- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-11
- Bylos Nr.
- I-1542-281/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. R. J.
- Atsakovas
- Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. R. J., jo atstovui Mindaugui Kazlauskui, atsakovės Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Arūnui Zaleckiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.R. J. skundą atsakovėms Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J.R. J. skundu teismui (t1; b.l. 4-9) prašo: panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Kontrolės tarnyba) viršininko 2007-07-31 įsakymą Nr.8P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo viršininkės pavaduotojui R. J. J.“; priteisti dėl neteisėtų Kontrolės tarnybos viršininkės veiksmų atsiradusią turtinę žalą - negautą atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką bei 10000 neturtinę žalą, susijusią su patirtu stresu ir sveikatos sutrikimais; visą priverstinės pravaikštos laiką įtraukti į valstybės tarnybos stažą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus J.R. J. paaiškino, kad Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymu Nr.8P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo viršininkės pavaduotojui R. J. J." vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 15 p. jam paskirta tarnybinę nuobaudą - atleidimas iš pareigų.
Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija (toliau - Komisija) nustatė, kad jis pažeidė: Viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kontrolės tarnybos viršininko 2007-01-05 įsakymu Nr. 1A-63, 9 punktą; Tarnybos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.331, 26, 27 ir 30 p.; LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 dalies 1, 4 ir 5 p.; LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 punktą. Komisijos veikloje buvo grubių pažeidimų, tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymas yra naikintinas.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatyta procedūra yra skirta ištirti valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus informaciją, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą. Minėtų taisyklių 7 p. nustato, kad valstybės tarnautojui yra įteikiamas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo valstybės tarnautojas yra informuojamas apie pradėtą tyrimą ir kartu jam pateikiama informacija apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 8 p. suteikia teisę valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, kuris jam buvo įteiktas 2007-07-24, buvo nurodyta, kad „savo pozicijos dėl vaistinio preparato Grasalva rinkodaros pažymėjimų (registravimo liudijimų) galiojimo panaikinimo su SAM nederinote, kaip to reikalauja SAM sekretorės R. B. pavedimas Nr.17-1413|”, todėl pažeistas viršininko pareigybės aprašymo 26p.. Taip pat pranešime buvo nurodyta, kad „panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą galima tik esant bent vienam LR farmacijos įstatymo 66 str. 1d. numatytam pagrindui”. Įsakyme šis pagrindas nenurodytas, todėl neva savo pareigas atlikęs iš dalies nesilaikydamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, apibrėžtų 6, 7, 9 p., o taip pat, laikinai eidamas viršininko pareigas, neužtikrinau viršininko pareigybės aprašymo 26 p., bei nevykdęs Valstybės tarnybos įstatyme nurodytos pareigos - tinkamai atlikti savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo jis pateikė pasiaiškinimą tik dėl tų galimų tarnybinių nusižengimų, kurių padarymu buvo įtariamas ir apie kuriuos jam buvo pranešta. Tuo tarpu Komisija nustatė ir tokių pažeidimų, kurių padarymu nebuvo įtariamas: konstatavo, kad pažeistos kai kurios LR viešojo administravimo įstatymo bei LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostatos, tačiau apie šiuos pažeidimus jam nebuvo pranešta ir dėl jų neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo; nagrinėjo klausimus dėl į Reglamento (EB) 726/2004 priedą patenkančių vaistų buvimo Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, sutarties sudarytos su advokatų kontora dėl teisinių paslaugų teikimo, tačiau tai nėra susiję su tarnybinio nusižengimo tyrimo objektu.
