Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-05 · Byla Nr. A2.2.-8947-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
A2.2.-8947-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08403-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. S., Institucijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-8947-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08403-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 41. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui M. J., išnagrinėjusi J. S., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. savavališkai (neturėdamas leidimo iš valstybinės žemės patikėtinio) naudodamasis valstybine žeme ir tokiais veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų, 2014 m. vasario 11 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora. Valstybinėje žemėje stovinti tvora juosia minėtąjį sklypą pietvakarių pusėje ir taip praplečia jo ribas, savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra 375 m². Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. nurodė savo kaltės nepripažįstantis. Paaiškino 1980 m. įsigijęs sklypą. Sklypas buvo neplaninis, nedėkingoje vietoje (dauboje). Po truputį pradėjo ten tvarkytis, statyti namą. Kadangi soduose buvo dažnos vagystės, jo paties namelis buvo apvogtas ne kartą, saugumo sumetimais nusprendė pastatyti tvorą. Tvora pastatyta prieš daugmaž 15-20 metų, o gal ir daugiau. Ilgesniąją tvoros dalį (einančią palei kelią) pastatė sodų bendrija, o trumpesniąją jis pats. Neneigia, kad jo pastatyta tvoros dalis yra už sklypo ribų, ant valstybinės žemės, tačiau savo sklypo ribose tvoros statyti negalėjo dėl specifinio landšafto. Iškart už jo sklypo eina nuokalnė, dauba, vyksta dirvos erozija, todėl toje vietoje pastatyti tvorą nėra galimybės. Kitą tvoros dalį, kaip jau minėjo, aptvėrė sodų bendrija (tvora stovi ne tik šalimais jo sklypo, bet juosia visą sodų bendriją). Tvora pastatyta seniai, yra surūdijusi, atsimena, kad dalį jos, jis tvarkė asmeniškai (po to, kai buvo pavogta jos dalis, einanti ties jo sklypu), vėliau bendrija padengė tvoros remonto išlaidas (b. l. 24). Pabrėžė įdėjęs daug pastangų tvarkydamas nurodytos valstybinės žemės plotą, išvalė jį, surinko šiukšles. Dar 2007 m. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas leisti įsigyti valstybinės žemės dalį, besiribojančią su jo sklypu, tačiau gavo neigiamą atsakymą, jog nėra teritorijų planavimo. Tuomet pakartotinai kreipėsi 2010 m., tačiau prašymas nebuvo sprendžiamas nesant sodo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto. Šiais metais jis vėl pateikė prašymą, kuris kol kas nėra išspręstas. Apklausiamas J. S. pažymėjo, kad sodų bendrija neprieštarauja jo ketinimams įsigyti palei jo sklypą einančią valstybinę žemę. Nepatenkintas yra vienintelis St. D. (b. l. 41-42).

Teismo posėdyje Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas M. J. nurodė palaikantis surašytą protokolą ir pabrėžė, jog J. S. valstybinės žemės sklypo dalį užtvėrė uždaru kontūru, tokiais veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų teises bei interesus patekti ir naudotis šiuo valstybinės žemės plotu.

Byloje yra St. D. 2013-12-09 prašymas patikrinti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir nustatyti, ar neužimta valstybinė žemė, sklypo savininkas – J. S. (b. l. 8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-02-11 žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, jog buvo patikrintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora, užimamas valstybinės žemės plotas – 375 m². Patikrinimo metu buvo naudojama globalinės padėties sistema „Topcon GRS-1“ bei fotoaparatas „Olympus“ (b. l. 5-7).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuojant tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visai bylai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog J. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad J. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,1200 h (b. l. 9). Teismo posėdyje Institucijos įgaliotas atstovas pateikė nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, kuriame J. S. savo parašu dar 2007 m. vasario 13 d. patvirtino esantis susipažinęs su žemės sklypo ribomis bei sutinkantis su nustatytu plotu, t. y. 1200 m² (b. l. 23). Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui atlikus administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. žemės sklypo patikrinimą buvo nustatyta, kad jis yra pastatęs tvorą už savo sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, užimdamas 375 m² valstybinės žemės (b. l. 5-7). Apklausiamas J. S. neneigė tvorą pastatęs valstybinėje žemėje, tačiau tikino teismą esą buvo priverstas taip pasielgti, kadangi jo sklypo ribose tvora negalėjo būti pastatyta dėl specifinio landšafto (toje sklypo dalyje eina staigus nuolydis), be to, tvora pastatyta labai seniai, kitą dalį tvoros pastatė bendrija, taip pat pabrėžė įdėjęs daug pastangų tvarkydamas valstybinę žemę, kurioje prieš tai buvo „šabakštynas“, kitiems asmenims nėra jokio tikslo į ją patekti. Taigi apklausiamas teisme J. S. pripažino, kad tvorą pastatė už savo sklypo ribų. Tokia aplinkybė jam buvo aiškiai žinoma, jis neabejotinai suprato, jog tvorą stato ne savo sklypo ribose, o valstybei priklausančioje žemėje. Kvalifikuojant ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kaip tik ir būtina nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą, arba savavališką naudojimąsi, kas šioje byloje ir yra aiškiai nustatyta bei nekelia jokių abejonių. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. ir tvirtina, kad tvorą sklypo ribose buvo sudėtinga statyti dėl esančios nuokalnės, tačiau tai nepatvirtina pastarąjį turėjus juridinę teisę tokiu būdu praplėsti savo sklypo ribas. Iš paties J. S. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis dėl su jo sklypu besiribojančios valstybinės žemės įsigijimo kreipėsi dar 2007 m., tačiau toks prašymas nebuvo išspręstas. Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir 2010 m., taip pat 2014 m., tačiau iki šiol nėra priimtas joks sprendimas. Vadinasi, J. S. neturėjo ir iki šiol neturi jokio juridinio pagrindo naudotis valstybine žeme. Teismas daro išvadą, kad jis suvokė daromo pažeidimo pobūdį ir sąmoningai atliko veiksmus, leisdamas kilti įstatyme numatytiems padariniams – savavališku valstybinės žemės užėmimu naudojimusi. Subjektyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai dėl to, kad niekam nėra tikslo eiti ir būti toje valstybinėje žemėje ar tai, kad jis ją sutvarkė, nepaneigia pastarojo kaltės. Apklausiamas jis pats pripažino, kad po to, kai užtvėrė šoninę tvorą, niekas kitas neturi galimybės patekti į šį valstybinės žemės plotą. Inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi ta aplinkybė, jog tvora buvo pastatyta seniai ar tai, kad kitą dalį tvoros aptvėrė sodų bendrija. Nustatyta, kad J. S. nuosavybės teise priklauso 0,1200 h žemės sklypas, būtent kurio ribose J. S. ir gali tvarkytis. Tuo tarpu jis tvorą, dėl kurios ir kilo ginčas, užtvėrė aiškiai už sklypo ribų. Laiko aplinkybė, kuriuo metu buvo pastatyta tvora, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų neteisėtumo. Teismas neturi pagrindo abejoti J. S. parodymais, kad ilgesniąją tvoros dalį užtvėrė sodų bendrija (tvora užtverta aplink visą bendriją). Kaip parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bendrijos pastatyta tvora eina ne tik palei su jo sklypu besiribojančią valstybinės žemės dalį, bet juosia visą sodų bendriją. Bendrijos pastatyta tvoros dalis iškilo anksčiau ir ji neužtvėrė įėjimo į valstybinės žemės dalį, kuri atskira buvo būtent po to, kai J. S. pastatė šoninę tvorą pietvakarių pusėje, eliminuodamas galimybę pateikti į šį plotą. Taigi byloje pilnai įrodyta, kad tvora stovi ne J. S. priklausančiame žemės sklype, o užima valstybinės žemės dalį (375 m²), todėl nepriklausomai nuo to, kada ir dėl kokių subjektyvių aplinkybių ji pastatyta, laikytina J. S. esant atsakingą už šį administracinį teisės pažeidimą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei ), į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į J. S. asmenybę (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka, pensininkas). Pažymėtina, jog nors J. S. ir nurodo nepripažįstantis savo kaltės, tačiau iš esmės jis neginčija tvorą pastatęs valstybinėje žemėje. Be to, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad J. S. jau nuo 2007 m. yra išreiškęs ketinimus nuosavybės teise įsigyti byloje minimą valstybinės žemės dalį, taip pat įvertintinos pastarojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad tvoros pastatymui už sklypo ribų įtakos turėjo specifinė sklypo vieta ir, nors tai nepaneigia J. S. kaltės, tačiau šios aplinkybės negali būti ignoruojamos sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti J. S. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pastarojo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsniu, 27 straipsniu, 45 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam keturių šimtų (400) litų (115 €) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6460. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė