Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3423-853/2014, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismui nebuvo žinoma, kad ieškovas yra net 5 kartus teistas. Šiuo metu yra paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos lygtinai, neatlikęs 1 m. 8 mėn. 8 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Ieškovui šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas savo buvusiai žmonai A. S. sukėlęs fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdęs jos sveikatą, o taip pat grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Šioje byloje jis kaltinamas ir tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo sūnui T. L., bandžiusiam užstoti jo akivaizdoje mušamą mamą A. S., ne mažiau septynių smūgių į galvą, kas sukėlė nukentėjusiam T. L. fizinį skausmą.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad 2013-03-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovas yra įpareigotas nesiartinti prie smurtą patyrusios A. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Įvertinus tai, kad D. L. yra naudojęs smurtą prieš nepilnametį savo sūnų T., yra charakterizuojamas neigiamai, gali daryti neigiamą poveikį savo dukrai A., kad pati dukra nenori bendrauti su tėvu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo D. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikiną ieškovo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra A. L. tvarką, t. y. kad ieškovas buvimo Lietuvoje metu bendraus su dukra A. L. nelyginių savaičių (pagal kalendorių) savaitgaliais, penktadienį pasiimdamas dukrą A. L. iš jos mokymosi įstaigos po pasibaigusių pamokų ir sekmadienį 14.00 val. grąžindamas dukrą į atsakovės A. S. namus, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (9–10 b. l.).

Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovei, konstatuodamas, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

LR CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai teismas mano, jog yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Nesutikdama su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi, atsakovė A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas skubotai, nepranešant atsakovei apie jo nagrinėjimą, o taip pat neįvertinus visų bylos aplinkybių. Atskirajame skunde apeliantė nurodė aplinkybes apie ieškovo D. L. teistumą, jo smurtavimą prieš atsakovę ir šalių mažametį sūnų T. L., kurių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo, jų nesiaiškino ir nevertino, todėl darytina išvada, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Atsakovei nurodžius duomenis apie ieškovo teistumą ir smurtavimą, teismas turi patikrinti šias aplinkybes, jas įvertinti ir atitinkamai padaryti teisiškai pagrįstas išvadas. Šiuo konkrečiu atveju teismas skubotai, net nepranešęs apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą atsakovei, neišklausęs atsakovės nuomonės dėl pateikto ieškovo prašymo, išsprendė klausimą dėl laikino bendravimo su vaiku.

Pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti ieškovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. LR CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Šalių dukra A. yra beveik 8 metų amžiaus, sugeba išreikšti savo nuomonę, todėl teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų išsiaiškinti dukters A. norus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs atsakovei, neišklausęs jos nuomonės, o taip pat dukters A. nuomonės, neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisiškai nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.