Komisija tik iš dalies nagrinėjo, ar tinkamai įvykdytas SAM sekretorės pavedimas (beje, ši Komisija buvo sudaryta liepos 19d., LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės pavedimas įvykdytas liepos 23 d., įvykdymo terminas buvo liepos 29 d., todėl lieka neaišku, kaip Komisija iš viso galėjo nagrinėti šio pavedimo įvykdymo tinkamumą). Komisija konstatavo, kad įsakyme nėra nurodytas LR farmacijos įstatymo 66 str. 1 d. vienas iš punktų, tačiau nenagrinėjo paaiškinime nurodytų argumentų dėl šios įstatymo normos, ignoruodama Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 str. 2 d. ir Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kurį savo praktikoje ne kartą patvirtino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Komisija pati susipainiojo savo interpretacijose, kai pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodė, kad „panaikinti rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą galima tik esant bent vienam LR farmacijos įstatymo 66 str. 1 d. numatytam pagrindui“, o išvadose - priešingai, t.y. kad rinkodaros pažymėjimo galiojimą galima panaikinti ir kitais pagrindais negu nustato LR farmacijos įstatymo 66 str. 1 d. Komisija konstatavo, kad tinkamesnis pagrindas įgyvendinti įsakyme nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos 2004-03-31 reglamento (EB) Nr.726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų vertinimo agentūrą (toliau - Reglamentas) 3 str. 1 d. yra nurodyti ne šio Reglamento straipsnį, o LR farmacijos įstatymo 67 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. Deja, apie tai, kad Komisija mano, jog Reglamento nurodymas įsakymo preambulėje yra netinkamas, jam nebuvo pranešta. Nusižengimo tyrimo Komisijos nuomonę dėl LR farmacijos įstatymo 67str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nurodymo lėmė kompetencijos stoka, t.y. nepakankamos jos narių žinios Europos Sąjungos farmacijos teisėje. Komisijos nuomonė yra priešinga ir Europos Bendrijų Komisijos pagrįstai nuomonei, kurioje taip pat nenurodomi direktyvos 2001/83/EB straipsniai, pagal kuriuos parengti LR farmacijos įstatymo 67 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p., tačiau nurodomas vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimas būtent Reglamento Nr.726/2004 3 str. 1 d. ir Direktyvai 2003/63/EB. Pažymėtina, kad Komisija paaiškinimą dėl nusižengimo ir susijusius dokumentus (214 psl.) nagrinėjo nepilną darbo dieną. Ji nenagrinėjo nei Reglamento (EB) Nr.726/2004, nei direktyvos 2003/63/EB (ir taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų, į kuriuos šį direktyva perkelta), nei Europos Bendrijų Komisijos pagrįstos nuomonės, nei iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą vykusio Pan European Regulatory Forum acąuis darbo grupės medžiagos. Neturėdama nei reikiamų Europos Sąjungos farmacijos teisės žinių, nei įgaliojimų spręsti vaistų registracijos, klinikinių tyrimų, Europos Sąjungos farmacijos teisės taikymo vaistų registracijoje klausimus, Komisija savo išvadose suformulavo neteisėtą ir nepagrįstą poziciją, priešingą negu Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos.
LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, o 29 str. 3 d. įtvirtina, kad tarnybinės nuobaudos yra skiriamos už tarnybinius pažeidimus, t.y. valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl kaltės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 p. nustato, kad motyvuotoje išvadoje, kurioje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodomos jo įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai.
Komisija savo išvadoje tik konstatavo, kad yra pažeisti teisės aktai., tačiau nenurodė, šių pažeidimų įvykdymo priežasčių, aplinkybių, nepateikė jokių argumentų, nenurodė kaltės, padarinių, neatsižvelgė į veiklą iki šio tyrimo. Paminėti kriterijai turėjo būti įvertinti itin atidžiai, nes buvo skirta griežčiausia nuobauda. Tokiu būdu buvo pažeista LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punktas. Pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 p. pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas - valstybės tarnautojo kaltė, t.y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Komisija, neįvertinusi ir nepaneigusi paaiškinime pateiktų aplinkybių, negalėjo nurodyti ir nustatyti kaltės, o todėl negalėjo taikyti ir tarnybinės atsakomybės.
Komisijos išvadose yra prierašas be datos, kad komisijos nariai - A. R. ir I. V. mano, jog paskirta nuobauda yra per švelni, o kiti 3 Komisijos nariai yra pareiškę savo atskirąsias nuomones, kad ši siūloma nuobauda yra per griežta. Be to, dauguma Komisijos narių pareiškė, kad Komisija buvo skubinama kuo greičiau pabaigti išvadas, todėl įsigilinti į visą tyrimo medžiagą (214 psl.) turėjo per mažai laiko. Esant tokioms aplinkybėms, viršininkė A. K. G. privalėjo itin atidžiai įsigilinti į Komisijos išvadą, joje nurodytas aplinkybes, atsižvelgti į daugumos Komisijos narių nuomonę ir vadovautis bendrais teisės principais, t.y. teisingumo, proporcingumo, protingumo, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. nustato, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Minėto įstatymo 29 str. 6 d. apibrėžia, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Komisija savo išvadose nenurodė, kad jis būtų padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o jokios nuobaudos niekada nėra turėjęs, buvo skatinamas už gerą darbą, kuris metų pabaigoje būdavo įvertinamas tik gerai arba labai gerai. Įsakyme, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, joks LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. punktas nenurodytas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo 2004-03-31 nutartyje yra nurodęs, kad LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d. esmė - draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš valstybės tarnybos nesant šioje teisės normoje numatytų sąlygų (šiurkštaus tarnybinio nusižengimo arba atvejo, kai prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas). Taigi pareiškėjo atveju yra šiurkščiai pažeistos minėtos LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 p., 11 p., Europos Bendrijų steigimo sutartis, Stojimo į Europos Sąjungą sutartis ir paminta LR Konstitucija, kuri skelbia, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“.
