Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-645-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01672-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 7.3; 7.31; 55.1.3

2024 m. vasario 21 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. M. teismo prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. (10.11E) DV_S-18759 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (18.2E) I-3719. Įpareigoti atsakovą įskaičiuoti į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog VSDFV Vilniaus skyriui 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą 1984 m. lapkričio 20 d. – 1986 m. gruodžio 1 d., tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį, įskaičiuoti į jo darbo stažą. Iš atsakovo 2022 m. vasario 24 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad prašyme nenurodytos naujos aplinkybės ir nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-57960, kuriuo buvo atsakyta į 2021 m. gegužės 19 d. jo prašymą „Dėl įtraukimo į darbo stažą sovietinės kariuomenės“, todėl jo prašymas nenagrinėtas. Pareiškėjas nurodo, kad VSDFV 2022 m. kovo 10 d. pateikė skundą dėl šio atsakovo rašto. Trečiojo suinteresuoto asmens atsakymą gavo 2022 m. balandžio 6 d. Jo skundas buvo atmestas.

Abu nurodytus raštus pareiškėjas skundžia teismui ir paaiškina, kad studijuodamas Kauno technologijos universitete, nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d. tarnavo sovietinėje armijoje Kemerovo srityje, Topografijos dalinyje Nr. 21070. Šį faktą įrodo Kauno technologijos universiteto išduota pažyma, charakteristika, taip pat gali patvirtinti liudytojai ir fotonuotraukos. Kitus įrodymus, patvirtinančius, kad jis tarnavo sovietinėje armijoje, prarado. Lietuvos Respublikos archyve duomenys taip pat neišlikę.

Pareiškėjas mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 10 straipsnio 8 dalimi, tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis turėtų būti įskaičiuotas į jo darbo stažą.

Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai) 6.4.5 papunktyje nurodytų karinio liudijimo (bilieto) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduoto karinės tarnybos trukmės pažymėjimo jis neturi, nes 1991 m. sausio mėnesį vykusio protesto akcijos prieš okupacinę valdžią ir agresiją metu savo karinį bilietą sunaikino. Šią aplinkybę paaiškino VSDFV teritoriniam skyriui, kuris informavo, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti į skyrių ir užpildyti anketą Rusijos Federacijai dėl tarpininkavimo gaunant informaciją apie tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį.

Pareiškėjas su prašymu dėl tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpio įskaičiavimo į darbo stažą kreipėsi į atsakovą ir 2021 m. liepos 5 d. gavo atsakymą Nr. (10.11E) DV_S-57960, kad jo pateikta Kauno technologijos universiteto pažyma nėra stažą įrodantis dokumentas ir ja negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas aiškina, jog 2022 m. vasario 8 d. prašyme jis nurodė naujas aplinkybes ir pateikė naujus argumentus, todėl teikė nauju pagrindu ir mano, kad turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad jo žmona S. M. šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos karjeros diplomatė bei Generalinė konsulė (duomenys neskelbtini), todėl kreipimasis į Rusijos Federaciją su prašymu patvirtinti jo tarnybos faktą sovietinėje armijoje dėl sutuoktinės pareigų gali būti apsunkintas. Dėl Lietuvos Respublikos santykių su Rusijos Federacija specifikos bei paaštrėjusios geopolitinės įtampos gali būti nesuderinamas net su valstybės interesais.

Atkreipia dėmesį, kad VSDFV specialistai, nagrinėdami ankstesnį prašymą, pasisakė tik dėl Kauno technologijos universiteto pažymos, bet nevertino jo pateiktos charakteristikos.

Pareiškėjas mano, jog svarbu pažymėti, kad su jo prašymu yra susijusios visuotinai žinomos aplinkybės. Pirma, kad lietuviai nuo 1945 m. iki 1991 m. buvo šaukiami atlikti privalomą karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Antra, kad 1990–1991 m. vyko aktyvus pasipriešinimas Sovietų Sąjungos agresijai, dedamos maksimalios pastangos atkurti šalies nepriklausomybę.

Skunde pareiškėjas remiasi VSDPĮ 10 straipsnio 8 dalimi ir akcentuoja, jog ne visais atvejais įmanoma įvykdyti reikalavimus pateikti karinį bilietą ar karinės tarnybos trukmės pažymėjimą, bet tai negali paneigti teisėto lūkesčio, kad priverstinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažą. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymas kreiptis į Rusijos Federacijos archyvą prieštarauja Lietuvos Respublikos vykdomai politikai.

