Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trio style“ (toliau – BUAB „Trio style“) bankroto administratorės MB „Ex Ante“ ieškinį atsakovui E. I. dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 5418,96 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-518-569/2016, iškėlė bankroto bylą BUAB „Trio style“, j. a. k. 302508655. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 16 d. Ieškovės BUAB „Trio style“ bankroto administratore paskirta MB „Ex Ante“. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog ieškovė BUAB „Trio style“ yra nemoki, nes pagal sudarytą bendrovės balansą už 2011 m. BUAB „Trio style“ turtas iš viso sudarė 16290,84 Eur (56 249 Lt) dydžio sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5949,66 Eur (20 543 Lt) dydžio sumą. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis ieškovė skolinga 1896,98 Eur dydžio sumą, Valstybinio socialinio fondo biudžetui (toliau – VSDFV) – 3460,92 Eur dydžio sumą. Vertinant ieškovės balansą už 2011 m. bei 3460,92 Eur dydžio skolą VSDFV ir 1896,98 Eur dydžio skolą VMI, Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad ieškovė pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi laikytina įmonės nemokumu. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė, patikrinusi duomenis apie ieškovę, nustatė, kad ieškovei esant nemokei ir turint ilgalaikių finansinių sunkumų, ieškovės administracijos vadovas ir akcininkas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidė kreditorių teises ir sukėlė jiems žalą. Ieškovės direktoriumi ir akcininku nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo teisme buvo atsakovas E. I.. Atsakovas, po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų bei turto. Nustatyta, kad ieškovė nuo 2012 m. turėjo finansinių sunkumų, vykdant mokestines prievoles VMI bei VSDFV, ir įsiskolinimai tendencingai vis didėjo, turto mažėjo, todėl buvęs ieškovės vadovas ir buvęs akcininkas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki. Ieškovė nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio visiškai nebepajėgė laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų antros eilės kreditoriui VSDFV. Ieškovė nuo 2012 m. spalio mėnesio nebepajėgė vykdyti įsipareigojimų ir antros eilės kreditoriui – VMI. Iš ieškovės BUAB „Trio style“ bankroto administratorės MB „Ex Ante“ surinktų duomenų darytina išvada, jog ieškovė BUAB „Trio style“ faktiškai tapo nemoki dar 2012 m. Nepaisant to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir, remiantis ĮBĮ 8 straipsniu, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo BUAB „Trio style“. Atsakovui nevykdant savo pareigos, ieškovės pradelsti kreditoriniai reikalavimai ženkliai padidėjo per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. kovo 4 d., kai buvo iškelta bankroto byla. Ieškovei, esant nemokei ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pradelsti įsipareigojimai VSDFV padidėjo iki 3460,92 Eur dydžio sumos, o VMI – iki 1896,98 Eur dydžio sumos. Ieškovei nevykdant mokestinių prievolių, VMI kreipėsi į antstolę, dėl ko prisidėjo 61,06 Eur dydžio įsipareigojimas antstolei E. Miliauskienei. Kreditorinių reikalavimų padidėjimu, ieškovei iš viso buvo padaryta 5418,96 Eur dydžio žala (3460,92 Eur + 1896,98 Eur + 61,06 Eur = 5418,96 Eur). Ieškovės vadovas ir akcininkas, tai yra atsakovas, laiku nesikreipdamas į teismą dėl ieškovei bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorių teises ir jiems sukėlė žalą.

Pagal IBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. IBĮ 8 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui, nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti ir civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas).

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta, nes šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės akcininku ir direktoriumi buvo E. I.. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. žinodamas bei turėdamas ir galėdamas žinoti apie įmonės nemokumą, nevykdė jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, numatytos pareigos – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės atžvilgiu (neteisėtas neveikimas). Paskutinį kartą ieškovės finansiniai dokumentai buvo pateikti tik už 2011 metus. Ieškovės vadovas (E. I.) nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos, t. y. neveikė įmonės interesais ir neteikė metinių finansinių ataskaitų, nesiėmė priemonių organizuoti įmonės veiklą taip, kad ji siektų pagrindinio tikslo – pelno, bei galėtų įvykdyti įsipareigojimus kitiems asmenims, ko rezultate įmonei buvo iškelta bankroto byla. Vadinasi, ieškovės valdymo organas netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

Kadangi jau nuo 2012 m. ieškovė buvo faktiškai nemoki, todėl ieškovės vadovas, tai yra atsakovas E. I., turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, nes jis, būdamas ieškovės vadovas, turėjo pareigą domėtis ieškovės veikla bei remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nesidomėdamas ieškovės veikla, nieko nedarydamas, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, elgėsi aplaidžiai ir priešingai protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimams, todėl atliko neteisėtus veiksmus ieškovės bei kreditorių atžvilgiu.

Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

Pagal 2011 m. balansą matyti, jog ieškovė turėjo turto už 16290,84 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5949,66 Eur (20 543 Lt) dydžio sumą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog jau nuo 2012 m. Įmonės mokestinės prievolės nebuvo vykdomos ir jos vis didėjo. Vadinasi, visi kreditorių kreditoriniai reikalavimai, kurie atsirado laikotarpiu nuo įmonės nemokumo atsiradimo (nuo 2012 m.) iki 2016 m. kovo 4 d. – ieškovei padaryta žala, kurią turi atlyginti tuometinis ieškovės direktorius ir akcininkas E. I..

Tarp atsakovo veiksmų – neteisėto neveikimo ir kreditoriams padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes jei būtų laiku, tai yra nedelsiant 2012 m., ieškovės vadovas ar akcininkas kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriniai reikalavimai būtų buvę mažesni. Tuo tarpu bankroto byla iškelta tik 2016 m. kovo 4 d., todėl akivaizdu, kad 5418,96 Eur kreditoriniai reikalavimai susidarė per laikotarpį, kai įmonė buvo jau nemoki ir negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui taikant civilinę atsakomybę, yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti: pirma, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokią pareigą jam nustatė Įmonių bankroto įstatymas (neteisėti veiksmai), antra, kreditoriams padaryta žala, trečia, yra atsakovo neteisėto neveikimo ir kreditoriams padarytos žalos priežastinis ryšys, ketvirta, atsakovo, kaip administracijos vadovo, kaltė yra preziumuojama. Vadinasi, atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovei sukėlė 5418,96 Eur dydžio žalą.

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.38, 6.248, 6.263 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 122,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trio style“, j. a. k. 302508655, naudai:

– turtinę žalą: 5418,96 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika eurų 96 ct).

Priteisti iš atsakovės E. I., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą:

– 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovui, apie priimtą sprendimą už akių, pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. liepos 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-1594-715/2017 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo E. I., gimusio 1971 m. gegužės 29 d., priteista bankrutavusiai UAB „Trio style“, j. a. k. 302508655, turtinė žala bei bylinėjimosi išlaidos valstybei. Atsakovo E. I. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Mažeikių rajono apylinkės teisme, adresu Mažeikių m., Urvikių g. 18. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.