- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2237-343/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- Ž. K., R. K.
- Atsakovas
- S. Z.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno vandenys“, B. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Žemkasys“, Kauno miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovų Ž. K., R. K., ir atsakovės S. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1242-886/2015 pagal ieškovų Ž. K. ir R. K. (perėmusių ieškovų procesines teises iš A. J. ir B. P.) patikslintą ieškinį atsakovei S. Z., tretieji asmenys UAB „Kauno vandenys“, B. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Žemkasys“, Kauno miesto savivaldybės administracija dėl nuosavybės teisių gynimo, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškinyje (t. 1, b. l. 122-125) teismo prašė: 1) panaikinti 2013 05 27 deklaraciją apie vandentiekio tinklų statybos užbaigimą ir jos pagrindu įregistruotas nuosavybės teises atsakovės vardu į vandentiekio tinklo liniją nuo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovę pašalinti vandentiekio tinklus iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus ir išsiieškoti iš atsakovės turėtas išlaidas. Nurodė, kad 1996 10 30 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi A. J. ir V. J., iš kurių ieškovai perėmė procesines teises, bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,0797 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ir tapo šio turto bendraturčiai, turintys atitinkamai 399/797 ir 398/797 dalis. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Iki sklypo įsigijimo 1994 11 05 atliktas namų valdos žemės sklypo ribų planas, su juo supažindinti visi kaimynai, tarp jų ir atsakovė. Po V. J. mirties jos turtą pagal testamentą paveldėjo B. P.. Ieškovas A. J. daug metų gyveno Vokietijoje, 2013 09 10 atvykęs į Lietuvą atostogų sužinojo, kad per ieškovams priklausantį žemės sklypą neteisėtai, be savininkų sutikimo, nuo (duomenys neskelbtini) pravesta vandentiekio linija, o atsakovės vardu 2013 06 03 įregistruotos nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 05 27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 11-16), kuriame teismo prašė: nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) servitutą – eksploatuoti ir prižiūrėti atsakovei priklausančius vandentiekio tinklus. Nurodė, kad ji yra žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Jai nuosavybės teise priklauso vandentiekio linija – vandentiekio tinklai, nutiesti nuo (duomenys neskelbtini), kuriais tiekiamas geriamas vanduo į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą. Atsakovei priklausančio vandentiekio tinklo dalis (apie 9 metrai) galimai patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Vandentiekio tinklai pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, išduotas statybos leidimas, statyba užbaigta, užvesta kadastro byla, tinklai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovai jokių reikalavimų dėl nuosavybės gynimo nereiškė nuo 2005 metų. Žemės, po kuria yra vandentiekio tinklai, paviršių ieškovai apstatė tvora ir neleidžia atsakovei prieiti prie jų, nesudaro galimybių, esant poreikiui, jų remontuoti, prižiūrėti. Dėl to atsakovė negali tinkamai įgyvendinti teisės prižiūrėti ir naudotis jai priklausančių vandentiekio tinklų, todėl būtina nustatyti atsakovams priklausančiam žemės sklypui servitutą, apribojant ieškovų nuosavybės teises, kad būtų užtikrintas vandentiekio tinklų ir jame esančio namo bei kitų statinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį bei atsakovės, kaip šių nekilnojamųjų daiktų savininkės, nuosavybės teisių apsauga. Atsakovė paskaičiavo dėl servituto nustatymo galimus 5 363 Eur nuostolius, kuriuos sutiko atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu (t. 4, b. l. 26-40) ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovų žemės sklypas (duomenys neskelbtini), rytų pusėje ribojasi su atsakovės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovei 2013 05 27 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2013 06 03 įregistruota nuosavybės teisė į 60,73 m ilgio vandentiekio tinklus, kurie nuteisti nuo (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad vandentiekio tinklai priskirti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, statybą leidžiantis dokumentas – Statybos leidimas Nr. 38-5 IT 2005-181, statinio projektas – 2005 m. Atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 07 07 išdavė Statybos leidimą Nr. 38-5 IT 205-181 statyti vandentiekio tinklus į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) pagal projekto vadovo Br. B. parengtą statinio techninį projektą. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 05 26 davė sutikimą Nr. 115 vandentiekio tinklus statyti valstybinėje žemėje iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini). Projekto sklypo plane su projektuojamais vandentiekio tinklais (brėžinio Nr. VN-2) įrašyta pastaba: „Vandentiekio tinklas nuo pasijungimo tašo „A“ iki „B“ klojamas valstybės fondo žemėje, brėžinys suderintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje 2005 m. birželį, reg. Nr. 115; brėžinyje taškas „A“ pažymėtas vandentiekio prisijungimo vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, taškas „B“ – pažymėtas vandentiekiui kertant atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą su valstybine žeme ((duomenys neskelbtini) gatve). Projekte pateiktoje suderintoje toponuotraukoje pažymėti esami inžineriniai tinklai ir tvoros bei (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribos nepažymėtos. Šią Projekte pateiktą toponuotrauką 2004 04 07 atliko A. D. firma, toponuotraukos pilnumas suderintas visose reikiamose institucijose, tarp jų: UAB „Kauno vandenys“ – 2004 05 11, SĮ „Kauno planas“ 2004 05 12, Geodezijos tarnyboje – 2014 05 13. UAB „Kauno vandenys“ 2005 06 08 išdavė projektavimo sąlygas Nr.(11-13)8-2214, kuriose be kitų reikalavimų numatyta sąlyga prieš užpilant tranšėjas atlikti paklotų vamzdynų kontrolinę geodezinę nuotrauką. Pastatytų Vandentiekio tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka atlikta 2005 m. rugpjūčio mėn.
