Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirba – registruota bedarbe Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. K. 2018-07-21 apie 09.04 val. kelyje, esančiame Šešupės gatvėje, Slabadų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav., prie namo Nr. 2, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo, neturėdama tokios specialios teisės, nes jos nėra įgijusi, R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, – kai jos kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,66 prom. etilo alkoholio. Šiais veiksmais kaltinamoji V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

Kaltinamoji V. K. kalta prisipažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2018-07-20 pavakare, laiko nepamena, kartu su S. K. jo tėvo R. K. automobiliu VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie Šešupės upės, esančios apie 2-3 km. iki Slabadų k., Vilkaviškio r. Automobilį vairavo S. K.. Prie upės vartojo alkoholį, maudėsi, po kurio laiko prie jų prisijungė S. K. draugai, jie keturiese toliau vartojo alkoholį ir liko miegoti prie upės. Sekančią dieną atsikėlė labai anksti, apie 06.00 val., dar turėjo likusio alaus, kurį visi keturi išgėrė, ir ji su S. K. nusprendė išvažiuoti. Prie „VW Passat“ vairo sėdo ji, nes norėjo išbandyti automobilį, jautėsi girta, tačiau S. K. buvo dar girtesnis, todėl jie surizikavo tikėdamiesi, kad policija nesustabdys. Ji automobilį moka vairuoti nuo labai seniai, tik tiek, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Išvažiavę nuo upės važiavo link Slabadų. Dėl per didelio greičio jų automobilį sumėtė, su juo trenkėsi į pakelėje stovėjusį metalinį konteinerį ir įvažiavo į griovį. Iškart po įvykio S. K. pasiūlė susikeisti vietomis, kad jis galėtų įjungti atbulinę pavarą ir išvažiuoti iš griovio. Tada salone, neišlipę iš automobilio, susikeitė vietomis, t. y., jis persėdo į vairuotojo vietą, o ji į priekinę keleivio vietą kur prieš tai sėdėjo S. K.. Jis įjungė atbulinę pavarą, bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau automobilis nepajudėjo iš vietos, nes buvo per giliai įvažiavęs į griovį. Tada prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kuriuos tikriausiai iškvietė liudytoja, prie kurios namų ir įvyko eismo įvykis. Mano, kad liudytoja galėjo nepamatyti to momento, kaip ji su S. K. susikeitė vietomis, nes tai padarė iškart po įvykio. Pareigūnams iškart prisipažino, jog ji vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. (b. l. 90-91). Liudytojas S. K., apklaustas byloje įtariamuoju, (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (b. l. 62-63) parodė, kad automobilį vairavo V. K., o jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Automobilį davė vairuoti V. K., nes jam atrodė, kad ji buvo blaivesnė už jį. Žino, kad V. K. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuoti ji mokanti. Važiuojant žvyrkeliu Slabadų k. ribose apie 80 km/val. greičiu, V. K. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir kliudydama metalinį konteinerį įvažiavo į griovį. Jis nusprendė pabandyti išvažiuoti su automobiliu iš griovio, todėl automobilio viduje jie susikeitė vietomis, t. y. jis persėdo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą, o V. K. į keleivio vietą, tačiau jis kelis kartus pabandęs atbulas išvažiuoti iš griovio suprato, kad to padaryti nepavyks, išlipo iš automobilio, o V. K. liko sėdėti automobilyje keleivio vietoje. Matė, kad namo priešais įvykio vietą kieme yra moteris, kuri matė kaip jis išlipo iš automobilio. Kai atvyko pareigūnai jis iškart sakė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K., ji ir pati sakė pareigūnams, kad ji vairavo automobilį (b. l. 72-73). Liudytoja A. P. parodė, kad 2018-07-21, apie 09.00 val. jai būnant namuose išgirdo sprogimo garsą. Iškart išbėgusi į kiemą, pamatė griovyje automobilį „VW Passat“. Automobilyje sėdėjo du asmenys, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Kad vyras ir moteris automobilyje būtų pasikeitę sėdimomis vietomis ji nematė. (b. l. 49-50).Liudytojas D. K. parodė, kad jam dirbant kartu su patruliu Š. M., pagal gautą iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, rado į griovį priekiu įvažiavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netoliese gulėjo nustumtas metalinis konteineris. Lauke prie automobilio buvo vyriškis, automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Pasiteiravus kas nutiko, vyriškis (S. K.) paaiškino, kad automobilį vairavo moteris ir nesuvaldžiusi jo įvažiavo į griovį. Automobilyje sėdinti moteris taip pat iškart pasakė, kad automobilį vairavo ji (b. l. 52-53). Liudytojas R. K. parodė, kad jam priklauso automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apie 2 mėnesius paskolinęs laikinai naudotis savo sūnui S. K.. Iš vakaro, t. y., 2018-07-20 jis Vilkaviškio mieste buvo sutikęs sūnų važiuojantį su minėtu automobiliu, jis buvo blaivas, automobilis apgadintas nebuvo. 2018-07-21, apie 09.00 val. sūnus jam paskambino ir pasakė, kad papuolė į eismo įvykį su jo automobiliu, atsimušė į konteinerį ir apgadino automobilį, sakė, kad važiavo su savo drauge. Jis nuvyko į įvykio vietą Slabadų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. ir pamatė griovyje įvažiavusį ir apgadintą savo automobilį. Po įvykio kalbėjo su sūnumi ir jis sakė, kad automobilį vairavo jo draugė, kuri ir padarė eismo įvykį. Automobilis įvykio dieną galėjo būti vertas apie 1000 eurų. (b. l. 55-56).Liudytojas M. L. parodė, kad S. K. pažįsta, santykiai geri. S. K. yra mėgėjas vartoti alkoholį, tačiau kad jis vairuotų automobilį neblaivus, nėra matęs. Prisimena, kad 2018-07-21, apie 12.00 val. jam būnant darbe paskambino S. K. ir papasakojo, kad sudaužė automobilį, kurį vairavo jo draugė (b. l. 60-61).2018-07-21 įvykio vietos ir daikto – automobilio, apžiūromis nustatyta, kad Vilkaviškio r. sav., Klausučių sen., Slabadų k., Šešupės gatvėje dešinėje kelio pusėje griovyje yra automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje yra sodyba, pažymėta Nr. 2 (b. l. 6, 7). Automobilis raudonos spalvos, automobilio variklio dangtis sulankstytas, taip pat sulūžęs buferis, išdužusios priekinės lempos (b. l. 26-30).2015-08-04 VĮ „Regitra“ išduotame automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime automobilio savininku nurodytas R. K. (b. l. 23).2018-07-30 kilnojamojo turto vertinimo eksperto A. V. pažymoje Nr. 18-34 nurodyta, jog kaltinamosios nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu vairuoto R. K. automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, priklausomai nuo ridos, komplektacijos ir techninės būklės, buvo nuo 700 iki 1100 eurų (b. l. 39).2018-07-21 09.25 val. laiku atliktos alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAJ-0012 patikros testu kaltinamajai V. K. jos iškvepiamame ore nustatytas 2,66 prom. girtumas (94, 95-96).Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamoji vairavo kitam asmeniui (R. K.) nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę ir tai darė būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kai jos kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,66 promilės etilo alkoholio.