Pasirašydamas raštą Europos Komisijai Nr.R2-1.19-19, Tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 26, 27 ir 30 p. nepažeidė, kadangi tai buvo informacinis raštas apie sprendimą, kurį Kontrolės tarnyba priėmė remdamasi įstatymo suteiktais įgaliojimais. Įstatymų viršenybės principą (viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose) nustato LR viešojo administravimo įstatymo 3 str., o teisę spręsti vaistų registracijos klausimus Lietuvos Respublikoje Kontrolės tarnybai suteikia LR farmacijos įstatymo 9 str. 2 dalis. LR sveikatos apsaugos ministerija neturi nei įgaliojimų spręsti vaistų registracijos klausimus, nei šios srities specialistų, todėl mano, kad retrospektyvus reikalavimas suderinti su ja konkretaus vaisto registracijos galiojimo klausimą yra antiįstatymiškas. Atsižvelgiant į esamą teisinę bazę yra susiklosčiusi tokia praktika, kad Kontrolės tarnyba jokio konkretaus vaisto registracijos panaikinimo ir tuo labiau su juo susijusių raštų su LR sveikatos apsaugos ministerija nederina, nors kasmet iš registro išbraukiami keli šimtai vaistų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai buvo būtini siekiant vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos farmacinės teisės tikslų - apsaugoti žmonių sveikatą, o besilaikantys priešingos nuomonės turėtų prisiimti tiek atsakomybę už galimus pavojus, susijusius su pagal Europos Sąjungos standartus neištirto vaisto vartojimu, tiek už Lietuvos Respublikai gresiančią baudą.
Dėl neteisėtų Kontrolės tarnybos viršininkės veiksmų jam buvo padaryta turtinė žala dėl negauto atlyginimo. Taip pat buvo padaryta neturtinė žala, susijusi su patirtais išgyvenimais, neteisėtu procesu ir neteisėtu atleidimu, kurią įvertina 10000 Lt suma.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kontrolės tarnyba atsiliepime teismui (t1; b.l. 68-78) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad 2003-07-02 Kontrolės tarnyba išdavė biotechnologinio vaistinio preparato „Grasalva“ registracijos liudijimą. Vaistinio preparato registracijos liudijimas išduotas remiantis tuo metu galiojusiais vaistinių preparatų registraciją reglamentuojančiais nacionaliniais teisės aktais, kurie buvo pilnai suderinti su atitinkamais Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais. 2005 metais tarp Europos Bendrijų Komisijos (toliau - Europos Komisija) ir Lietuvos Respublikos prasidėjo teisinis ginčas dėl leidimo prekiauti vaistais „Grasalva“ galiojimo. Lietuvos Respublikai tapus ES nare ir įsigaliojus keliems papildomiems reikalavimams biotechnologinių vaistinių preparatų (tokių kaip „Prasalva“) registracijai ES lygiu, Europos Komisija išreiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublika palikdama galioti leidimą prekiauti vaistu „Grasalva“ (t.y., įregistruotu iki įstojimo į ES) nevykdo savo įsipareigojimų pagal ES teisės aktus. Lietuvos Respublika su tokia Europos Komisijos nuomone nesutiko, nurodydama, kad remiantis bendruoju teisėtų lūkesčių bei „teisė negalioja atgal“ principais, tiek pačių naujai įsigaliojusių reikalavimų, nereikalaujančių taikyti juos iki jų įsigaliojimo įregistruotiems vaistiniams preparatams, turiniu, minėtieji nauji reikalavimai vaistinio preparato „Grasalva“ atžvilgiu netaikytini. Lietuvos Respublika, atstovaujama kompetetingų institucijų (tarp jų LR sveikatos apsaugos ministerija ir Kontrolės tarnybos) visą laiką nuo ginčo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad „Graslavos“ registravimo liudijimas išduotas teisėtai ir jo panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Tokią Lietuvos Respublikos poziciją patvirtina LR Vyriausybės atsakymai į Europos Komisijos 2006-12-15 oficialų pranešimą bei Europos Komisijos 2007-06-29 pagrįstą nuomonę.
2007-07-12 pareiškėjas, laikinai eidamas Kontrolės tarnybos viršininko pareigas, priėmė įsakymą Nr.1A-846 „Dėl vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimų (registravimo liudijimų) galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikino vaistinio preparato „Grasalva“ registravimo liudijimo galiojimą. įsakymas dėl liudijimo panaikinimo „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2007-07-17. 2007-07-12 pareiškėjas, neturėdamas tam įgaliojimų ir nesuderinęs pozicijos su LR sveikatos apsaugos ministerija, parengė ir išsiuntė Europos Komisijai raštą Nr.R2-1.19-19, kuriuo Europos Komisiją informavo apie Europos Komisijos pagrįstos nuomonės įvykdymą. Kontrolės tarnybos viršininkė, grįžusi iš komandiruotės susipažino su Įsakymu dėl liudijimo panaikinimo ir suprasdama, kad įsakymas dėl vaistinio preparato „Grasalva“ registravimo liudijimo galiojimo panaikinimo buvo neteisėtas, 2007-07-17 įsakymu Nr.1A-855 įsakymą dėl liudijimo panaikinimo pripažino netekusiu galios.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (2005-04-22 sprendime adm. b. Nr.A14-416/2005; 2006-12-18 nutartyje adm. b. Nr.A6-2202/2006) yra konstatavęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjas savo skunde nurodo tariamus procedūrinius pažeidimus, tačiau nepateikia jokių argumentų ir faktų, kad jo minimi tariami procedūriniai pažeidimai trukdė objektyviai ištirti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir kokiu būdu šie pažeidimai galėjo įtakoti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimą. Kitaip tariant, Pareiškėjas savo skunde apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais, nenurodydamas bei nepateikdamas nė vienos aplinkybės įrodymo, kad būtent tie procedūriniai pažeidimai įtakojo priimti neteisėtą ar neteisingą nuobaudą. Pareiškėjui neįrodžius esminių procedūrinių pažeidimų, nėra pagrindo minėto sprendimo panaikinimui.
Nors pareiškėjas savo skunde teigia, kad atsakovė pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7, 8 punktus, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, o argumentas, kad Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija nagrinėjo ir nustatė iš dalies kitus pažeidimus, nei tuos, kurių padarymu buvo įtariama, yra atmestinas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7-9 punktai numato, jog tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 10 d. d. nuo komisijos sudarymo, tuo tarpu komisija yra įpareigota surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir pateikti turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą per 3 darbo dienas nuo komisijos sudarymo dienos. Taigi surašius pranešimą apie tarnybinį nusižengimą toliau vyksta tyrimas ir gali būti nustatytos naujos aplinkybės, nauja informacija susijusi su tarnybiniu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad komisijos motyvuotoje išvadoje visada bus daugiau informacijos, negu pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Pagrindas tarnybinei nuobaudai - atleidimui iš tarnybos, paskirti buvo konkretūs Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos išvadoje nurodyti pareiškėjo neteisėti veiksmai - tai Įsakymo dėl liudijimo panaikinimo pasirašymas ir rašto Europos Komisijai pasirašymas ir išsiuntimas. Šiuos dokumentus Pareiškėjas pasirašė tyčia pažeisdamas LR sveikatos apsaugos ministerijos rezoliuciją Nr.17-1413, kuria buvo prašoma parengti atsakymo Europos Komisijai projektą o ne parengti įsakymą dėl liudijimo panaikinimo bei tiesiogiai informuoti apie tai Europos Komisiją.
Pareiškėjas pasirašydamas įsakymą dėl liudijimo panaikinimo, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, o būtent - funkciją užtikrinti, kad viešai ir oficialiai Kontrolės tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai LR sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai, kad būtų vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Komisija nustatė, kad Įsakymo dėl liudijimo panaikinimo, pareiškėjas negalėjo pasirašyti, nes įsakymo dėl liudijimo panaikinimo priėmimas prieštaravo oficialiai Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai; minėtame Įsakyme nurodytas netinkamas vaistinio preparato registravimo liudijimo panaikinimo teisinis pagrindas; neesant Vaistų registracijos tarybos sprendimo dėl vaistinio preparato registracijos liudijimo panaikinimo; pats Įsakymas neatitiko LR viešojo administravimo įstatymo 8 str.2 d. nuostatų.
Pareiškėjo pasirašytame įsakyme yra panaikinamas vaistinio preparato registravimo liudijimas, tačiau nenurodytas nei vienas iš LR farmacijos įstatyme numatytų panaikinimo pagrindų, o nurodyti šie teisiniai pagrindai: 1) 2004-03-31 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 str. 1 d.; 2) Europos Komisijos pagrįsta nuomonė. Nurodo, kad Reglamento nuostatos negalėjo būti teisiniu pagrindu panaikinti pažymėjimą nes: 1) šis Reglamentas nereglamentuoja vaisto registracijos liudijimo panaikinimo pagrindų; 2) vaistinis preparatas „Grasalva“ nepatenka į Reglamento taikymo apimtį. Reglamento 3 str. 1 d. nustato, kad joks šio Reglamento priede nurodytas vaistas (į priede nurodytų vaistų kategoriją patenka visi vaistai, sukurti taikant biotechnologinius procesus, vadinasi, ir „Grasalva“) negali būti pateikiamas į rinką Bendrijoje, nebent Bendrija išdavė leidimą prekiauti pagal šio Reglamento nustatytą vadinamąją centralizuotą procedūrą. Pasirašydamas įsakymą dėl liudijimo panaikinimo, pareiškėjas neįsigilino į faktą kad leidimas prekiauti „Grasalva“ 2003-07-02 niekaip negalėjo būti suteiktas pagal Reglamento nustatytą centralizuotą procedūrą nes „Grasalva“ nacionaliniu būdu registruota Lietuvos Respublikai dar netapus ES valstybe nare, vadinasi, leidimų prekiauti šiuo vaistu turėtojas dar nebuvo įsisteigęs Bendrijoje, kai tuo tarpu Reglamentas to reikalauja: „leidimo prekiauti vaistais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtojas privalo būti įsisteigęs Bendrijoje”. Reglamentas Lietuvoje įsigaliojo ir tapo tiesiogiai taikomas tik po 2004-05-01, t.y. Lietuvos Respublikai įstojus į ES. Todėl jo taikymo biotechnologiniams vaistiniams preparatams (įskaitant „Grasalvą“), įregistruotiems Lietuvoje iki įstojimo į ES, niekaip nesuderinamas su retroaktyvaus teisės galiojimo draudimo (lex retro non agif) bei teisėtų lūkesčių gynimo, kaip vieno iš svarbiausių Lietuvos ir ES teisės principų (pvz., ETT bylos Atlanta vs Commission, Nr. C-104/97; Di Leonardo and Dilexport, Nr. C-37/02). Teisiniu pagrindu panaikinti vaisto registracijos liudijimą