Šalies argumentai
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimu metu ištirtus įrodymus, sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas: 1) dėl ieškovų pateiktų įrodymų nepatikimumo; 2) dėl praleisto ieškinio senaties termino; 3) dėl ieškovo pasirinkto neproporcingo ir šalių interesų pusiausvyros principo neatitinkančio teisių gynybos būdo; 4) bylos nagrinėjimo metu nenustačius, kad vandentiekio statyba atlikta pažeidžiant Statinio techninio projekto sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad antstolio V. K. 2014 01 16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nei patvirtina, nei paneigia ieškinio reikalavimų faktinio pagrindo, nes negalima neginčijamai nustatyti, t. y. jokiais kitais įrodymais negalima patvirtinti, kad taške Nr. 1 rastas juodo polietileno vamzdis su mėlyna juostele yra atsakovei priklausančio vandentiekio dalis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyta, ar kituose kontroliniuose taškuose Nr. 2 ir 3 buvo rastas vandentiekis. Protokolo prieduose yra tik viena fotonuotrauka, kurioje užfiksuota atkasta duobė taške Nr. 1. Taškuose Nr. 2 ir 3 fotonuotraukos nebuvo daromos, todėl negalima nustatyti, ar šiuose taškuose buvo rastas vandentiekis. Teismas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo priedą – Vandentiekio primatavimo schemą, sudarytą geodezininko R. R., laikė nepatikimu įrodymu dėl to, kad schema bylos nagrinėjimo metu buvo teikta keturis kartus, kiekviena jų sudaryta remiantis skirtingais šaltiniais. Visose vandentiekio primatavimo schemose pažymėta vandentiekio prijungimo prie pagrindinės vandentiekio trasos sklendė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau nei vienoje iš jų nepažymėtos vandentiekio prijungimo sklendės koordinatės (nei vietinėje, nei LKS-94 koordinačių sistemoje). Teismas pažymėjo, kad ta pati sklendė užfiksuota ir Kauno SĮ „Kauno planas“ skaitmeninių žemėlapių ištraukose. Geodezininko R. R. atliktose pradinėje ir paskutinėje schemose vandentiekio prijungimo sklendė pažymėta akivaizdžiai skirtingose vietose. Pradinėje 2014 01 16 schemoje sklendė pažymėta už ieškovų sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės zonoje tame taške, kuris yra vienoje tiesėje su ieškovo sklypo ribos linija 7-6, vizualiai pratęstoje į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Paskutinėje schemoje, atliktoje 2014 10 16, vandentiekio prijungimo sklendės buvimo vieta pažymėta ne vienoje tiesėje su ta pačia sklypo riba, bet akivaizdžiai žemiau, t. y. tiesėje, kurios kryptis labiau atitinka geodezininko R. R. pažymėtą vandentiekio liniją 2a-1a, vizualiai pratęstą už sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Teismas nustatęs, kad geodezininko R. R. sudarytose vandentiekio primatavimo schemose akivaizdžiai skirtingai pažymėtas vienas iš pagrindinių objektų, susijusių su ginčo vandentiekio vietos nustatymu – vandentiekio prijungimo sklendės vieta, sprendė, kad negalima remtis šio asmens sudarytomis vandentiekio primatavimo schemomis ir laikė jas nepatikimais įrodymais. Teismas, įvertinęs liudytoju apklausto geodezininko R. R. paaiškinimus, G. P. 2005 m. rugpjūčio mėnesį atliktą Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), kontrolinę geodezinę nuotrauką, rašytinius įrodymus – Kauno savivaldybė įmonės „Kauno planas“ istorinę medžiagą, susijusią su vandentiekio duomenų kitimu ir Vandentiekio tinklo į gyvenamąjį namą techninio projekto dokumentacija, darė išvadą, kad negalima neginčijamai nustatyti, ar atsakovei priklausantys 60,73 m. ilgio vandentiekio tinklai nutiesti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) namo patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas, nustatęs ir įvertinęs ieškinio senaties taikymo klausimui reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovų pradinių teisių turėtojams nuo 2005 m. vasaros buvo žinoma apie įrengtą vandentiekį, tačiau jie jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, todėl praleido CK 1.125 straipsnio 2 dalyje ir Statybos 23 straipsnio 25 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl vandentiekio tinklo iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad pradinių ieškovų teisių perėmėjai Ž. K. ir R. K. vandentiekio tiesimo metu 2005 m. taip pat gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), apie tiesiamą vandentiekį žinojo.