II. Kaltinamosios veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Kaltinamosios V. K. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. teisingai. Pirma, nors dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos darbo organizavimo trūkumų, pradėjus šio nusikaltimo įvykio tyrimą, nebuvo paimtas ir ištirtas kaltinamosios V. K. kraujas (neatliktas specialus teismo medicininis tyrimas), tačiau teismui nekelia abejonių aplinkybė, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio automobilio vairavimo metu, taip pat, kad šio apsvaigimo mastas (girtumas) viršijo 1,50 prom. Tokią išvadą teismas daro remdamasis mokslu pagrįstomis žiniomis, kad alkoholio garų kiekis žmogaus iškvepiamame ore yra tiesiogiai proporcingas to paties alkoholio koncentracijai jo kraujyje, o pastarąjį proporcingumą (koncentracijos skirtumus (promiles)) lemia individualios žmogaus organizmo savybės, o taip pat objektyvaus pobūdžio aplinkybės – koks kiekis alkoholio ir prieš kiek laiko iki tyrimo (tikrinimo) buvo suvartotas. Teismas byloje nustatė, kad kaltinamoji nusikaltimo įvykio išvakarėse nuo pavakarės tęstinį laiką kompanijoje vartojo alkoholį, liko nakvoti prie upės, iš ryto dar suvartojo likusį alkoholį (alų) ir sėdo vairuoti automobilį. Iš visumos šių duomenų teismas ir sprendžia, kad alkoholio kiekis kaltinamosios V. K. kraujyje buvo ne mažesnis nei kad jos iškvepiamame ore (2,66 prom.). Tai netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, jog tuo pačiu metu ir tokį patį kiekį alkoholio kartu suvartojusio liudytojo S. K. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,68 prom. etilo alkoholio (alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARAJ-0012 patikros testu nustatytas 2,64 prom. girtumas). Antra. Kaltinamoji ir pati visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai 2-7), jog automobilį „VW Passat“ nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent ji ir niekas kitas. Trečia, bylos duomenimis kaltinamoji neturi specialios teisės vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones, nes tokios niekada nebuvo ir nėra įgijusi (b. l. 90-91).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281 str. 7 d.) dispozicijos lygmeniu – atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio buvo sunkus (b. l. 95-96), kad ji jau negebėjo visiškai saugiai dalyvauti eisme, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą (automobilį), kad aplamai neturėjo specialios teisės vairuoti tokios kelių transporto priemonės (net ir būdama blaivi), nes tokios nebuvo ir nėra įgijusi (b. l. 4), (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamoji suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę nėra faktinio pagrindo. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiamai (BK 54 str. 2 d. 5 p.) : kaltinamoji yra neteista, nusikalto ir teisiama pirmą kartą (b. l. 101), turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, (b. l. 102-103), ilgą laiko tarpą dirbo nuolatinį darbą ir iš jo pragyveno, nuo 2017-11-27 registruota darbo biržoje bedarbė (b. l. 106, 104), turi vieną nepilnametį vaiką išlaikytinį (b. l. 105). Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamosios elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jai nėra teikiamos (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jos visišką ir nuoseklų prisipažinimą kalta, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 54 str. 2 d. 7 p.). Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, konstatavus esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius ją sunkinančių, kartu kaip teigiamą įvertinus kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiant į jos šeimyninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajai paskirti prokuroro prašomos dar švelniausios rūšies ir artimesnio minimaliam dydžio pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, tai yra 90 MGL baudą (BK 281 str. 7 d., 47 str. 3 d. 2 p., 61 str. 3 ir 4 d. d.). Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.).

Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajai visiškai prisipažinus kalta, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jai bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 60 MGL.

Kaltinamajai V. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str. 1 d.), kadangi nusikalstamą veiką ji įvykdė piktnaudžiaudama tokia teise, ir nors šios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi, tačiau uždraudimas naudotis tokia specialiąja teise pagal Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatas apima ir draudimą ją įgyti ateityje per tam tikrą teismo nustatomą laikotarpį. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 2 metams, nustatant šios priemonės vykdymo terminą atsižvelgiama be kita ko ir į ANK 422 str. 9 d. sankciją (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.), nustatančią analogiško turinio administracinio poveikio priemonės skyrimą asmenims, kurie kelių transporto priemonę vairavo apsvaigę nuo alkoholio iki lengvo girtumo, vadovaujantis proporcingumo principu atitinkama poveikio priemonė už šiurkštesnę ir pavojingesnę veiką turi būti griežtesnė. Baudžiamojo poveikio priemonė – kitam asmeniui (R. K.) priklausančios kelių transporto priemonės, kurią naudodama kaltinamoji įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natūra, neskirtina atsižvelgiant į aplinkybes, kad tiek kaltinamosios, tiek liudytojo (automobilio savininko) R. K. tvirtinimu kaltinamoji į šį automobilį jokių turtinių teisių neturėjo ir neturi, jis (automobilis) jai betarpiškai prieš šį konkretų nusikaltimo įvykį savininko nebuvo perduotas naudoti ir valdyti, savininkas nežinojęs apie kaltinamosios pradedamą ir vykdomą nusikalstamą veiką naudojant jo turtą. Todėl teismo vertinimu, nustatytoje situacijoje realus šio konkretaus automobilio konfiskavimas neatitiktų proporcingumo nusikalstamos veikos aplinkybėms bei teisingumo kriterijų, būtų nukreiptas į sankcijas ne nusikaltimą įvykdžiusiam, bet jame nedalyvavusiam trečiajam asmeniui, tikrovėje reikštų ne nusikaltimą įvykdžiusio, o jam pašalinio trečiojo asmens nubaudimą, kadangi, atsižvelgiant į kaltinamosios ir transporto priemonės savininko tarpusavio teisinius ryšius, kaltinamosios realiąsias pajamas, sudėtingą turtinę padėtį ir kt., kas aukščiau teismo jau buvo aptarta individualizuojant bausmę, regresinio reikalavimo kaltinamajai pareiškimas dėl tokiu atveju neišvengiamai atsirasiančių, atsižvelgiant į savininko pajamas ir kt. turtinę padėtį, esminių nuostolių ir jo patenkinamas praktiškai nebūtų rezultatyvus. Tačiau kita vertus teismas pagal BK 72 str. 2 d. nuostatas sprendžia, jog ir šiam automobiliui turi būti taikomas konfiskuotino pagal baudžiamąjį įstatymą turto statusas, o kadangi toks turtas, kaip nustatyta, priklauso kitam asmeniui ir negali būti konfiskuotas natūra (BK 72 str. 4 d.), taikytina BK 72 str. 5 dalies taisyklė ir iš kaltinamosios išieškotina R. K. automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 700 Eur (pagal kilnojamo turto vertintojo pažymą). Kaltinamajai byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas pas R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas visam laikui) teisėtam savininkui R. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. ir nuteisti ją 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 Eur) bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, skiriamą bausmę V. K. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 ir 2 d. d. ) .

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur (septynis šimtus) eurų (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą pas R. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui R. K..

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.