negalėjo būti ir Europos Komisijos pagrįsta nuomonė nes: 1) Europos Komisijos pagrįsta nuomonė yra tik Europos Komisijos nuomonė, su kuria Lietuvos Respublika nesutinka; 2) Kontrolės tarnyba, nesant jokio pavedimo, nėra kompetentinga ne tik kad tiesiogiai ir savarankiškai įgyvendinti Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje nurodytus reikalavimus, bet ir apskritai tiesiogiai atsakinėti į Europos Komisijos laiškus, adresuotus valstybei; 3) Europos Komisijos pagrįsta nuomonė yra skirta Lietuvos Respublikai dėl to, kad neva Lietuvos Respublika nevykdo savo įsipareigojimų pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį, bet ne dėl to, kad vaistinio preparato „Grasalvą“ registravimo liudijimo turėtojas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu jis turi būti baudžiamas (panaikinamas vaistinio preparato registravimo liudijimą). Tai, jog Europos Komisijos pagrįsta nuomonė negalėjo būti teisiniu pagrindu priimti įsakymo dėl liudijimo panaikinimo patvirtina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika bei Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dar 2006-05-02 pateikęs LR Seimui, LR sveikatos apsaugos ministerijai bei Kontrolės tarnybai išaiškinimą dėl taikytinų teisės aktų bei jų interpretacijos vaistiniam preparatui „Grasalvą“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2007-07-12 pasirašęs raštą Nr.R2-1.19-19 Europos Komisijai, kuriame nurodė, kad panaikinamas rinkodaros teisės pažymėjimo vaistiniam preparatui „Grasalva” galiojimas, netinkamai vykdė savo pareigas, nesuderindamas šios pozicijos su LR sveikatos apsaugos ministerija ir tuo pačiu neįvykdė LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės pavedimo Nr.17-1413, kuriuo buvo prašoma parengti atsakymo Europos Komisijai projektą, o ne tiesiogini atsakymą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kontrolės tarnybos Viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto LR sveikatos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 331, 26 ir 30 punktus bei LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 punktą.
Pareiškėjas šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms, todėl jo padarytas nusižengimas kvalifikuotas kaip šiurkštus. Faktas, kad Pareiškėjas šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms konstatuotas, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo aplinkybes, pasekmes.
Be to pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų dėl jo sveikatos sutrikimų, nemigos, baimių, streso, konsultacijų su specialistais dėl sanatorinio gydymo reikalingumo, todėl neįmanoma nustatyti ar šios aplinkybės egzistuoja ir kiek jos yra susijusios su tarnybos netekimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Lietuvos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje 2007-06-29 buvo pateikta Europos bendrijos komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimo Nr.2006/4895. Pagrįstoje nuomonėje nurodoma, jog vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 226 str. 1d., palikdama galioti nacionalinį leidimą prekiauti vaistu „Graslava“, Lietuvos Respublika nevykdo savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/83/EB 6 str. 1d., Direktyvos 2001/83/EB (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB) priedo II dalies 4 skirsnį, Reglamento (EB) Nr.2309/93 3 str. 1d. ir Reglamento (EB) Nr.726/2004 3 str. 1dalį (t1; b.l.13-19).
LR Vyriausybės kanclerio pavedimu Nr.38-4142 LR sveikatos apsaugos ministerija prašoma ne vėliau kaip iki 2007-07-29 pateikti parengtą bei suderintą su LR užsienio reikalų ministerija bei Europos teisės departamentu prie LR teisingumo ministerijos atsakymo Europos Bendrijos komisijai projektą (t1; b.l. 11).
LR sveikatos apsaugos ministerija minėta pavedimą persiuntė vykdyti Kontrolės tarnybai (t1; b.l. 10).
Laikinai einantis Kontrolės tarnybos viršininko pareigas R.J. J. 2007-07-12 įsakymu Nr.1A-846 panaikino vaistinio preparato „Graslava“ rinkodaros pažymėjimų (registracijos liudijimų) galiojimą (t1; b.l. 138).
R.J. J. 2007-07-23 informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą (t1; b.l. 144-145).
Tarnybinio tyrimo Komisija 2007-07-27 pateikė tarnybinio tyrimo išvadas, kuriose konstatavo, jog R.J. J., priėmęs 2007-07-12 įsakymą Nr.1A-846 bei apie šį įsakymą 2007-07-12 raštu pranešęs Europos komisijai, jam priskirtas Kontrolės tarnybos viršininko funkcijas vykdė netinkamai, pažeidė Kontrolės tarnybos viršininko pareigybės aprašymo bei LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, todėl jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (t1; b.l. 155-163).