Teismas ieškovų pasirinktą jų teisių gynimo būdą vertino kraštutiniu ir neracionaliu, nes ieškinio patenkinimo atveju būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Ieškovai neįrodė, kad vandentiekio tinklai nutiesti nesilaikant techninio projekto reikalavimų, pagal pateiktus įrodymus negalima nustatyti tikslios vandentiekio tinklų vietos. Vandentiekis nutiestas 1,90 m gylyje ties ieškovams priklausančio žemės sklypo riba šiaurės rytų pusėje, gretimas žemės sklypo savininkas yra valstybė, kuriame yra 10 metrų kelio apsaugos zona, todėl ieškovų reikalaujamas jų teisių gynybos būdo įgyvendinimas gali būti apsunkintas ir dėl šių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad nuo 2005 m. iki 2013 m. rudens ieškovai atsakovei jokių reikalavimų nereiškė, į teismą kreipėsi po to, kai ieškovams aptvėrus sklypo ribą šiaurės rytų pusėje tvora, kilo konfliktas su atsakove dėl to, kad tvora neatitinka ieškovų žemės sklypo ribų ir pastatyta valstybinės žemės dalyje, kurioje yra atsakovės vandentiekio linija.
Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, kadangi pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus negalima neginčijamai nustatyti, ar atsakovei priklausantys vandentiekio tinklai patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu Panerių g. 200, Kaune. Šalims nepateikus tikslesnių įrodymų ir nesant galimybės nustatyti tikslią vandentiekio tinklų buvimo vietą, nėra teisinio pagrindo nustatyti servitutą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 4, b. l.68-71) ieškovai prašo panaikinti 2015 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują – ieškinį patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir dėl to padarius nepagrįstą išvadą dėl vandentiekio tinklo dalies apeliantų sklype buvimo fakto. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
Byloje surinktos informacijos ir įrodymų pakanka nustatyti vandentiekio linijos buvimo ieškovų sklype faktą. Jį patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 02 26 sutikimas Nr. 115, kuriuo atsakovei suteikta teisė per valstybinę žemę tiesti vandentiekio tinklus pagal išduotas statybos inžinierines sąlygas. Pagal vandentiekio tinklų projektavimo planą, atsakovė šiuos tinklus privalėjo nutiesti per valstybinę žemę, t. y. per (duomenys neskelbtini) esančią žalią zoną. Tačiau, atliekant darbus, buvo nukrypta nuo vandentiekio projekto ir dalis vandentiekio linijos buvo nutiesta būtent per ieškovų valdomą žemės sklypą. Su tokia pozicija savo priešieškinyje sutiko pati atsakovė prašydama nustatyti servitutą. Atsakovė priešieškinyje nurodydama, kad jai priklausančio vandentiekio tinklo dalis (apie 9 metrus) patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, tuo pačiu ir sutiko su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. UAB „Žemkasys", atlikusi vandentiekio tiesimo darbus, nurodė, kad vandentiekio linija buvo tiesiama vadovaujantis vietine koordinačių sistema su paklaidomis nustatytais matavimais, kurių išvengti dėl netobulų matavimo prietaisų ir metodų nepavyko. Todėl dėl šių netikslumų vandentiekio linijos dalis galėjo atsidurti ieškovų sklype. Kad buvo galimi nukrypimai nuo projekto patvirtina tai, kad nebuvo tinkamai vykdoma techninė darbų priežiūra. Nors atsakovė sudarė su Br. B. statybos techninės priežiūros sutartį, tačiau pastarasis pats atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors vandentiekio tinklų projektas buvo parengtas vadovaujantis teisės aktais, tačiau jis, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, įrengiant vandentiekio tinklus nedalyvavo. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius, kad vandentiekio linija kerta ieškovų žemės sklypo ribą: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planus, vandentiekio primatavimo schemą, antstolio 2014 01 16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytoju apklausto matininko E. Š. parodymus.Teismas nepagrįstai reikalavo pateikti perteklinius įrodymus aplinkybėms, kurios aiškios ir iš jau byloje suriktų faktinių įrodymų, įrodytos ir atsakovės pripažintos. Teismui kilus abejonių dėl byloje nurodytų aplinkybių ar nesant pakankamai informacijos, kad byloje susiklosčiusi situacija būtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta ir priimtas pagrįstas sprendimas, teismas turėjo pasiūlyti šalims skirti ekspertizę reikalingoms aplinkybėms išsiaiškinti ir tokiu būdu pašalinti galimai kylančias