Pareiškėjo nuomone, atsakovui pateikti įrodymai yra tokios pat informacinės vertės kaip ir karinis bilietas arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimas, kadangi iš jų galima spręsti apie jo tarnavimo sovietinėje armijoje faktą ir trukmę. Mano, kad aptariamo laikotarpio neįskaitymas į jo darbo stažą prieštarauja konstituciniams teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui pateiktoje charakteristikoje nurodytas tęstinis 2 metų karinės tarnybos laikotarpis. Šį faktą gali patvirtinti giminės, draugai.

Pareiškėjo atstovo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, teiktą kitais pagrindais. Akcentavo, kad joks teisės aktas nenustato dokumentų turinio ir formos. Pareiškėjas atliko karinę tarnybą, pateikė duomenis, nesupranta, kokiu teisės aktu vadovaujantis, turi pateikti atitinkamą dokumentą, ko dar trūksta atsakovui.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 25 d. kreipėsi dėl karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpio įskaitymo į darbo stažą ir pateikė prašymą, adresuotą Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkui, karinio dalinio Nr. 21070 kuopos vado 1986 m. lapkričio 20 d. išduotą charakteristiką. 2021 m. gegužės 19 d. papildė Kauno technologijos universiteto 2021 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. DV32-95. Atsakovas akcentuoja, kad šie dokumentai nėra nurodyti Nuostatų 6.4 papunktyje, todėl negali būti vertinami kaip stažą įrodantys dokumentai.

Atsakovas paaiškina, kad 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (10.2E) DV_S-34438 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybą dėl pareiškėjo būtinosios karinės tarnybos laikotarpio patvirtinimo. Ši tarnyba 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. VS-84 informavo, kad apskaitoje esančiose išlikusiose sovietinėse karinės įskaitos kortelėse nėra duomenų apie G. M. tarnybą sovietinėje armijoje, todėl negali patvirtinti šios tarnybos laiko. Taip pat atsakovas 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-48426 kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, kuris 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. P4-429-(4.23E) informavo, kad TSRS gynybos ministerijos Lietuvos TSR karinių komisariatų dokumentų kolekcijos archyviniame fonde saugomoje Ukmergės rajono jungtinio karinio komisariato byloje tarp šauktinių įrašyta G. M. pavardė. Dokumente nurodyta, kad pareiškėjas į būtinąją karinę tarnybą pašauktas „12.11-21.11.1984 m.“ (taip dokumente, tiksliau nenurodyta). Daugiau duomenų apie būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje nerasta. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas 2021 m. liepos 5 d. sprendime Nr. (10.11E) DV_S-57960 pareiškėjui paaiškino būtinosios karinės tarnybos laikotarpio neįskaitymo į stažą priežastis bei informavo apie galimybę atvykti į Klientų aptarnavimo skyrių užpildyti anketą Rusijos Federacijai dėl tarpininkavimo patvirtinant minėtos karinės tarnybos laikotarpį.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo interesus atstovaujantis advokatas 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl karinės tarnybos įskaitymo į stažą, pateikė pareiškėjo nuotraukas, kuriose jis dėvi karinę uniformą, dokumentą, kad jo žmona – garbės generalinė konsulė (duomenys neskelbtini), Kauno technologijos universiteto pažymą bei karinio dalinio Nr. 21070 kuopos vado 1986 m. lapkričio 20 d. išduotą charakteristiką su vertimu į lietuvių kalbą, t. y. dokumentus, kurie nėra įvardyti Nuostatų 6.4 papunktyje kaip stažą įrodantys dokumentai. Atsakovas, įvertinęs dokumentus ir nustatęs, kad juose nėra naujų aplinkybių, bei vadovaudamasis Taisyklių 60.3 papunkčiu, 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (10.11E) DV_S-18759 atsisakė nagrinėti prašymą kaip pakartotinį. VSDFV 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3719 pareiškėjo skundą dėl atsakovo sprendimo atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas akcentuoja, kad neatliko neteisėtų veiksmų, todėl prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovės teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjo skundą. J. B. nurodė, kad pareiškėjo prašymą laikė pakartotiniu, pateikė analogiškus dokumentus. Patvirtino, kad pirminiame sprendime charakteristika nepaminėta, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo įvertinta. Pabrėžė, kad pareiškėjas neskundė 2021 m. liepos 5 d. sprendimo, dėl apsunkinti bendravimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV nesutinka su skunde pateiktais reikalavimais.