Kontrolės tarnybos viršininkės A. K. G. 2007-07-31 įsakymu Nr.8P-225, vadovaujantis LR valstybės tarnybos įst. 29 str. 3 d. 4 p. ir 44 str. 1d. 15 p., R. J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (t1; b.l. 42).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo R. J. J. reikalavimų panaikinti Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymą; grąžinimo į tarnybą; turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; faktiškai nedirbto laiko įskaičiavimo į valstybės tarnybos stažą, pagrįstumo bei teisėtumo.
Dėl reikalavimų panaikinti Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą, pagrįstumo bei teisėtumo
Teismų praktikoje tarnybinio patikrinimo išvada pripažįstama šios išvados pagrindu priimto įsakymo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo sudėtine dalimi. Taigi asmeniui tarnybinė atsakomybė gali kilti tik už tarnybinėje išvadoje konstatuotus tarnybinius nusižengimus.
Komisijos 2007-07-27 išvadoje apie galimus tarnybinių nusižengimų tyrimo rezultatus konstatuota, kad R. J. J. jo tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus pažeidė šiais veiksmais: 1) laikinai eidamas viršininko pareigas ir pasirašęs 2007-07-12 įsakymą Nr.1A-846 „Dėl vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimų (registravimo liudijimų) galiojimo panaikinimo“ netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas - neužtikrino, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai ministerijos pozicijai, vadovautis teisės aktais, laiku ir kokybiškai vykdyti ministerijos vadovybės pavedimus žodžiu ir raštu, asmeniškai atsakyti už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą; 2) laikinai eidamas viršininko pareigas ir pasirašęs 2007-07-12 raštą Nr.R2-1.19-19 Europos Komisijai, kuriame nurodė, kad panaikinamas rinkodaros teisės pažymėjimo vaistiniam preparatui „Graslava“ galiojimas, netinkamai vykdė savo pareigas, nesuderino šios pozicijos su LR sveikatos apsaugos ministerija ir tuo pažeidė Viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.331, 26 ir 30p. bei LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1d. 4 punktą.
Skiriant tarnybinę nuobaudą, privalu laikytis bendrųjų LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2d. nustatytų reikalavimų - atsižvelgti į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybini nusižengimo padarymo ir kt.. Minėtos aplinkybės yra reikšmingos parenkant siūlomos tarnybinės nuobaudos rūšį, privalo būti nustatytos bei konstatuotos pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje, objektyviai, nešališkai ir pilnutinai išnagrinėjus visą su pažeidimu susijusią medžiagą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisijos nariai M.B., V. T. bei A. K. 2007-07-30 rašte nurodė, kad nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo be jokio pagrindo skubinamas užbaigti per 6 dienas, nors įsakymu nustatytas tyrimo laikotarpis - 10 dienų. Dėl tokio nepagrįsto skubėjimo neįsigilinta į visas tyrimo aplinkybes, nes medžiagos apimtis virš 200 puslapių (t1; b.l.41).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta A. K. patvirtino, kad Komisija ankstesnės pareiškėjo veiklos nenagrinėjo, o pačios išvados projektą ji gavo paskutinėmis minutėmis. Nors išvadą perskaitė, tačiau norint įsigilinti į ją reikėjo daugiau laiko (t2; b.l. 32-33).
Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Komisijos posėdžio metu pirmininkas (A. R.) nurodė, jog vadovybė siekia R. J. J. atleidimo ir norėtų, kad pareiškėjas būtų atleistas. Dėl skubėjimo su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga susipažinti nespėjusi (t2; b.l.33).
Tai, jog Komisijos pirmininkas minėjęs, jog turi būti skiriama griežčiausia nuobauda, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja I. V. (t2; b.l. 34).
Liudytojas M.B. paaiškino, kad ankstesnės pareiškėjo tarnybinės veiklos komisija nenagrinėjo (b.l.32).
Iš Komisijos patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad šioje išvadoje nebuvo nagrinėjamas tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. J. kaltės laipsnis, neatsižvelgta į ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą. Nors pačioje išvadoje nurodoma, kad nebuvo tinkamai įvykdytas pavedimas parengti Europos komisijai atsakymo projektą, tarnybinis patikrinimas dėl šio galimo tarnybinio nusižengimo pradėtas net nesibaigus terminui atsakymo projektui paruošti.
LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 15 d. sakoma, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šio įstatymo 29 str. 6 d. 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus. Taigi, remiantis įstatymo 44 str. 15 d. tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik nustačius, jog padarytas vienas iš šiurkščiu laikytinų ir minėto straipsnio dalyje nurodytų tarnybinių nusižengimų: 1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas.
Komisijos išvadose nekonstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 29 str. 6 d. 1–4 punktuose nurodytą pažeidimą, ir kurio padarymas yra būtina sąlyga taikant LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 15 d. numatytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Pažymėtina tai, jog ne kiekvienas, kad ir neteisėtas, viešojo administravimo sprendimas pripažintinas diskredituojančiu valstybės tarnybą ar priimtas piktnaudžiaujant tarnyba. Viešo administravimo sprendimas tokiu gali būti pripažįstamas, o tuo pačiu ir vertintinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, nesant abejonių dėl nurodytų bei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų aplinkybių.