abejones.Nepagrįstai teismas sprendė, kad ieškovai pasirinko neracionalų savo teisių gynybos būdą. Atsakovei turint galimybę tinkamai pagal patvirtintą projektą nutiesti vandentiekio liniją į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau tai neteisėtai iš dalies atliekant per ieškovams priklausantį žemės sklypą, buvo pažeista LR Konstitucijoje įtvirtinta ieškovų nuosavybės teisė ir jos neliečiamumas, be to, teismas iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo.Teismas konstatavęs, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, netyrė ir nevertino, ar nėra svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Projektas parengtas dar 2005 metais, tačiau apie jį ieškovams tapo žinoma tik 2013 metais, kuomet pradiniams ieškovams apsitvėrus tvora savo žemės sklypą, atsakovė pateikė pretenziją dėl avarinio patekimo prie vandentiekio linijos. LR Statybos įstatyme įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, kadangi vandentiekio linija privalėjo būti nutiesta per valstybei priklausantį žemės sklypą ir su tokiu projektu apeliantai sutiko, tačiau atsakovė neteisėtai nutiesė vandentiekio linijos dalį apeliantų sklype.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 63-66) prašo panaikinti 2015 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti ir jos naudai iš ieškovų priteisti 2 278,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, nepriteisdamas atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, neįvertino ir neanalizavo, kad skundžiamas sprendimas iš esmės yra palankus atsakovei. Ieškinys atmestas, nes ieškovai neįrodė, kad vandentiekio tinklas yra patiestas jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovės priešieškinis yra tik išvestinis atsakovės teisių gynimo būdas, kurio patenkinimas buvo galimas tik teismui nustačius ir konstatavus, kad vandentiekio tinklas patiestas per ieškovams priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu atsakovė ne siekė nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausantiems vandentiekio tinklas, o gintis nuo ieškovų pareikšto reikalavimo pašalinti vandentiekio tinklus, kad nebūtų taikomos ultima ratio priemonės, o pasirenkamas švelnesnis teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 90-100) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos vertinimu, pirmosios instyancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus ir todėl pagrįstai ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Ieškovai neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad vandentiekis nutiestas netinkamai pagal patvirtintą projektą, šio fakto nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.
Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 87-88) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nėra pagrindo atlyginti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismui ieškinį ir priešieškinį atmetus, teismas, tinkamai taikydamas CPK 93 straipsnio 1 dalį bei 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, pagrįstai sprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių neturi būti priteisiamos. Ieškinys ir priešieškinys yra du skirtingi procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrįstas skundo teiginys, kad priešieškinys yra išvestinio pobūdžio. Atmetus ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, nes nė vienos šalies reikalavimai nebuvo patenkinti.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 77-80) prašo juos atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, darė pagrįstą išvadą, kad ieškovai nepateikė patikimų, neginčytinų įrodymų, kad atsakovei priklausantys tinklai patenka į ieškovų žemės sklypą. Kitokios teismo, nei tikėjosi ieškovai, išvados nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vertinti nepagrįstu. Nesant tikslesnių įrodymų ir galimybės nustatyti tikslią vandentiekio tinklų vietą, teismas pagrįstai atmetė ir priešieškinio reikalavimus.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 4, b. l. 84-86) į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, kadangi skundžiamas teismo sprendimas šio asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis bendromis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, grindžiamomis rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje tarp gretimų sklypų savininkų kilo ginčas, ar atsakovei priklausanti vandentiekio linijos dalis yra nutiesta per ieškovams priklausantį žemės sklypą.
Ieškovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, dėl ieškovų pasirinkto neproporcingo ir šalių imteresų pusiausvyros principo neatitinkamčio teisių gynybos būdo, nenustačius, kad vandentiekio statyba atlikta pažeidžiant Statinio techninio projekto sąlygas.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė dėl įrodymų nepakankamumo vandentiekio linijos buvimo ieškovų sklype faktui nustatyti. Teigia, kad šį faktą patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 02 26 sutikimas Nr. 115, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planai, vandentiekio primatavimo schema, antstolio 2014 01 16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytoju apklausto matininko E. Š. parodymai, trečiojo asmens UAB ,,Žemkasys“ paaiškinimai, ir pati atsakovė pareikšdama priešieškinį dėl servituto nutatymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos skundo argumentus pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.
Apeliantai teigia, kad atsakovė dalį vandentiekio linijos yra nutiesusi per ieškovų sklypą, kadangi vandentiekio tinklai nutiesti nukrypstant nuo Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 05 26 sutikimo Nr.115, kuriuo atsakovei buvo suteikta teisė tiesti vandentiekio tinklus pagal išduotas statybos inžinerines technines sąlygas per valstybinę žemę. Šis apeliantų argumentas vertintinas nepagrįstu ir prieštrauajančiu byloje esantiems įrodymams (CPK 185 str.). Pagal vandentiekio tinklo techniniame projekte esamą Topografinę nuotrauką M 1:500 (t. 1, b. l. 81) matyti, jog vandentiekio tinklas tiesia linija įrengiamas nuo (duomenys neskelbtini), palei (duomenys neskelbtini) nurodant pastabose, kad vandentiekio tinklas nuo pasijungimo taško A iki B klojamas Valstybės fondo žemėje. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 05 26 sutikimu Nr. 115 (t. 1, b. l. 68), išduotu atsakovei, sutiko, kad žemės sklype, esančiame valstybės žemėje iki sklypo ribos su (duomenys neskelbtini) atsakovė statytų vandentiekio tinklus pagal išduotas statyti inžinerinius tinklus ir jų funkcionavimui būtinas technines sąlygas. Ieškovų sklypo ribos VĮ Registrų centras įregistruotos 2004 05 26 (t. 1, b .l. 26). Anksčiau, t.y. 2004 04 27, A. D. firmos topografinėje nuotraukoje (1 t. b. l. 81) nepažymėtos ieškovų žemės sklypo patikslintos ribos, todėl iš techninio projekto ir jo sudedamosios dalies Topografinės nuotraukos, ant kurios yra įbraižytas ir vandentiekio tinklas tiesia linija, negalima spręsti, ar vandentiekio tinklas patenka į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar nepatenka ir, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog, įrengiant vandentiekio tinklą, buvo nukrypta nuo techninio projekto sprendinių, daryti išvadą, kad buvo nukrypta nuo techninio projekto sprendinių. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, trečiasis asmuo UAB „Žemkasys“ savo atsiliepime (t. 2, b. l. 67 ) yra nurodęs, kad darbus atliko nenukrypstant nuo techninio projekto ir projektavimo sąlygų sąvado. Kad buvo nukrypta nuo projekto nepatvirtina ir atsakovės 2013 07 18 pretenzija, pateikta ieškovams įrengus tvorą. Iš pretenzijos matyti, kad ji pateikta dėl to, kad, pradiniams ieškovams apsitvėrus tvora savo žemės sklypą, atsakovė negalėjo netrukdomai prieiti prie vandentiekio tinklų, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl sklypų ribų. Priešieškinio pateikimo faktas taip pat neįrodo aplinkybės, kad atsakovei priklausantys vandentiekio tinklai įrengti nukrypstant nuo projekto.
