- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2-3443-724/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00330-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- J. N.
- Advokatai
- Algirdas Misevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovui J. V.
atsakovų J. N. ir I. N. atstovui advokatui Algirdui Misevičiui
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškinį dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašo priteisti pagal skolos raštelį Nr. 2, solidariai iš atsakovų I. N. ir J. N. jo naudai 8616,20 Eur skolą, 6375,99 Eur delspinigius, 2154,05 Eur palūkanas, 3923,37 Eur nuostolius ir 5,00 % dydžio metų palūkanas už priteistą 21069,61 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. eL2-2389-633/2024 iškėlimo Marijampolės apylinkės teisme Vilkaviškio rūmuose dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti, pagal skolos raštelį Nr. 3, solidariai iš atsakovų I. N. ir J. N. jo naudai 6000,00 Eur skolą, 4440,06 Eur delspinigius, 1500,00 Eur palūkanas, 285,58 Eur nuostolius ir 5,00 % dydžio metų palūkanas už priteistą 12225,58 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. eL2-3972-1141/2024 iškėlimo Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.
Ieškovas paaiškino, kad pagal paskolos sutartį Nr. 2 (toliau ir -pirmoji sutartis), 2014-03-10 I. N. ir J. N. solidariai pasiskolino 29750,00 Lt, kas oficialiu kursu atitinka 8616,20 Eur dydžio sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-10. Pagal kitą, 2017-11-02 sudarytą paskolos sutartį Nr. 3 (toliau ir- antroji sutartis), atsakovai pasiskolino 6000,00 Eur ir pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2018-01-02. Skolos iki šiol atsakovai negrąžino, todėl priverstas kreiptis į teismą ir prašo priteisti ne tik skolą bet ir palūkanas, delspinigius, nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.
Delspinigiai už pirmą skolą ieškinyje yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai ieškovo ir neprašė taikyti ieškinio senaties. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną priskaičiuoti geranoriškai 2,5 karto sumažinti nuo 1,00 % iki 0,40 % dydžio už 185 dienas už laikotarpį nuo 2023-08-20 iki 2024-02-20, tai yra 6375,99 Eur (8616,20 Eur x 0,4/100 % x 185 d.) dydžio delspinigiai. Laiku atsakovams neįvykdžius piniginės prievolės už laikotarpį nuo 2018-08-20 iki 2023-08-19, priskaičiavo 2154,05 Eur (8616,20,00 Eur x 5/100 % x 5 m.) 5,00 % dydžio kompensacines palūkanas, remdamasis Civilinio kodekso (toliau CK ) 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Laiku negrąžinus skolos reikalauja ir nuostolių atlyginimo palūkanų forma. Savo patirtų nuostolių sumą 3923,37 Eur palūkanų forma priskaičiavo atsižvelgdamas ir į 2014 m. bei 2024 metų prekių ir paslaugų kainas rinkoje bei negautų 11,20 % dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2014-03-10 iki 2017-12-10 3624,75 Eur (8616,20 Eur x 11,20/100 % x 3 m. + 8616,20 Eur x 11,20/100 % : 365 d. x 276 d.) sumą bei 5,00 % dydžio kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017-12-11 iki 2018-08-20 298,62 Eur (8616,20 Eur x 5,00/100 % : 365 d. x 253 d.) sumą. Iš viso pagal 1-mąją sutartį patirtų nuostolių sumą sudaro 3923,37 Eur (3624,75 + 298,62).
Pagal antrąją paskolos sutartį delspinigius paskaičiavo tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai ir neprašė taikyti ieškinio senaties. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną priskaičiuoti geranoriškai jo 2,5 karto sumažinti nuo 1,00 % iki 0,40 % dydžio už 185 dienas, už laikotarpį nuo 2023-08-23 iki 2024-02-23, tai yra 4440,00 Eur (6000,00 Eur x 0,4/100 % x 185 d.) dydžio delspinigiai. Laiku atsakovams neįvykdžius piniginės prievolės už laikotarpį nuo 2018-08-23 iki 2023-08-22 priskaičiavo 1500,00 Eur (6000,00,00 Eur x 5/100 % x 5 m.) 5,00 % dydžio metų kompensacines palūkanas.