Tuo tarpu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaistinio preparato „Graslava“ registravimo galiojimo liudijimas buvo sustabdytas Vaistų registracijos tarnybos 2006-03-08 protokoliniu sprendimu, reikalaujant sukomplektuoti šio preparato bylą pagal Europos Sąjungos reikalavimus, atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros pateiktą mokslinį patarimą (t2; b.l. 10-11).
Kontrolės tarnybos Komisijos vaistinio preparato „Graslava“ registracijos aplinkybėms ištirti 2006-06-02 rašte Nr.R2-1.18-181 LR sveikatos apsaugos ministerijai suformuluotose išvadose nurodoma, kad šis vaistinis preparatas įregistruotas pažeidžiant registravimo metu galiojusius reikalavimus, nepateikus būtinų klinikinio saugumo bei veiksmingumo tyrimų duomenų, todėl nėra galimybės įvertinti šio vaisto saugumo bei veiksmingumo (t2; b.l.18-19).
Tai, jog pritariama Europos bendrijų komisijos pagrįstoje nuomonėje (pažeidimo byla Nr.2006/4895) išsakytiems reikalavimams, nurodant, jog vaistinio preparato „Grasalva“ rinkodaros pažymėjimai (registravimo liudijimai) turi būti panaikinami, patvirtinama Kontrolės tarnybos viršininkės A. K. G. raštu Nr.R2-1.18-181 LR sveikatos apsaugos ministerijai (t1; b.l. 20-22). Be to, minėtame rašte nurodoma, kad tokia pozicija vaistinio preparato „Grusalva“ atžvilgiu buvo oficiali LR sveikatos apsaugos ministerijos pozicija ir kuriai LR sveikatos apsaugos ministerija pritarė.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo žinoma, kad yra 2 skirtingos LR sveikatos apsaugos ministerijos rezoliucijos dėl vaistinio preparato „Gruslava“, oficialių ministerijos bei LR vyriausybės dokumentų neturėjo, vertintas tik ministerijos raštas Europos komisijai (t2; b.l. 47).
Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, jog R.J. J. priimtas 2007-07-12 įsakymas Nr.1A-846 negali būti vienareikšmiškai vertintinas kaip prieštaraujantis tiek Lietuvos respublikos tiek Europos bendrijos teisės aktų nuostatoms.
LR Konstitucija 2004-05-13 papildyta konstituciniu aktu Dėl Lietuvos narystės Europos sąjungoje Žin., 2004, Nr. 111-4123, 2004-07-17), kurio 2 str. sakoma, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, jog Kontrolės tarnybos motyvai dėl R.J. J. 2007-07-12 įsakyme Nr.1A-846 nurodytų teisės aktų, tame tarpe ir dėl Reglamento (EB) Nr.726/2004 nuostatų netinkamo taikymo, yra nepagrįsti.
Kontrolės tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 26 p. sakoma, jog viena iš Kontrolės tarnybos viršininko funkcijų – užtikrinti, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai ministerijos pozicijai.
R.J. J. Europos bendrijos komisijai persiųstas tarnybinio informacinio pobūdžio pranešimas Nr.R2-1.19-19 negali būti vertinamas kaip nuomonės, prieštaraujančios oficialiai pozicijai, išreiškimas minėto pareigybės aprašymo 26 p. prasme, todėl sprendžiama, jog šie veiksmai tarnybinio tyrimo išvadoje nepagrįstai pripažinti tarnybiniu nusižengimu.
Įvertinus minėtus byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu liudytojų nurodytas Komisijos išvados priėmimo aplinkybes, sprendžiama, jog Komisijos išvada priimta skubotai, neįsigilinus į visas atsakomybei reikšmingas aplinkybes, tiksliai nenustačius kaltės laipsnio, veikos padarinių, neatsižvelgus į pareiškėjo ankstesnę tarnybinę veiklą, kai kuriems komisijos nariams pareiškus išankstinę nuomonę dėl galimos tarnybinės nuobaudos griežtumo, išvadose nustatyti faktai (dėl aiškios oficialios nuomonės vaistinio preparato “Grasalva” atžvilgiu buvimo) prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, todėl tiek pati išvada tiek jos pagrindu priimtas bei skundžiamas Kontrolės tarnybos viršininkės įsakymas 2007-07-31, kuriuo R.J. J. atleistas iš tarnybos negali būti pripažinti objektyviais, nešališkais bei pagrįstais, kaip reikalaujama LR viešojo administravimo įst. 3 str. bei 8 str. 1d.
LR ABTĮ 89 str. 3d. sakoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Esant tokia teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, jog R.J. J. skundo reikalavimas panaikinti Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymą Nr.8P-225, kuriuo jis atleistas iš Kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojo pareigų, yra pagristas ir tenkintinas.
