Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietuvė, pilietybė Lietuvos, išsilavinimas vidurinis, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji J. M., tiksliai nenustatytu laikotarpiu iki 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, (duomenys neskelbtini), savo namuose, J. M., būdama M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų prieš juos naudojo fizinį smurtą, t. y., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, keletą kartų tyčia sudavė smūgius diržu per sėdmenis mažamečiams M. M. ir T. M., bei delnu sudavė smūgius per veidą M. M., taip jiems sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė 2 kartus kumščiu į dešinįjį skruostą T. M., taip jam sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyčia sudavė M. M. smūgius kumščiu į šoną ir kairį petį, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažametei M. M. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą - kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Būdama M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų prieš juos naudojo fizinį smurtą, t. y., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, keletą kartų tyčia sudavė smūgius diržu per sėdmenis mažamečiams M. M. ir T. M., bei delnu sudavė smūgius per veidą M. M., taip jiems sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė 2 kartus kumščiu į dešinįjį skruostą T. M., taip jam sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyčia sudavė M. M. smūgius kumščiu į šoną ir kairį petį. Dėl padarytų veikų gailisi. Prašo ieškinius mažinti, nes šiuo metu gyvena kartu su vaikais krizių centre.

Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą M. M. ieškinius palaikė ir prašė priteisti iš kaltinamosios J. M.

Kaltinamajai J. M. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. M. kaltės visiško pripažinimo, jos kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji M. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Ten gyveno su mama, broliu, D. ir R. M. ateidavo. Mama versdavo tvarkytis, o pati miegodavo, būdavo telefone arba eidavo į tualetą rūkyti. Mama yra ją mušusi. Kai ji kažko nepadarydavo, ji ateidavo ir trenkdavo per veidą. Tada buvo gal antroje klasėje. Kai trenkdavo, skaudėdavo. Kai brolis išėjo į maximą ir grįžo 4 val., tai trenkė jam į veidą iš kumščio ir iš delno. Kai jis buvo ketvirtokas. Brolis tada apsiverkė, o mama jam sakė neverkti. Per užpakalį mama su diržu duodavo, kai jai buvo kokie 3-5 metai, ji ne vieną kartą taip yra dariusi. Nuo 4 iki 5 kartų vienu kartu suduodavo, jai nepatikdavo, skaudėdavo. Paskutinį kartą u diržu yra gavusi gal 5 metų. Kai buvo antrokė paskutinį kartą gavo per veidą nuo mamos. Mama yra trenkusi į šoną ir į petį. Sakė mamai, kad nenori tvarkytis, kad pavargo, o ji sakė eiti tvarkytis, nes kitaip gaus. Ji sakė, kad yra pavargusi, o ji iš kumščio trenkė į šoną ir petį kairės pusės. Po smūgio liko mėlynė. Prieš išvažiuojant iš mamos namų pas tėtį, mama trenkė į šoną ir petį. Liko mėlynė. Norėtų gyventi su tėčiu, nes mama vėl juos muš. Brolis irgi norėtų su tėčiu gyventi, nes brolį irgi mama mušdavo. Mama visada prisipirkdavo daug alkoholio, jie matydavo, neslėpdavo ir gerdavo. Kai geria, tai ji visur eidama trankosi. Kartais būdavo išgėrusi, bet labai retai blaivi juos mušdavo. Ji būdavo daugiau girta, kai pykdavo. (I t., b. l. 74-76).

N. T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno su mama. K. M. būdavo, D, dar kartais būdavo J D. L. sesuo. Pamena kaip savo draugą T ėjo palydėti iki maximos, jo ėjo ieškoti sesė, tada parėjo namo, mama pradėjo šūkauti, kur buvo. Sakė, kad buvo draugą palydėti. Ji iš kumščio paleido jam į veidą - rodo, kad į žandą, dešinės pusės. Nelabai stiprus smūgis buvo, bet stiprokas. Skaudėjo ne ilgai. Mama taip du kartus trenkė, į tą pačią vietą. Jis apsiverkė ir nuėjo, o mama sakė, kad neverktų. Buvo ketvirtoje klasėje. Sesuo mažesnioji, M matė kaip mama taip jam darė. Matėsi, kad mama tuo metu buvo atsigėrusi alkoholio, dažnai ji gerdavo. Kai būdavo mažas, prisidirbdavo ir mama iš diržo duodavo. Jam būdavo gal 4-5 metai, nemažai gaudavo. Pliaukštelėdavo su diržu vieną kartą, bet labai stipriai. Skaudėdavo. (1 t., b. l. 98-100).

M. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad su J. M. kartu gyveno apie 15 metų. Ji turėjo dukrą D. M. iš ankstesnių santykių, o jie susilaukė dar dviejų vaikų T ir M. G. apie pusantrų metų su J gyvena atskirai, oficialiai dar nėra išsiskyrę. Po jų išsiskyrimo vaikai liko gyventi pas J, o jis išėjo gyventi pas savo mamą. Per tą laiką, J jam labai retai leisdavo susitikti su vaikais, tai priklausydavo nuo jos nuotaikos. 2022 m. rugsėjo pabaigoje susitarė su J, kad savaitgaliui pasiima vaikus pas save. Kai vaikai buvo pas jį, jam papasakojo, kad mama juos skriaudė. M sakė, kad mama jai kumščiu sudavė į petį. Kiek kartų sudavė, ji neminėjo. Kaip suprato, tai turėjo įvykti neseniai, nes pas dukrą ant kažkurio peties dar buvo likusi mėlynė. T pasakojo, kad jį mama yra mušusi diržu, kumščiu yra sudavusi jam į žandą. (I t., b. l. 116-119).

