Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

G. T., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, gruzinas, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džia­­mo­jo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. T. 2014 m. liepos 12 d. apie 1 val., nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens doku­men­­to, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­t­ro­lės punkte, pėsčiomis, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Res­pub­likos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo G. T. parodymais (b. l. 23-24), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad norėjo vykti į Lenkiją ir ten prašyti prieglobsčio. Žino, kad vykimui į Europos Sąjungos šalis reikalinga turėti vizą, tačiau dėl jos gavimo nei į Lietuvos ambasadą, nei į Lenkijos ambasadą nesikreipė, nes žinojo, kad vizos negaus, todėl nusprendė vykti nelegaliai. Dar būdamas Gruzijoje žinojo, kad vyks per Lietuvą. 2014-07-10 iš Batumio miesto Gruzijoje lėktuvu jie trise atskrido į Baltarusijos Respubliką, Minsko miestą. 2014-07-11 vakare taksi automobiliu atvažiavo iki kažkokio kaimo, nuo kur ėjo pėstute. Vykimo maršrutą žinojo, nes turėjo telefone navigaciją. Ėjo mišku, priėjo prie tvoros su spygliuota viela ir bokštelį, perlipęs tvorą, ženklų, žyminčių valstybės sieną, nematė, tačiau suprato, kad yra Lietuvos Respublikoje. Per valstybės sieną perėjo 2014-07-12 apie 1 val. nakties. Mišku ėjo apie 4-5 valandas. Jau auštant priėjo apsėtą lauką, kur trumpam sustojo, nes buvo pavargę. Vėliau priėjo miestelį, kurio pavadinimas buvo lietuviškas, užrašytas lotyniškomis raidėmis. Susistabdė taksi vairuotoją, kurio prašė nuvežti iki Lenkijos, Varšuvos. Jau pravažiavus Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną pamatė, kad taksi skaitliukas rodo didelę sumą pinigų, todėl sumokėjo 100 dolerių ir išlipo. Degalinėje susistabdė vairuotoją, kuris vežė toliau į Lenkijos gilumą. Vėliau juos tris sulaikė Lenkijos pasienio pareigūnai ir perdavė į Lietuvą.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos pareigūno A. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), kuriame užfiksuota, kad 2014-07-14 11 val. Lietuvos laiku, Lietuvos-Lenkijos kontaktiniame punkte įvyko Lazdijų rinktinės ir Augustavo užkardos pareigūnų susitikimas, kurio metu buvo perduotas Gruzijos pilietis G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pase Nr. 11BA11927 nebuvo vizos ar leidimo gyventi Šengeno valstybių teritorijoje. G. T. paaiškino, kad į Lietuvą nelegaliai pateko iš Baltarusijos Respublikos.

Liudytojo Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos pareigūno S. G. parodymais (b. l. 9), kad 2014 m. liepos 14 d. Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos, Lietuvos-Lenkijos kontaktinio punkto patalpose iš Lenkijos Respublikos pareigūnų perėmė Gruzijos pilietį G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą Šengeno šalyse. Apklausos metu asmuo nurodė, kad 2014-07-11 lėktuvu atskrido į Minską, 2014-07-12 vakare nelegaliai perėjo sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, 2014-07-13 nuvyko iki Lenkijos Respublikos, kur tą pačią dieną buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų.

Susitikimo prie valstybės sienos protokolu (b. l. 3, 4), kuriame užfiksuota, kad tris asmenis, iš kurių vienas G. T., paso Nr.11BA11927, ir kitus du Gruzijos piliečius, kurie neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai perdavė Lietuvos Respublikos pasieniečiams.

Asmens kratos protokolu (b. l. 13), kuriame užfiksuota, kad iš G. T. paimtas Gruzijos piliečio pasas Nr. 11BA11927.

Apžiūros protokolu (b. l. 14-18), kuriame užfiksuota, kad Gruzijos piliečio pase Nr. 11BA11927, išduotame G. T., gim. (duomenys neskelbtini), vizos, leidžiančios atvykti ir būti Šengeno valstybėse, nėra.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 32, 33), iš kurios matyti, kad G. T., gim. 1982-04-19, nėra teisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. T. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal BK 291 straipsnio 1 dalį.

Už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis G. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 34).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutin­ka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūši­mi ir dydžiu (b. l. 36).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­­­­tas. Paren­­­kant bausmės dydį atsi­žvel­giama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­­­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­­mą. Įvertinus šias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidur­kio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lus – su­laikyti jį nuo nusi­kalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­­­­di­nimą (BK 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo G. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. liepos 14 d. (b. l. 11-12, 28-29) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­­­­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­­­­­­­dy­mo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­­jo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­­­­­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą G. T. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką G. T. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­me sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 14 d. iki bau­­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.