Atsiliepime nurodo, kad nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. kovo 8 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 24 d. sprendimo, nustatė, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymą kaip pakartotinį, yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad ginčo dalykas šioje byloje – VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjo pakartotinį prašymą įskaityti į stažą būtinosios karinės tarnybos laiką. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo sprendžiama dėl pensijos skyrimo, kaip teigia skunde Teismui pareiškėjas.

Atsiliepime nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriuje kaupiami pareiškėjo duomenys apie jo įgytą stažą, o ne sprendžiama dėl pensijos skyrimo ar neskyrimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjui bus skiriama ir jo stažas senatvės pensijai skirti bus apskaičiuojamas pagal senatvės pensijos amžiaus sukakties metu galiosiančius pensijų skyrimą reglamentuosiančius teisės aktus. VSDFV pažymi, kad teritorinio skyriaus raštai, kuriais pareiškėjas informuojamas apie tai, kad remiantis šiuo metu turimais dokumentais, į skaičiuojamą stažą senatvės pensijai gauti nebus įskaityti tam tikri laikotarpiai, jokių teisių ir pareigų jam nesukuria, nes yra tik informacinio pobūdžio dokumentai.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo remiantis jo skundo argumentais panaikinti. Reikalavimas įpareigoti atsakovą į stažą įskaityti laikotarpį nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d., pasak VSDFV, nėra išvestinis reikalavimas iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti pirmiau nurodytus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, kadangi dėl ginčo laikotarpio įskaitymo (neįskaitymo) į stažą buvo iš esmės nuspręsta VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 5 d. sprendimu, kuris nebuvo apskųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pastarasis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

VSDFV neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d. palikti nenagrinėtą, likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. rašto Nr. (10.11E) DV_S-18759 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (18.2E) I-3719 teisėtumo ir pagrįstumo. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytas atsakovo raštas Nr. (10.11E) DV_S-18759 VSDFV Vilniaus skyriuje registruotas ne 2022 m. vasario 18 d., kaip nurodo skunde pareiškėjas, o vasario 24 d.

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinę medžiagą nustatyta, kad atsakovui pareiškėjas 2021 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą „Dėl įtraukimo į darbo stažą sovietinės kariuomenės laikotarpį“ 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1986 m. gruodžio 30 d. Pridėjo Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkui teiktą 2021 m. balandžio 23 d. prašymą ir išrašą – charakteristiką iš sovietinės kariuomenės.

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. atsakovui pateikė papildomą dokumentą – Kauno technologijos universiteto 2021 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. DV32-95 „Dėl G. M. studijų ir akademinių atostogų“. Joje nurodyta, kad „Dekano 1984-11-20 įsakymu Nr. 11&16 nuo 1984-11-20 išleistas akademinių atostogų karinei tarnybai atlikti. Dekano 1986-12-01 įsakymu Nr. 12 nuo 1986-12-01 priimtas tęsti studijų kaip grįžęs po akademinių atostogų iš tarybinės armijos“.

Atsakovas 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-57960 pateikė informaciją į pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą, paaiškino pensijų socialinio draudimo stažo nustatymo ir apskaičiavimo tvarką. Akcentavo, jog Kauno technologijos universiteto 2021 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. DV32-95 nėra Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytas stažą įrodantis dokumentas, todėl ja Vilniaus skyrius negali vadovautis apskaičiuojant stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Atsakovas informavo, kad remdamasis pareiškėjo 2021 m. balandžio 25 d. prašymu, kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą dėl pažymos apie tarnybą sovietinėje armijoje nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu. Ši tarnyba 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. VS-84 informavo, kad negali patvirtinti tarnybos sovietinėje armijoje laiko, nes Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje apskaitoje esančiose likusiose sovietinės karinės įskaitos kortelėse nėra duomenų apie pareiškėjo tarybą sovietinėje armijoje. Aptariamame rašte atsakovas pasiūlė „atvykti į VSDFV teritorinio skyriaus Klientų aptarnavimo skyrių ir užpildyti anketą Rusijos Federacijai dėl tarpininkavimo patvirtinant Jūsų tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį.“ Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog jis atsisakė pildyti nurodytą anketą, nes tarnybos metu lietuvių tautybės kariai patyrė patyčias, įžeidimus, žeminimą, o taip pat nenorėdamas pakenkti sutuoktinei, dirbančiai konsule (duomenys neskelbtini).