Liudytoja J. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). M. M. yra jos sūnus, kuris prieš metus laiko išėjo gyventi atskirai nuo žmonos J. V. T. ir M buvo likę gyventi J namuose, o nuo rugsėjo mėn. 29 d. T ir M gyvena pas ją. Tiksliai nepasakys kurią dieną, bet buvo sekmadienis, vaikai jai papasakojo, kad jų mama J pastoviai į namus vedasi svetimus vyrus – D. L., R. M., su kuriais pastoviai namuose vartoja alkoholį, kelia triukšmą. M jai pasakė, kad jai skauda lyg kairįjį petį. Ji jos paklausė kas atsitiko, tai mergaitė jai pasakė, kad mama jais sudavė kumščiu į petį ir trenkė kumščiu į šoną. P. M. ant rankos dar buvo likusi mėlynė. T sakė, kad kai jis užsižaidė su draugu, grįžus į namus, mama jam delnu sudavė per veidą. Vaikas jai ranka parodė kaip jam sudavė. Suprato, kad galbūt keletą kartų. Iš vaiko suprato, kad tai buvo anksčiau. Tai sužinojusi iš vaikų, ji tą pačią dieną papasakojo į namus grįžusiam savo sūnui M, pranešė vaikų teisėms. Vaikų teisių specialistės bendravo su T ir M, juos nuvežė į Tauragės ligoninę, kur vaikai buvo apžiūrėti. (I t., b. l. 128-131).

L. R. K parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio mėn. tikslios dienos neprisimena, ji kartu su kolege G. L. bendravo su visa M šeima, kur iš mamos J. M. buvo paimti vaikai T. M. ir M. M. Vaikai buvo perduoti močiutės J. M. priežiūrai, kol iš užsienio grįš ten dirbantis vaikų tėvas. Jų darbas buvo suteikti pagalbą, informaciją, palaikymą šeimai dėl vaikų grąžinimo šeimai. Prisimena, kad pirma važiavo pas J. M., į jos namus. J. M. pokalbio metu teigė nesmurtavusi prieš vaikus, kad juos mylinti, jais rūpinosi, nors negaudavo iš vaikų tėvo finansinės paramos. Ji akcentavo, kad vaikai yra paveikti vaikų tėvo, kad ji alkoholio nevartoja. Tą pačią dieną bendravo su vaikais T. M. ir M. M., kurie buvo močiutės J. M. namuose. Vaikai pasakojo, kad pas jų mamą dažnai ateidavo pašaliniai asmenys, kurie su mama vartodavo alkoholį ir "dalyvaudavo" vaikų auklėjime, neleisdavo žiūrėti televizorių, likdavo miegoti jų namuose, miegodavo toje pačioje lovoje kartu su jais ir jų mama, dėl to vaikai prastai išsimiegodavo, jausdavosi nesaugūs savo namuose. T lyg sakė, kad mama jį yra mušusi diržu, trenkusi kumščiu ir delnu per veidą, kai vaikas jai kažką pasakė. M sakė, kad mama taip pat prieš ją yra naudojusi smurtą, kad jai yra trenkusi kumščiu į petį. Vaikai patys patvirtino, kad jie nenori ir vengia bendrauti su mama, nes jos bijo. Vaikai teigė, kad mama jiems sakiusi, jog jie namo turės grįžti prieš savo valią, kad niekas jų nuomonės neklausys, nes niekam jų nuomonė nesvarbi. Su J. M. jai teko dar keletą kartų bendrauti. Pokalbio metu matėsi J. M. didelis noras, kad vaikai pakeistų nuomonę apie smurtą, nes pasak jos, jokio smurto nebuvo. Ji akcentuodavo, kad visa tai yra išgalvota tėvo tam, kad vaikus paveikti ir nuteikti prieš ją, nes tarp jos ir vyro M. M. buvo pradėtas skyrybų procesas. (I t., b. l. 150-153).