Apeliantai teigia, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planuose bei vandentiekio primatavimo schemoje aiškiai matyti, jog vandentiekio linija kerta jiems priklausančio žemės sklypo ribą, tai nurodė ir antstolis 2014 01 16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tai patvirtino ir 2014 04 23 apeliantų žemės sklypo planą sudaręs matininkas E. Š.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp byloje esančių rašytinių įrodymų yra neatitikimų ar prieštaravimų ir detaliai kiekvieną jų išanalizavo ir įvertino. Teismas antstolio faktinių aplinkybių protokolą laikė nepatikimu įrodymu dėl jo esminių trūkumų. Teismas detaliai išanalizavo protokolo turinį ir, jį vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir apeliantų nurodytus skunde, nustatė jo trūkumus ir nurodė argumentus, kodėl jį laiko nepatikimu įrodymu. Apeliantai skunde nenurodo jokių kitų argumentų, išskyrus jau ištirtus įrodymus, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą dėl protokolo įrodomosios reikšmės (CPK 176 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išanalizavo ir vandentiekio primatavimo schemas, jų rengimo aplinkybes, ir, nustatęs, kad jose vandentiekio linijos trajektorija pakreipta į ieškovų sklypą, atkreipė dėmesį į tai, kad linijos trajektorijos pakrypimą į ieškovų pusę paneigia kontrolinė geodezinė vandentiekio linijos nuotrauka (t. 1., b. l. 101-103). Dėl šių priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nesivadovavo nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nei žemės sklypo planu, nei primatavimo schema.
Apeliantai skunde teigia, jog teismas turėjo pasiūlyti šalims skirti ekspertizę reikalingoms aplinkybėms išsiaiškinti ir tokiu būdu pašalinti galimai kylančias abejones. Bylos duomenimis, teismas buvo tenkinęs ieškovų prašymą dėl ekspertizės skyrimo, byloje dalyvaujantys asmenys buvo pateikę ekspertui klausimus (t. 2, b. l. 85, 87-89, 91-93, 95-96), tačiau ieškovai jos atsisakė, todėl vertintina, kad apeliantai, nepasinaudoję procesine teise rinkti įrodymus tinkamam CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos įgyvendinimui, nepagrįstai perkelia įrodymų rinkimo pareigą teismui ir argumentuoja jos pažeidimu (CPK 12 str. 178 str. 179 str.). Kita vertus, apeliantai skunde teigdami, kad byloje pakako įrodymų linijos įsikišimo į ieškovų sklypą faktui nustatyti, todėl teismas reikalavo pateikti perteklinius įrodymus, patvirtina tinkamą teismo pareigų įrodinėjimo procese atlikimą (CPK 179 str. 2 d.).
Skunde nesutinkama su teismo argumentais dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo neracionalumo, teigiant, kad atsakovei neteisėtai iš dalies per ieškovams priklausantį žemės sklypą nutiesus vandentiekio liniją, buvo pažeista ieškovų nuosavybės teisė ir jos neliečiamumas. Tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad vandentiekio linija nutiesta nesilaikant patvirtinto projekto, t. y. nėra nustatytas atliktų darbų neteisėtumo faktas. Be to, pirmosios innstancijos teismas nenustatė ieškovų teisių pažeidimo, todėl kolegija dėl šio argumento - pasirinkto teisių gynimo būdo neracionalumo, išsamiau nepasisako.
Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tik tuomet, kai nustatomas asmens teisių pažeidimo faktas (CK 1.124 str.), o tokio fakto šioje byloje nenustačius, sprendžia, kad ieškinio senaties institutas šioje byloje netaikytinas ir todėl dėl šių argumentų išsamiai nepasisako. .
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendimas iš esmės yra palankus atsakovei. Atsakovė nurodo, kad priešieškinys yra tik išvestinis jos teisių gynimo būdas, priešieškinio patenkinimas buvo galimas tik teismui nustačius ir konstatavus, kad vandentiekio tinklas patiestas per ieškovams priklausantį žemės sklypą. T.y. atsakovė ne siekė nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausantiems vandentiekio tinklas, o gintis nuo ieškovų pareikšto reikalavimo pašalinti vandentiekio tinklus, kad nebūtų taikomos ultima ratio priemonės, o būtų pasirenkamas švelnesnis teisių gynimo būdas, todėl jai turėjo būti priteistos patirtos ir pagrįstos 2 278,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad netinkamai pritaikytas CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui atmetus priešieškinio materialųjį reikalavimą dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo atsakovei atlyginti turėtas išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus iš ieškovų atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su susipažinimu su ieškovų apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimu – 350,46 Eur (t.4. b.l. 108-110, 112, 113; CPK 93 str. 1 d.). Be to, iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. pagrindu). Apeliacinės instancijos teisme tokias išlaidas sudaro 8,56 Eur (t.4, b.l. 104), todėl iš ieškovų priteisitina po 2,14 eur, o atsakovės – 4,28 Eur. Kadangi iš ieškovų iš kiekvieno priteistina suma sudaro iki 3 Eur, šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų Ž. K. (fizinio asmenns kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 175,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei S. Z. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. Z. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.