Reikalauja atlyginti 285,58 Eur (120,37 + 165,21) nuostolius palūkanų forma, padarytus daugiau kaip prieš 6,5 metų šalims sudarius 2-rą sutartį. Savo patirtų nuostolių sumą 258,58 Eur palūkanų forma priskaičiavo atsižvelgdamas, kaip negautų 11,81 % dydžio mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2017-11-02 iki 2018-01-02 120,37 Eur (6000,00 Eur x 11,81/100 % : 365 d. x 62 d.) sumą bei 5,00 % dydžio kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018-02-03 iki 2018-08-22 165,21 Eur (6000,00 Eur x 5,00/100 % : 365 d. x 201 d.) sumą. Iš viso pagal 2-rąją sutartį patirtų nuostolių sumą sudaro 285,58 Eur (120,37 + 165,21).
Atsakovai su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime, atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad atsakovai neneigia, kad iš ieškovo pasiskolino 6000 Eur ir 8616,20 Eur pinigų. Tačiau mano, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma turi būti mažintina. Pagal paskolos sutartis prašoma priteisti delspinigių suma sudarytų apie 75 proc., skaičiuojant nuo skolų dydžio, kas yra neprotingo dydžio. Lietuvos Respublikos valstybė taiko delspinigius už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį, kurie šiai dienai yra lygūs 0,029 proc. nuo pradelstos sumos. Mano, kad delspinigių dydis turėtų būti mažintinas iki 0,02 proc.
Nesutinka su reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas nes tokios nebuvo aptartos sutartyse, t. y. šalys susitarė, kad sutartis nėra atlygintina. Ieškovas nėra komercine veikla užsiimantis subjektas, o atsakovai yra fiziniai asmenys, taigi, toks susitarimas, kuriame nenurodytos jokios palūkanos ir turėtų reikšti ne ką kitą, o tai, kad jos netaikytinos. Visgi, teismui nusprendus kad tokios priteistinos prašo, vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanas nustatyti pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Ieškovo reikalavimas papildomai su palūkanomis ir delspinigiais priteisti ir nuostolių atlyginimą visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos priteisimo.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1-2 dalys). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovai 2014-03-10 ir 2017-11-02 pasiskolinę pinigus įsipareigojo juos solidariai grąžinti ieškovui, tačiau iki kreipimosi į teismą to nėra padarę.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Atsakovams neginčijant pinigų gavimo ir negrąžinimo fakto, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą pagal 2014-03-10 sutartį -29750,00 Lt, kas atitinka 8616,20 Eur, ir pagal 2017-11-02 sutartį - 6000 Eur, tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys).
Pagal 2014-03-10 paskolos sutartį ieškovas delspinigius paskaičiavo už 6 mėnesių laikotarpį, juos sumažindamas nuo sutartyje numatyto 1,00 % iki 0,40 % dydžio. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2023-08-20 iki 2024-02-20, už 185 dienas, tai yra 6375,99 Eur. (8616,20 Eur x 0,4/100 % x 185 d.).
Atitinkamai pagal 2017-11-02 paskolos sutartį delspinigiai už laikotarpį nuo 2023-08-23 iki 2024-02-23, tai yra 4440,00 Eur (6000,00 Eur x 0,4/100 % x 185 d.).
Atsakovai nurodo, kad tokio dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, sudaro net apie 75 procentus nuo paskolų sumų ir prašo juos mažinti.
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Iš paskolos sutarčių matyti, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti pagal pirmąją sutartį iki 2017-12-10, pagal antrąją iki 2018-01-02, mokant 1 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Ieškovas nurodo, kad delspinigius sumažino iki 0,4 procento.
Vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgiama į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 14616,20 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, ieškovo sumažintus iki 0,4 procento dydžio, paskolos buvo trumpalaikės. Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdo daugiau nei 6 metai, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.
Manytina, kad atsakovai sutartimi prisiimdami įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos.
Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki 0,4 procento, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Ieškovas teigia, kad jo reikalavimas priteisti iš atsakovų delspinigių yra pagrįstas ir motyvuoja tuo, kad per sutarties nevykdymo laikotarpį atsakovai nesiėmė jokių priemonių geranoriškai grąžinti paskolą. Tačiau jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl sutarties vykdymo termino praleidimo, teismui nepateikė.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs ir apdairus kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, kaip verslininko, statusą. Tai įvertinus teismas daro išvadą, kad paskolų teikimas yra pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis. Nors nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad byloje įrodyta, jog ieškovas yra verslo subjektas ir jo ir atsakovų sudarytos paskolos sutartys yra vartojimo sutartys, tai, kad ieškovas turi neeilinę paskolų sutarčių sudarymo patirtį bei apimtį, leidžia jo veiksmus vertinti griežčiau.
