 Eur piniginių lėšų išmokėjimą ūkio subjektams.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaitose laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2022-05-01 neužregistravo 84 489,75 Eur (38 467,38 + 46 022,37 piniginių lėšų panaudojimo (detaliau tiriamojoje dalyje).
Pagal pateiktus dokumentus laikotarpiu nuo 2021-07-12 iki 2022-03-14 negalima nustatyti iš viso 58 083,90 Eur piniginių lėšų panaudojimo, iš jų: 53 807,94 Eur (17 904,84 + 1 200 + 14 703,10 + 20 000) grynųjų pinigų, 4 275,96 Eur (3 275,96 + 1 000) piniginių lėšų, mokėjimo nurodymais pervestų direktoriui A. V. į jo asmenines sąskaitas.
Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-05-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą: pelno mokesčio – 53 850,34 Eur, PVM – 118,16 Eur, ir padarė 53 968,50 Eur nuostolį valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 125–144).
Iš 2022-07-27 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pareiškimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 103–106).
Iš informacinės sistemos „Juridinio asmens duomenys“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2016-08-30 (duomenys neskelbtini). 2023-03-06 registruotas šio juridinio asmens teisinis statusas „Likviduojamas dėl bankroto“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2020-11-16 iki 2022-08-30 buvo A. V. (t. 2, b. l. 98–101).
Iš 2023-08-16 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinės ataskaitos tvirtinimo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma 219 399,46 Eur. Iš 2023-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus bendra kreditinio reikalavimo suma – 1 858,99 Eur, VMI prie LR FM – 28 040,22 Eur, bendra kreditinių reikalavimų suma – 219 399,46 Eur.
Iš 2023-08-29 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įmonės pabaigos pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė likvidavus dėl bankroto (LITEKO civilinė byla Nr. eB2-253-777/2023).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl įrodymų vertinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, svetimo turto pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl jam patikėto bendrovės turto tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti subjektyviuosius turto pasisavinimo požymius – tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018). Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).
Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai, iš jo parodymų matyti, kad jis dalį įmonės piniginių lėšų naudojo savo nuožiūra, kiekvieną mėnesį vien kaip atlygį sau paimdamas nuo 2 000 iki 3 000 eurų, taip pat parodė, kad neturi grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų. Kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad pinigai priklauso įmonei, bet juos savinosi ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi savinosi įmonės pinigus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal VRM CIS duomenų bazės „Sodra-Draudėjas ir jo darbuotojai“ išrašą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-09-21 iki 2022-05-30 draustų darbuotojų nebuvo ir tai patvirtina kaltinamojo parodymus dėl nepagrįsto atlyginimo sau mokėjimo. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus negalima nustatyti iš viso 58 083,90 Eur piniginių lėšų panaudojimo, taigi objektyviai nustatyta pasisavinto turto vertė – 58 083,90 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir visiškai jomis disponuodamas, laikotarpiu nuo 2021-07-12 iki 2022-03-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nepagrindė iš viso 58 083,90 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo, iš jų 53 807,94 Eur grynųjų pinigų ir 4 275,96 Eur piniginių lėšų, mokėjimo nurodymais pervestų A. V. į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, ir taip pasisavino jam patikėtą labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 58 083,90 Eur.
Kaltinamojo A. V. nusikalstama veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Dėl įrodymų vertinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.
Nustatyta, kad A. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2020-11-16 iki 2022-08-30.
Pagal formuojamą teismų praktiką, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu.
2022-11-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-03-29 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-03-29 Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-06-14 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę L. V., laikotarpiu nuo 2021-08-12 iki 2022-03-29 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą asmenį L. B., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.:
- 2022-03-29 nepagrindė apskaitos dokumentu – kreditine PVM sąskaita faktūra suprojektuotų gaminių pardavimo (grąžinimo) už 20 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- laikotarpiu nuo 2022-02-28 iki 2022-03-14 4 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 20 000 Eur piniginių lėšų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“;
- laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-31 apskaitos registruose neužregistravo 1 836,94 Eur (1 687,50 + 149,44) Eur pajamų gavimo, mokėtino PVM – 31,38 Eur, 1 868,32 Eur įsiskolinimo ūkio subjektams;
- laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2021-08-05 apskaitos registruose – Sąskaitų aktyvumo ataskaitose neužregistravo 38 467,38 Eur (4 489,15 + 8 159,41 + 25 818,82) piniginių lėšų sumažėjimo sąskaitose;
- laikotarpiu nuo 2021-08-07 iki 2022-03-29 apskaitos registruose neužregistravo iš viso 46 681,02 Eur piniginių lėšų gavimo iš ūkio subjektų ir 46 022,37 Eur piniginių lėšų panaudojimo neregistravo apskaitos registruose;
- laikotarpiu nuo 2021-08-02 iki 2022-01-07 9 (8 + 1) atvejais apskaitos registruose neužregistravo iš viso 15 400 Eur (14 900 + 500) piniginių lėšų gavimo, 86,78 Eur mokėtino PVM, 413,22 Eur pajamų ir 1 atveju 696,90 Eur piniginių lėšų išmokėjimo.
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Kaltinamasis A. V. prisipažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė už labai didelę turtinę žalą valstybei ar fiziniam ar juridiniam asmeniui, nei buvo numatyta kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu.
Bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai turint tikslą pasisavinti įmonės turtą – pinigus, todėl kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tiesiogiai susijusios, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis A. V. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. V. neteistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad baustas už KET pažeidimus, išsituokęs, turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra (t. 2, b. l. 18–19, 20–21, 22–26).
BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, motyvus ir A. V. asmenybę, jam skirtina sankcijose numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už apysunkį ir sunkų nusikaltimus dydžiui.
Nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.
Esant išpildytoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, t. y. atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas ar suvartotas, priklauso tretiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme. Gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis Nr. 2K-156-303/2022). Šioje byloje nustatyta, kad A. V. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 58 083,90 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota dėl nemokumo, o nemokumo administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė reikšti civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 97).
Iš 2023-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad patvirtinta bendra kreditinių reikalavimų suma – 219 399,46 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus bendra kreditinio reikalavimo suma – 1 858,99 Eur, VMI prie LR FM – 28 040,22 Eur, iš viso 29 899,31 Eur (LITEKO, civilinė byla Nr. eB2-253-777/2023). Taigi, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo valstybei, konfiskuotino turto vertė sumažintina 29 899,31 Eur suma, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 28 184,69 Eur.
Dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos daiktų ir dokumentų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui arba bankroto administratoriui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei. Pažymoje nurodyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 220 Eur, kurią sudaro gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos, gynusios kaltinamąjį teisminio proceso metu, darbo užmokestis (t. 2, b. l. 132–135).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu A. V. buvo parinkta gynėja advokatė Natalija Fočenkova. Kaip matyti, kaltinamasis A. V. šiuo metu nedirba, bet jis yra darbingo amžiaus, nurodė, kad ieško darbo ir siekia įsidarbinti, dėl to nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl iš kaltinamojo A. V. priteistinos teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir skirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. V. subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. subendrintą bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 28 184,69 Eur.
Išieškoti valstybės naudai iš A. V. 220 (du šimtus dvidešimt) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nusprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui arba bankroto administratoriui dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos daiktų ir dokumentų saugojimo sandėlyje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.