Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria 2 (dviem) mėnesiams pratęstas procesinės prievartos priemonės – V. P. P. laikymo specialioje įstaigoje – VšĮ X psichiatrijos ligoninėje – terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismui 2023 m. spalio 12 d. priimant skundžiamą nutartį, šiame teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-582-966/2023 pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria V. P. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nutarta taikyti (pratęsti) priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliaciniai skundai atmesti.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 10 d. nutartimi V. P. P. paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialią įstaigą – Utenos ekspertinį skyrių – ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos (t. 2, b. l. 122–124). Į ekspertizės įstaigą V. P. P. atvyko 2023 m. balandžio 13 d.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi V. P. P. perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ X ligoninę (t. 2, b. l. 136–139).

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi V. P. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ X ligoninę terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d. (t. 3, b. l. 2–4).

5. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi V. P. P. gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties atmestas ir patikslinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad V. P. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ X ligoninę terminas pratęsiamas iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d. (t. 3, b. l. 42–46).

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi V. P. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, nutarta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 3, b. l. 61–66).

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi pratęstas V. P. P. atidavimo į specialią įstaigą – VšĮ X ligoninę – terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 13 d. (t. 3, b. l. 144–146).

II. Skundo argumentai ir prašymai

8. Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P., skundais ir jų papildymais, kurių priėmimo klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo nutartimis (t. 3, b. l. 186–191, 192 – 194, 198–204, 208 – 209) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį. Nesutikimas su skundžiama nutartimi argumentuojamas tuo, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pažeidžia V. P. P. konstitucines teises ir laisves, o ir pati skundžiama nutartis neatitinka tikrovės.

9. Teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. skundas atmetamas.

10. Pagal BPK 316 straipsnio nuostatas apeliantai gali tik atšaukti paduotus skundus ir po to, esant tam tikroms sąlygoms, pateikti naują apeliacinį skundą, tačiau neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų. Todėl, atsižvelgiant į minėtas BPK nuostatas, kurios pagal analogiją taikomos ir paduodant skundus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, aukštesnysis teismas asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. skundo papildymus (t. 3, b. l. 186–191, 198–204), paduotus dėl tos pačios Kauno apygardos teismo nutarties, palieka nenagrinėtus, kadangi nebuvo teisinio pagrindo juos priimti.

11. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais bei įvertinusi skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais.

12. Būtina atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pakankamumas. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatuodamas, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. P. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, specialisto išvadoje dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, apžiūrų protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Sprendžiant asmens atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą klausimą, taip pat laikymo joje terminų nustatymą ar pratęsimą, nėra nagrinėjami asmens kaltės klausimai, o tik vertinamas surinktų ir teismui pateiktų duomenų pakankamumas, leidžiantis pagrįstai manyti, jog konkretus asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

13. BPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. BPK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

14. Atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip procesinės prievartos priemonės, neabejotinai lemiančios tam tikrą asmens teisių ir laisvių ribojimą, kontekste pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti, jog teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Liuiza prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13472/06).

15. Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-31/2023 matyti, kad V. P. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. P. P. taip pat serga (duomenys neskelbtini), negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl (duomenys neskelbtini) jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo. Jis negali atlikti bausmės; V. P. P. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), jis nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas; V. P. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ X ligoninėje) (t. 2, b. l. 146–153).

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. liepos 4 d. vykusiame teismo posėdyje ekspertė Jolanta Didžiokienė be kitų aplinkybių paaiškino, kad V. P. P. elgiasi neadekvačiai, jis yra socialiai pavojingas, „nėra garantijos, kad nesikartos nusikalstamos veikos“, jam turi būti taikomas stacionarus stebėjimas. Ekspertė taip pat paaiškino, kad V. P. P. stebėjimas ambulatorinėmis sąlygomis šiuo metu neįmanomas, V. P. P. yra priešiškas, nenuoseklus (t. 3, b. l. 16).

17. Remiantis ekspertizės akte pateiktais atsakymais, pirmosios instancijos teisme ekspertės duotais paaiškinimais, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į specialiąją įstaigą terminą, kadangi duomenų apie reikšmingą V. P. P. sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad V. P. P. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, teismo posėdyje paaiškinimus teikusios ekspertės kompetencija. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant pakankamai duomenų, kad V. P. P. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, kuris priimant skundžiamą nutartį atitiko ir BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus, pratęsė nesant tam pagrindo.

19. Atsakant į gynėjos išsakytus argumentus dėl V. P. P. pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant šį skundą pažymėtini keli aspektai. Pirma, vadovaujantis BPK 141 straipsnio 3 dalimi, įtariamasis (taip pat ir kaltinamasis) atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Pagal BPK 130 straipsnio 1 dalį, skundui dėl suėmimo paskyrimo (pratęsimo) nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas, ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Antra, nutartyje paminėtame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-31/2023, be kita ko, konstatuota, jog V. P. P. dėl psichikos sveikatos būsenos negali savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. Trečia, V. P. P. teisių bei teisėtų interesų gynimas buvo užtikrintas, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo V. P. P. parinkimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi (t. 3, b. l. 217) paskiriant jam gynėją, kuri dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant V. P. P. skundą. Todėl jo procesinės teisės buvo pilnai užtikrintos.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų, todėl naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. P. skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.