Ieškovas skolindamas pinigus atsakovams ir turėdamas patirties pinigų skolinimo srityje, turėjo įvertinti galimas kylančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo. Be to, ieškovas galėjo nedelsti ir žymiai anksčiau kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, tačiau taip nesielgė ir į teismą kreipėsi su ieškiniu praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo paskolos grąžinimo dienos. Tokio ieškovo elgesio negalima vertinti kaip atidaus ir rūpestingo, dėl ko ieškovas turi ir pats prisiimti dalį rizikos, dėl galimų nuostolių kilimo.
CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius, negrąžintos paskolos dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną dydis, nors ir ieškovo sumažintas nuo sutartyje aptarto 1 procento, vis tiek yra per didelis ir prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nagrinėjamu atveju, reikšminga ir tai, kad ieškiniu prašomi 0,4 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atitinka net 146 procentų metinių palūkanų. Be to, jie sudaro apie 75 procentus skolos dydžio, kas, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio kreditoriaus nuostolius, leidžia netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas taip ir nepagrindė dėl kokių priežasčių jis tokį ilgą laikotarpį delsė ginti savo turtinius interesus atsakovams nevykdant prisiimtos prievolės.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas, įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
Jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl sutarties vykdymo termino praleidimo, ieškovas taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgus į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų protingo dydžio, Vartojimo kredito įstatyme nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomus priteisti delspinigius nuo 0,4 proc. iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudarytų pagal pirmąją paskolos sutartį 796,99 Eur, ir 555 Eur pagal antrąją.
Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą.
Pagal CK 6.261 straipsnį įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Taigi, kompensuojamosios palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (negautomis pajamomis), kurių nereikia įrodinėti piniginės prievolės pažeidimo atveju.
Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Pagal pirmąją sutartį ieškovas už pradelstą grąžinti skolą, už laikotarpį nuo 2018-08-20 iki 2023-08-19 prašo priteisti 2154,05 Eur kompensacinių palūkanų ( 5 procentų metinių ). Pagal antrąją sutartį už laikotarpį nuo 2018-08-23 iki 2023-08-22, 1500 Eur.
Kaip konstatuota aukščiau ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, užsiimantis pinigų skolinimo veikla, turi neeilinę paskolų sutarčių sudarymo patirtį bei apimtį. Dėl paminėto ieškovo veiksmai daugiau nei 6 metus delsiant išsiieškoti skolą negali būti pateisinami. Ieškovo pateiktas palūkanų skaičiavimo terminas neatitinka civiliniame kodekse numatytų kompensacinių palūkanų paskirties ir esmės, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo prasme negalima, ieškovo teigiamų patirtų nuostolių perkelti skolininkams ( CK 1.5 straipsnis). Tačiau ir kreditoriai taip pat turi prisiimti dalį rizikos už daugiau nei 6 metus negrąžinamų skolų.
Dėl paminėto ieškovo prašomos priteisti palūkanos mažintinos ir priteistinos už vienerius metus, t. y. pagal pirmąją sutartį 430,81 Eur, pagal antrą 300 Eur, manant, kad toks terminas yra pakankamas imtis teisinių priemonių susigrąžinti skolą ir nepatirti didesnių nuostolių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Skolininkai taip pat privalo mokėti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pagal pirmąją paskolos sutartį kreipėsi į teismą 2024-02-20 ( civilinė bylą Nr. eL2-2389-633/2024), pagal antrąją - 2024-02-23 ( civilinė byla Nr. eL2-3972-1141/2024). Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą pagal pirmąją paskolos sutartį 9844,00 Eur ( 8616,20 +796,99+ 430,81) nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2024-02-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal antrąją paskolos sutartį 6855,00 Eur (6000,00+555,00+300,00), nuo 2024-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl reikalavimo priteisti nuostolius.
Be reikalavimų priteisti pagal paskolos sutartis palūkanas ir delspinigius, ieškovas pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovų jo patirtus nuostolius.