L. L. Č parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Apie 3 metus ji dirba su J ir M. M. šeima. Šeima į jų lankomų šeimų apskaitą įrašyta dėl girtavimo. Šeimoje lankydavosi 2 kartus per mėnesį. Panašiai tiek pat laiko, kiek ji dirba su šia šeima, vyksta ir M ir J. M. skyrybos. Anksčiau jie kartu gyveno M. M. mamos J bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau, M. M. išsikraustė gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), J su savo trimis vaikais liko gyventi bute - (duomenys neskelbtini) J. M. iš pradžių būdavo priešiškai nusiteikusi dėl specialisto lankymosi, tačiau apsilankymų metu namuose būdavo tvarkinga. Atrodė, kad vaikais ji rūpindavosi pakankamai gerai. Buvo įtarimų, kad J ją įsileisdavo tik kai būdavo blaivi. Kai jai nedarydavo durų, su ja susisiekus, ji jai aiškindavo, kad yra išvykusi dirbti. Įtardavo, kad į jos skambučius ji atsiliepdavo būdama neblaivi. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigos J. M. vaikai T ir M gyvena pas M. M. mamą J. M. Apie tai, kad prieš vaikus galimai buvo smurtauta, ji sužinojo lygtai iš atvejo vadybos darbuotojų. Iki to laiko, kiek jai teko lankytis J šeimoje, jos vaikai nebuvo užsiminę, kad kas nors prieš juos būtų smurtavęs, vaikai jai apie tai nieko nepasakojo. (I t., b. l. 156-159).

Specialisto išvada Nr. G 394/2022(10), kad M. M. nustatytas kairio peties sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (I t., b. l. 94).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.103MS-34/2023, nustatyta, kad T. M., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. T. M. nenustatytas padidintas polinkis įtaigumui. (t. II, b.l. 22-28)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.103MS-33/2023, nustatyta, kad M. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. M. M. nenustatytas padidintas polinkis įtaigumui. J. M. smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu sutrikdė M. M. psichikos būklę ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai ir funkcionavimui. M. M. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais (J. M. veiksmais) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (2 tomas b. l. 29-33).

Iš 2022-10-04 Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo dėl galimo smurto prieš mažamečius (t.I, b.l. 1-3), matyti, kad 2022-10-03 pagal pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nuvykus į (duomenys neskelbtini), mažamečiai T. M. ir M. M. nurodė, jog mama ne vieną kartą prieš juos naudojo fizinį smurtą.

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos (t.I, b.l. 4-8) 2022-10-03 matyti, kad VTAS specialistui bendraujant su mažamete M. M., mergaitė nurodė, kad gyvenant mamos namuose mama ją mušė, sudavė kumščiu į petį ir šoną, jai skaudėjo ir ji verkė. Anksčiau mama ją mušė ir diržu, suduodavo kelis kartus per užpakalį.

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos (t. I, b.l. 22-26) 2022-10-03 matyti, kad VTAS specialistui bendraujant su mažamečiu T. M., berniukas nurodė, kad vasarą, grįžus į namus, mama ant jo šaukė ir sudavė kumščiu du kartus į žandą, jam biškį skaudėjo ir jis verkė.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamoji J. M., tiksliai nenustatytu laikotarpiu iki 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, (duomenys neskelbtini), savo namuose, J. M., būdama M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina, turėdama teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų prieš juos naudojo fizinį smurtą, t. y., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, keletą kartų tyčia sudavė smūgius diržu per sėdmenis mažamečiams M. M. ir T. M., bei delnu sudavė smūgius per veidą M. M., taip jiems sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė 2 kartus kumščiu į dešinįjį skruostą T. M., taip jam sukėlė fizinį skausmą, 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyčia sudavė M. M. smūgius kumščiu į šoną ir kairį petį, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip dėl ilgą laiką naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažametei M. M. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą - kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 163 str. bei BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. M. padarytos veikos yra tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai. Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. M. neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų (II t. b.l. 130-133). Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikaltimas, numatytas BK 163 straipsnį paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir 138 straipsnio 2 dalies 1 pukte, 2 punkte paskyrus laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys), bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

Prokurorės prašymas dėl pripažinimo proceso išlaidomis psichologo dalyvavimo procese išlaidas, kurias sudaro 33.24 Eur (t.2 b. l. 60-68) bei jų priteisimo iš kaltinamosios J. M., atmestinas, nes šios proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

N. T. M. (gim. (duomenys neskelbtini))ir M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 1500,00 Eur ir 3000,00 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiesiems T. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl kaltinamosios J. M. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta Specialisto išvada Nr. G 394/2022(10), kad M. M. nustatytas kairio peties sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (I t., b. l. 94). Ir tai, kaip ji nurodo savo ieškinyje, sukėlė nukentėjusiesiems ne tik skausmą, bet ir emocinį sutrikimą, spręstina, jog jie turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jie dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, jog jie dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą.

Nustačius, jog nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis T. M. nurodė, jog jis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė 1500,00 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusioji M. M. nurodė, jog ji dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patyrė 3000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiųjų nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Ji su nukentėjusiaisiais vaikais gyvena krizių centre, gauna minimalų uždarbį. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamosios J. M. nukentėjusiųjų T. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai priteistinas po 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Daiktiniai įrodymai -2vnt CD su nepilnamečių apklausomis paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte ir nuteisti:

pagal BK 163 straipsnį- laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn.;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą- laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę J. M. sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4,6,10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. M. atidėti 1 metams, įpareigojant visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečiuss vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn.

Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems T. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur ir M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Prokurorės prašymą dėl pripažinimo proceso išlaidomis psichologo dalyvavimo procese išlaidas, kurias sudaro 33,24 Eur bei jų priteisimo iš kaltinamosios J. M., atmesti.

Daiktinius įrodymus -2vnt CD su nepilnamečių apklausomis palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.