Lietuvos ypatingas archyvas atsakovui 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. P4-429-(4.23E) pateikė Pažymą apie G. M. karinę tarnybą, kurioje nurodė, jog „saugomoje Ukmergės rajono jungtinio karinio komisariato byloje „Šauktinių, gimusių 1965 m., abėcėlinė įskaitos knyga.“ tarp šauktinių, kurių pavardės prasideda „M“ raide. Eil. Nr. 73 įrašytas G. M., A. (taip dokumente). Dokumente nurodyta, kad G. M. į būtinąją karinę tarnybą pašauktas „12.11-21.11.1984“ (taip dokumente, tiksliau nenurodyta).<...> Fonde Nr. V-147 saugomuose Ukmergės rajono jungtinio karinio komisariato dokumentuose daugiau duomenų apie G. M., g. 1965 m., būtinąją karinę tarnybą sovietų armijoje nerasta“.

Pareiškėjas į bylą pateikė 1986 m. lapkričio 20 d. charakteristiką ir jos vertimą iš rusų kalbos, pasirašytą Topografinės geodezinės kuopos vado ir Karinio dalinio 21070 vado. Joje nurodyta, kad „tarnaudamas kariniame dalinyje 21070 grandinis G. M., Alberto, įrodė, kad yra drausmingas ir pareigingas karys“. Aptariamoje charakteristikoje nenurodyta tarnybos trukmė, t. y. pradžia ir pabaiga, tik nurodyta jos išdavimo data.

Atsakovas 2022 m. vasario 24 d. pareiškėją informavo apie tai, kad 2022 m. vasario 9 d. prašyme jis nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė papildomų argumentų, akcentavo, jog Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-57960 jau atsakyta jo prašymą „Dėl įtraukimo į darbo stažą sovietinės kariuomenės“. Pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi su skundu į VSDFV, prašydamas panaikinti atsakovo 2022 m. vasario 18 d. raštą Nr. (10.11E)DV_S-18759. Jame akcentavo, kad atsakovas ankstesniame 2021 m. liepos 5 d. sprendime nevertino jo pateiktos charakteristikos iš Karinio dalinio, pasisakė tik dėl Kauno technologijos universiteto pažymos.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tą kartą kreipdamasis į atsakovą pareiškėjas prie Prašyme paaiškino, jog karinio liudijimo (bilieto) ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduoto karinės tarnybos trukmės pažymėjimo neturi, nes 1991 m. sausio mėnesį, palaikydamas akciją prieš okupacinę valdžią ir agresiją, karinį bilietą sunaikino. Pareiškėjas akcentavo, jog ankstesniame sprendime nevertinta charakteristika. Prie prašymą pridėjo jau anksčiau paminėtą Kauno technologijos universiteto pažymą, aptariamą charakteristiką ir 3 fotonuotraukas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (18.2E)-I-3719 konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė į pareiškėjo stažą įskaičiuoti karinės tarnybos laikotarpį, nes jo pateikti dokumentai nėra nurodyti Nuostatų 6.4 papunktyje, todėl nelaikomi įrodantys įgytą stažą.

Nesutikdamas su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais, pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašo juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą įskaičiuoti į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d.

Šio ginčo sprendimui aktuali Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie prilyginami stažui, nurodyti įstatymo 2 priede. Stažui iki 1994 m. gruodžio 31 d. prilyginamas būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktis).

Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4 – 6.5, 15 – 26 punktais.

Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis atitinkamais dokumentais ir duomenimis. 6.4 papunktyje numatyta, jog asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinantys dokumentai: kariniai liudijimai (bilietais) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduoti karinės tarnybos trukmės pažymėjimai (6.4.5. papunktis).

Asmenų prašymai VSDFV ir teritoriniuose skyriuose nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 60.3 papunktyje asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – Taisyklės), 60.3 papunktyje nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Iš šalių pasisakymų teismo posėdyje ir rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis pirmą kartą į atsakovą, prie prašymo pridėjo Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkui teiktą 2021 m. balandžio 23 d. prašymą ir išrašą – charakteristiką iš sovietinės kariuomenės, po to 2021 m. gegužės 19 d. papildomai pateikė Kauno technologijos universiteto 2021 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. DV32-95 „Dėl G. M. studijų ir akademinių atostogų“.