Ieškovas savo patirtų nuostolių sumą palūkanų forma pagal pirmą sutartį priskaičiavo remdamasis 2014 m. bei 2024 metų prekių ir paslaugų kainų rinkoje skirtumu bei negautų 11,20 % dydžio palūkanų, kurias paskaičiavo remdamasis Lietuvos banko duomenimis. 3624,75 Eur nuostolių dydį skaičiavo už laikotarpį nuo 2014-03-10 iki 2017-12-10 (8616,20 Eur x 11,20/100 % x 3 m. + 8616,20 Eur x 11,20/100 % : 365 d. x 276 d.), bei 5,00 % dydžio kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017-12-11 iki 2018-08-20, 298,62 Eur (8616,20 Eur x 5,00/100 % : 365 d. x 253 d.) Iš viso pagal 1-mąją sutartį ieškovo prašo priteisti 3923,37 Eur nuostolių atlyginimą.
Pagal antrąją skolą ieškovo manymu nuostoliai sudaro 285,58 Eur. Ieškovas savo patirtų nuostolių sumą 258,58 Eur palūkanų forma priskaičiavo atsižvelgdamas, kaip negautų 11,81 % dydžio mokėjimo palūkanų, remdamasis Lietuvos banko duomenimis, už laikotarpį nuo 2017-11-02 iki 2018-01-02 120,37 Eur (6000,00 Eur x 11,81/100 % : 365 d. x 62 d.), bei 5,00 % dydžio kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2018-02-03 iki 2018-08-22 165,21 Eur (6000,00 Eur x 5,00/100 % : 365 d. x 201 d.) sumą.
Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad negrąžinti pinigai nuvertėjo dėl infliacijos ir valiutos keitimo, juos turėdamas galėjo investuoti ir taip gauti pelną.
Iš šalių sudarytų sutarčių akivaizdžiai matyti, kad jose nėra numatyta sąlyga apie pelno palūkanų mokėjimą. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolindamas pinigus norėjo padėti ir neturėjo ketinimo pasipelnyti. Taigi pats ieškovas, kaip pinigų turėtojas juos skolindamas, atsisakė teisės į pelno palūkanas. Dėl to nei tinkamo ar netinkamo paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas neturėjo ir negalėjo tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas. Tik sutartyse sutarus dėl pelno palūkanų kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Kitu atveju, jeigu sutartimi nesusitarta dėl pelno palūkanų, nukentėjęs asmuo, ieškovas, privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Ieškovo paaiškinimai apie pinigų nuvertėjimą, galimybę juos turint investuoti yra abstraktūs, neparemti jokiais įrodymais, ką, reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi pareigą daryti (CPK 178 straipsnis).
Teismas dalinai tenkina ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, kurios iš dalies ir yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, todėl reikalaivimas priteisti nuostolius netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas reikšdamas reikalavimus sumokėjo 750,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro atlygis advokatui už suteiktas teisines paslaugas-900,00 Eur, kurias advokatui sumokėjo I. N.. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimų 33295,19 Eur sumai. Teismas tenkina reikalavimų 16699,00 eurų sumai, kas sudaro 50,1 procento. Atitinkamai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio - 375,75 Eur.
Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Remiantis ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija atsakovams iš ieškovo taip pat priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai atmestiems ieškovo reikalavimams kurios sudaro 449 Eur. ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusp rendžia:
Ieškovo J.V. ieškinį atsakovams J. N. ir I. N. tenkinti iš dalies.
Iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai priteisti 8616,20 Eur skolos, 796,99 Eur delspinigius, 430,81 Eur palūkanų, ir 5,00 % dydžio metų palūkanas už priteistą 9844,00 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. eL2-2389-633/2024 iškėlimo dienos, 2024-02-20, iki sprendimo visiško įvykdymo.
Iš I. N. ir J. N., J.V. naudai solidariai priteisti, 6000,00 Eur skolos, 555,00 Eur delspinigius, 300,00 Eur palūkanų, ir 5,00 % dydžio metų palūkanas už priteistą 6855,00 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. eL2-3972-1141/2024 iškėlimo dienos, 2024-02-23, iki sprendimo visiško įvykdymo.
Iš I. N., ir J. N., solidariai, J.V. naudai priteisti 375,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Iš J.V., I. N. naudai priteisti 449 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.