Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-387-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
1A-633-387-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02405-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-387 /2013

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02405-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.;1.1.8.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,gynėjai adv. Daivai Dereškevičienei, nuteistajam R. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. birželio 17 d.

Patenkinus civilinį ieškinį, iš R. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1969,72 Lt.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – Denisu, pravarde „Malyj“ ir Antonu, (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą) 2011 m. spalio 9 d. apie 23.30 val., prie Darbininkų g. 11 namo Vilniuje, nukentėjusiajam N. M. pastebėjus, kad iš piniginės dingo 300 Lt grynais ir, paprašius pinigus grąžinti, pareikalavo padėti ant automobilio kapoto viską, ką turi vertingo. Šiam atsisakius, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą ir vieną smūgį ranka į krūtinės kairę pusę, po to nukentėjusysis N. M. nukrito ant žemės, o jis kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – Denisu, pravarde „Malyj“ ir Antonu, suspardė nukentėjusįjį kojomis, padarydami N. M. trijų kairės pusės šonkaulių lūžius, o pastarajam pradėjus šauktis pagalbos, uždengė burną ir prispaudė prie žemės bei tokiu būdu atėmę galimybę jam priešintis, apieškojo N. M. drabužius, iš kurių pagrobė jam priklausančius MRT Nokia 3120 – 80 Lt vertės, Nokia 3210 – 80 Lt vertės, Nokia 2100 – 80 Lt vertės, 300 Lt pinigų bei suplėšė N. M. striukę, 260 Lt vertės, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam N. M. priklausantį turtą - 540 Lt vertės bei nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą. Šie R. B. veiksmai pirmos instancijos teismo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį, padalinti civilinį ieškinį bei sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas trijų asmenų, kurie yra nesurasti, o visa bausmė skirta vienam apeliantui.

Apeliantas visiškai prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo bei nuoširdžiai gailisi, tačiau, anot jo, nėra teisinga, kad teismas priteisė 1969,72 Lt civilinį ieškinį Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai tik tai iš jo, nors nusikaltimą jie įvykdė trise.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad, mirus jo sugyventinei, jų dviejų dukrų motinai, o jam laikinai apribojus tėvystės teises, jis negali rūpintis dukromis, kurioms daugiau iš artimųjų nelikę nieko. Be to, jo tėvui konstatuotas stuburo slankstelio trūkis, atlikti kaulų čiulpų tyrimai. Tad esant dabartinei situacijai, pasak apelianto, jam yra paskirta per didelė bausmė.

Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę ir pasirinkdamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis už analogiškus nusikaltimus buvo teistas 7 kartus, tačiau minėti nusikaltimai buvo priskiriami prie lengvų. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad ilgą laiko tarpą jokių nusikaltimų nustatyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdę R. B., Denisas, pravarde „Malyj“ ir Anton (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą) veikė kaip bendrininkai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. įkaltinamą nusikalstamą veiką pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą. Taigi, nukentėjusiojo patirta žala yra kelių asmenų, tame tarpe ir R. B., veiksmų padarinys. Tuo tarpu pagal susiformavusią teisumų praktiką bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui (šiuo atveju - Vilniaus teritorinei ligonių kasai) visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių (šiuo atveju – visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų) ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltininko ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. B. visą civilinio ieškovo nurodytą sumą, įstatymo reikalavimų nepažeidė, o vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad nustačius asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą, ir priėmus jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, iš jų žalos atlyginimas bus priteistas solidariai su R. B..

R. B. prašo sušvelninti jam apylinkės teismo paskirtą bausmę. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė, todėl švelninti R. B. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei sukeltas pasekmes. Vertinant apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. yra septynis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad praeityje jis buvo teisiamas už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, ne paneigia, bet atvirkščiai pagrindžia apylinkės teismo padarytą išvadą dėl jam skirtinos bausmės dydžio, kadangi parodo, jog ankstesnės nuteistajam paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas tendencingai didėja. Pažymėtina, kad dėl R. B. ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą, neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – jam buvo sulaužyti trys šonkauliai, kurių gijimas užtruko ilgiau kaip 10 dienų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. B. paskirta teisinga ir adekvati jo padarytai veikai 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nuteistojo nurodytas argumentai, kad švelnesnė bausmė jam skirtina dar ir dėl to, kad mirus jo sugyventinei, jų dviejų dukrų motinai, o jam laikinai apribojus tėvystės teises, jis negali rūpintis dukromis, jo tėvui konstatuotas stuburo slankstelio trūkis, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės nesudaro savarankiško pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Juo labiau, paties R. B. teigimu, jam yra laikinai apribota tėvo valdžia jo dviejų dukrų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str.1d. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus įstatymų reikalavimų nepažeidė, nuteistojo teisių pažeidimų nenustatyta, tad naikinti 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Jolanta ČepukėnienėJurgita Mačionytė