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. (10.11E) DV_S-57960 nurodė, jog Kauno technologijos universiteto pažyma – nėra stažą įrodantis dokumentas, o Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsakovą informavo, kad negali patvirtinti pareiškėjo tarnybos sovietinėje armijoje laiko, nes šios tarnybos Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje apskaitoje esančiose likusiose sovietinės karinės įskaitos kortelėse nėra duomenų apie pareiškėjo tarybą sovietinėje armijoje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas, pasisakęs dėl pastarųjų dokumentų, šiame sprendime visiškai nevertino pateiktos Topografinės geodezinės kuopos vado ir Karinio dalinio 21070 vado charakteristikos. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo atstovių paaiškinimą teismo posėdyje, jog dokumentas buvo vertinamas, nes atsakovo sprendime dėl jo nepasisakyta, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar sprendimo priėmimui jis turėjo įtakos.

Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus Sprendimus, būtina įvertinti jų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama šioje normoje įtvirtinta nuostata, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti. Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas – be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas pirmą kartą, t. y. 2021 m. liepos 5 d. Sprendime vertino tik atskirus dokumentus, o ne jų visumą, o dėl vieno jų, t. y. charakteristikos, iš viso nepasisakė. Šioje byloje ginčijamame Sprendime VSDFV Vilniaus skyrius konstatavo, jog pareiškėjo Prašymo iš viso nevertins, nes jis nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė papildomų argumentų. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog prie 2022 m. vasario 9 d. Prašymo vėl pridėta iki tol neįvertinta charakteristika ir nuotraukos, kurių su ankstesniais Prašymais nebuvo pateikta.

Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą įskaičiuoti į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. lapkričio 20 d. iki 1986 m. gruodžio 1 d. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, įvertinti visumą jo pridėtų dokumentų ir priimti Sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, o būtent – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą, įvertinant visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir dėl jų pasisakant sprendime. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, saistomas gero administravimo principo imperatyvų, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovo veiksmai, kuomet į pareiškėjo Prašymą atsakoma nenurodant išsamių Sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. (10.11E) DV_S-18759 pagrįstas, todėl tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalis). Nusprendus atsakovo Sprendimą panaikinti, naikintinas ir trečiojo suinteresuoto asmens 2022 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (18.2E) I-3719.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad su advokatų profesinės bendrijos LEX SOLUTIO advokatu K. P. atstovavimo sutartį pareiškėjas pasirašė 2022 m. sausio 12 d. Pareiškėjo vardu 2024 m. sausio 24 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme atlyginimo pateiks advokatas nurodo, jog pagal sąskaitas-faktūras bylinėjimosi išlaidos sudaro 683,40 Eur. Už suteiktas vertimo paslaugas 2024 m. sausio 28 d. pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 20290 sumokėta 14 Eur. 2022 m. gegužės 1 d. pagal sąskaitą-faktūrą Nr. LEX 0300 už procesinių dokumentų rengimą sumokėta 500 Eur. 2024 m. sausio 23 d. pagal sąskaitą-faktūrą Nr. LEX 0660 sumokėta 169,40 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Išlaidas patvirtina į bylą pateiktos nurodytos sąskaitos faktūros, 22,50 Eur žyminio mokesčio paduodant skundą sumokėjimą – 2022 m. balandžio 25 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 43. Swedbank 2024 m. sausio 23 d. Sąskaitos išrašas įrodo, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. advokatų profesinei bendrijai LEX SOLUTIO sumokėjo 669,40 Eur. Teismo posėdis šioje byloje 2024 m. sausio 24 d. vyko nuo 9.15 val. iki 11.30 val.

Atsižvelgiant, kad teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, t. y. vienas reikalavimas patenkintas, kitas – tik iš dalies, todėl atitinkamai mažintina ir bylinėjimo išlaidų atlyginimo suma. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 598,10 Eur = 3 995,25 Eur). Priteistina 22,50 Eur, 341,70 Eur už vieno reikalavimo patenkinimą ir 170,85 Eur – už antrojo reikalavimo tenkinimą iš dalies. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteisti 512,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. (10.11E) DV_S-18759 ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. raštą Nr. (18.2E) I-3719.

Įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjo G. M. 2022 m. vasario 9 d. Prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti Sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 512,20 (penkis šimtus dvylika eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo G. M. naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.