Skundo reikalavimas grąžinti jį į Kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas, tiesiogiai susijęs su Kontrolės tarnybos viršininkės 2007-07-31 įsakymo teisėtumu. Panaikinus minėtą įsakymą, šis skundo reikalavimas yra tenkintinas ir R.J. J. grąžintinas į Kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas.
Teismui pateiktas Kontrolės tarnybos raštas apie šios institucijos planuojamą struktūrą 2008 m. (t2; b.l. 23-24) nepaneigia R.J. J. teisės ir galimybės toliau eiti Kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas, o pats raštas nelaikytinas sprendimu, keičiančiu Kontrolės tarnybos struktūrą. Todėl nėra jokių objektyvių kliūčių tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl grąžinimo į tarnybą,.
Dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjo nurodytos turtinės bei neturtinės žalos pagrįstumo bei teisėtumo
LR valstybės tarnybos įstatyme 5 str. reglamentuota, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
LR valstybės tarnybos įstatyme nereglamentuoja dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos susiklostančios teisinės situacijos bei pasekmių. Todėl, nagrinėjamu atveju taikytina LR darbo kodekso 297 str. 3d., kurioje sakoma, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Tai, jog ginčams reglamentuotiems valstybės tarnybos bei darbo įstatymų normomis, vadovaujantis LR CK 1.1 str. 3 d. nuostatomis, netaikomos civilinio kodekso normos savo nutartyse yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm.b. A3-683-07).
Sprendžiama, kad skundo reikalavimas dėl pareiškėjo negauto darbo užmokesčio priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.
LR viešojo administravimo įst. 42 str. nurodoma, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR CK nuostatose, o šio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Tačiau siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. LR CK 6.271 str. 1d. nurodoma, kad žala dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų atlyginama neatsižvelgus į darbuotojų kaltę.
Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Taigi, neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą.
Neteisėtas atleidimas iš tarnybos paprastai pripažintinas aplinkybe, sukėlusia neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Kita vertus, jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta ta pareiškėjo nurodyta bei neturtinę žalą grindžianti aplinkybė kaip sveikatos sutrikdymas.
Sprendžiama, jog byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas įvertinęs tai, jog netesėtas R.J. J. atleidimas truko virš šešių mėnesių, o sveikatos sutrikdymo faktas bylos medžiaga neįrodytas, daro išvada, jog pareiškėjo prašomos neturtinės žalos dydis turi būti tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad iš šio įstatymo 2 str. 1 d. numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Atsižvelgus į tai R.J. J. padaryta neturtinė žala priteisiama iš atsakovės, t.y. Kontrolės tarnybos.
Toks įstatymų nuostatų taikymas bei aiškinimas patvirtinamas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm.b. Nr.A3-979-07 ir kt.).
Dėl skundo reikalavimo priverstinės pravaikštos laiką įtraukti į pareiškėjo valstybės tarnybos stažą pagrįstumo ir teisėtumo
LR valstybės tarnybos įst. 42 str. 1d. nurodomi laikotarpiai, įskaitytini į valstybės tarnybos stažą, o 2d. sakoma, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Pareiškėjo atleidimo iš pareigų metu galiojusių ir LR Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr.910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3p. buvo sakoma, jog tarnybos stažas priedo už tarnybos stažą dydžiui ir kasmetinėms papildomoms atostogoms nustatyti valstybės tarnautojams skaičiuojamas nuo tarnybos (darbo) valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose pradžios arba paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje LR valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ginčo nagrinėjimo metu galiojančioje Taisyklių 3 p. redakcijoje.
LR ABTĮ 92 str. sakoma, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, sprendžiama, jog R.J. J. skundo reikalavimas visą priverstinės pravaikštos laiką įtraukti į valstybės tarnybos stažą yra pagrįstas ir tenkintinas.
LR darbo darbo kodekso 299 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą.
Kaip minėta, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja LR valstybės tarnybos įstatymas. LR valstybės tarnybos įstatyme minėtos LR darbo kodekse numatytos papildomos garantijos nėra reglamentuojamos, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos LR darbo kodekso 299 str. 1 d. nuostatos.
Tai, jog tarnybiniams santykiams taikytinos LR darbo kodekso 299 str. 1 d. nuostatos patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika ( adm.b. Nr. AS10-480/2007 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, sprendimas toje dalyje, kuria R.J. J. grąžinamas į Kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas bei dėl vieno mėnesio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio priteisimo, vykdytinas skubiai, t.y. neįsiteisėjus šiam sprendimui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo R. J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2007-07-31 įsakymą Nr.8P-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo viršininkės pavaduotojui R. J. J.“ ir grąžinti R. J. J. į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos viršininko pavaduotojo pareigas.
Priteisti R. J. J. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2007-08-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
R. J. J. visą priverstinės pravaikštos laiką įtraukti į valstybės tarnybos stažą.
R. J. J. skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant R. J. J. iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimo dalį, kuria R. J. J. grąžinamas į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigas ir dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio priteisimo, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą