- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- II-56-795/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04602-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- I. R.
- Pažeidėjas
- V. S.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant nukentėjusiajai I. R., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. įgaliotam atstovui advokatui Juozapui Surbliui, teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialistas Romas Skomantas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-1109772-11 (registro objektas ROIK Nr. 07-11-6352756), kuriame nurodė, jog V. S. 2011 m. rugsėjo 14 d., 12 val. 45 min., Liepojos - P.Lideikio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui ir susidūrė su į sankryžą, degant leidžiamam šviesoforo signalui, įvažiavusiu automobiliu, įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 169 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį (toliau – ATPK) (b.l.4,7).
2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresniojo specialisto M.Džermeikos nutarimu V. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda (b.l.4,7). V. S. 2011 m. spalio 7 d. pateikė skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo (b.l.2-3). 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. S. skundas buvo atmestas ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas (b.l.38-42).
Šalies argumentai
V. S. 2011 m. sausio 17 d. pateikė skundą dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties (b.l.43-45). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi V. S. skundą tenkino iš dalies, 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l.50-52).
V. S. 2011 m. spalio 7 d. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nurodydamas, jog nesutinka su pažeidimu. Pripažįsta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku vairavo minėtą automobilį ir važiavo Liepojos gatve link sankryžos P.Lideikio gatve. Eismas per sankryžą reguliuojamas šviesoforo signalais. Jam leistinu greičiu privažiavus prie šviesoforo, kuris iki tol rodė žalią signalą, žalia šviesa pradėjo mirksėti. Staigiai stabdyti automobilio jis neturėjo galimybių, be to lijo lietus, kelio danga galėjo būti ne visai stabili, staigus stabdymas galėjo sukelti sunkesnes pasekmes, todėl jis pravažiavęs mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau vos pravažiavus šviesoforą, užsidegė geltonas jo signalas. Todėl jis, remdamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, vengdamas staigaus automobilio stabdymo, važiavo toliau. Tačiau kitas eismo dalyvis – I. R., vairavusi automobilį „Volvo S40“, neleido jam užbaigti išvažiavimo iš sankryžos manevro, nors privalėjo būti atidi ir, jo manymu, įvažiuodama į sankryžą P.Lideikio gatve (nuo Melnragės), privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, taip pat ir jo vairuojamam automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos, kai manevras buvo pradėtas, nes jo automobilis į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam krypties signalui. Mano, kad sprendimas nubausti jį už administracinį teisės pažeidimą yra priimtas formaliais motyvais, neįvertinus jo išdėstytų argumentų dėl eismo įvykio realių aplinkybių. Jo pripažinimas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą paremtas kito eismo įvykio suinteresuoto dalyvio paaiškinimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos sankryžos parametrai yra palyginti dideli: jo vairuojamas automobilis nuo šviesoforo stovo iki susidūrimo vietos nuvažiavo 31,5 m, kito vairuotojo automobilis - 14,60 m. Tai rodo, kad jis, siekdamas užbaigti manevrą, privalėjo pravažiuoti didesnį atstumą, todėl jis įsitikinęs, kad kitos transporto priemonės vairuotojas tokią situaciją privalėjo vertinti. Prašo teismo panaikinti 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir administracinę bylą nutraukti (b.l.2-3).
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras - atsiliepimu į skundą prašo netenkinti V. S. skundo, nes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti ir pateikti įrodymai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninio intereso išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių asmens komfortu (b.l.18, 49).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. bei institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras – nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama V. S. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. interesus atstovauja jo įgaliotas atstovas advokatas J.Surblys, advokato orderio serija LA Nr. 117459 (b.l.13).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. automobiliu „Volvo S40“ važiavo vidurine juosta tiesiai P.Lideikio g. link Kosmonautų gatvės. Sustojo prie P.Lideikio ir H. M. g. sankryžos ir sulaukusi žalio šviesoforo signalo, tik įvažiavusi į sankryžą, susidūrė su kitu automobiliu, važiuojančiu H. M. gatve. Smūgis buvo automobilio vairuotojo pusėje, į priekinę dalį. V. S. važiavo taip pat tiesiai H. M. gatve, jį pamatė tik prieš pat susidūrimą. Ginčas kilo dėl to, jog kita šalis teigė, jog į sankryžą įvažiuota neteisingai. Įsitikinusi, kad sulaukė žalio šviesoforo signalo, prie sankryžos stovėjo viena. Iš įvykio vietos pasitraukusi nebuvo. Vairuoja nuo 1994 metų, tai pirmas eismo įvykis (b.l.107-108).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. įgaliotas atstovas advokatas J.Surblys palaiko V. S. prašymą nutraukti bylą. Nurodė, kad Liepojos g. sankryža yra judri, šviesoforo signalas mirksi trumpai, staiga po žalio signalo užsidega geltona, buvo baigiamas manevras. V. S. važiavo per geltoną šviesoforo signalą, susidariusioje situacijoje I. R. privalėjo duoti kelią išvažiuojantiems iš sankryžos, įsitikinti, gal kažkas nebaigė manevro. I. R. iki susidūrimo pavažiavo 14 metrų. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti (b.l.109).
Skundas netenkinamas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) p. numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
Iš 2011 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-1109772-11 matyti, kad jis surašytas V. S. 2011 m. rugsėjo 14 d. dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 14 d. 12 val. 45 min., Liepojos g. P.Lideikio g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA VERSLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui ir susidūrė su į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui įvažiavusiu automobiliu. Įvykio metu apgadintos transporto priemonės (b.l.7). Iš pateikto 2011 m. rugsėjo 14 d, R.Skomanto tarnybinio pranešimo matyti, kad V. S. bei kartu važiavusi jo mama paaiškino, jog į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir sankryžoje susidūrė su iš dešinės atvažiavusiu automobiliu „Volvo S40“, vairuojamo I. R.. V. S. paaiškino, kad geltonas signalas yra leidžiantis važiuoti, todėl turėjo baigti manevrą. V. S. su kalte nesutiko, dėl įvykio kaltina kito automobilio vairuotoją. I. R. paaiškino, kad sustojo prie šviesoforo, antroje eismo juostoje, norėdama važiuoti tiesiai, ir sulaukusi leidžiamos, žalios spalvos šviesoforo signalo, įvažiavo į sankryžą, kur susidūrė su iš kairės atvažiavusiu automobiliu (b.l.8). 2011 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime V. S. nurodė, jog iš Liepojos g. į H. M. g. sankryžą įvažiavo esant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, pravažiavus pėsčiųjų perėją (b.l.9). 2011 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime I. R. nurodė, jog sustojo prie sankryžos vidurinėje juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti tiesiai link Lideikio g., tuo metu į automobilį iš kairės pusės įvažiavo kitas automobilis. Jos automobilis jau buvo įvažiavęs į sankryžos vidurį (b.l.9-10). 2011 m rugsėjo 23 nutarimu Nr.30N-1128460-11 V. S. paskirta 150 Lt bauda. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b.l.4). 2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro V. S. atžvilgiu priimtame nutarime padaryta rašymo klaida, nurodant, kad V. S. padarė KET 9, 207 p. numatytus pažeidimus. Įvertinus bylos medžiagoje esančius įrodymus, nustatyta, kad V. S. pažeidė KET 9 ir 169 p. Esant šioms aplinkybėms teismas šią klaidą vertina kaip rašytinį apsirikimą, nesudarantį pagrindo abejoti pažeidimo padarymo aplinkybėmis ir nepanaikinantį administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Iš 2011 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio vietos plano bei nubraižytos schemos (b.l.5-6), fotolentelių (b.l.12), papildomų duomenų apie eismo įvykį (b.l.11), nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinti automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės podūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, automobilio „Volvo S40“ apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės ratas. Teismo 2012-03-20 nutartimi pavedus atsakyti ekspertams į klausimus: 1. Kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė V. S., vairavęs automobilį „Toyota Corolla Verso“, bei I. R., vairavusi automobilį „Volvo S40“?; 2. Kokia buvo pagrindinė sąlyga (techniniu požiūriu) eismo įvykiui kilti?; 3. Koks šviesoforo signalas tuo pačiu metu turėjo degti (rodyti) vairuotojams automobilių, atvažiuojančių P.Lideikio gatve nuo Melnragės? Ar degant geltonam signalui Liepojos gatvės kryptimi tuo pačiu metu galėjo degti žalias signalas P.Lideikio g. kryptimi? (b.l.63-64), Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-88(12) pateikta išvada, jog jei eismo įvykio metu į sankryžą įvažiuojantiems iš P.Lideikio gatvės bei per sankryžą važiuojantiems iš Liepojos gatvės į H. M. gatvę geltonas šviesoforo signalas 4 sek. dega tuo pačiu metu, jeigu įvažiuojantiems į sankryžą Liepojos gatve žalias šviesoforo signalas užsidega tuo metu, kai įvažiuojantiems P.Lideikio g. užgęsta geltonas ir užsidega raudonas šviesoforo signalas: jeigu eismo įvykis įvyko automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo V. S. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Volvo S40“ vairuotojos I. R. veiksmai, - į reguliuojamą sankryžą įvažiavo jos judėjimo kryptimi degant draudžiamam eismą raudonam šviesoforo signalui ir sudarė kliūtį per sankryžą važiavusiam automobiliui „Toyota Corolla Verso“; jeigu eismo įvykis įvyko automobilio „Volvo S40“ vairuotojos I. R. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo V. S. veiksmai, - artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš sankryžą, važiavo per sankryžą jo judėjimo kryptimi, degant raudonam, draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, susidūrė su į sankryžą užsidegus leidžiančia, eismą šviesoforo signalui įvažiavusiu automobiliu „Volvo S40“. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti sankryžoje susidūrusių automobilių „Toyota Corolla Verso“ ir „Volvo S40“ važiavimą per sankryžą su joje įrengto šviesoforo darbu (b.l.75-93). Iš UAB „Sankryža“ 2012 m. balandžio 11 d. pranešimo Nr. 01-04 matyti, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. 1.45 val. Liepojos g. – Lideikio g. sankryžoje šviesoforų gedimų neužfiksuota, nusiskundimų dėl darbo režimo nebuvo. Pateiktas šviesoforų darbo režimo grafikas: 1 fazė – 30 sek., 2 fazė – 30 sek., 3 fazė – 30 sek., geltonas mirksintis – 4 sek. (b.l.100).
Šalies argumentai
V. S. neigia padaręs nurodytą pažeidimą, dėl eismo įvykio kaltina kito automobilio vairuotoją, neleidusią jam užbaigti manevro, ir išvažiuoti iš sankryžos, taip pat nurodo, kad, įvažiuodamas į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, siekė išvengti sunkesnių pasekmių, nes buvo blogos oro sąlygos. Visa tai, jo teigimu, įtakojo eismo įvykį, kurio metu susidūrė transporto priemonės. Tačiau policijos pareigūno R.Skomanto tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės (b.l.8) patvirtina faktą, jog V. S. neneigė, jog į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir sankryžoje susidūrė su iš dešinės atvažiavusiu automobiliu „Volvo S40“. Šia aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu V. S. įgalioto atstovo advokato J.Surblio paaiškinimai (b.l.109). Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno nustatytais faktais bei nurodytomis aplinkybėmis, kurio neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, policijos pareigūno R.Skomanto nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir I. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (b.l.107-108) bei raštiški paaiškinimai eismo įvykio metu (b.l.9-10), kuri nurodė, kad ji pradėjo važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, o įvažiavus į sankryžos vidurį, į jos automobilį „Volvo S40“ trenkėsi V. S. vairuojamas automobilis. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. S. į sankryžą įvažiavo draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Tokiu būdu, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-88(12) pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad jei eismo įvykio metu į sankryžą įvažiuojantiems iš P.Lideikio gatvės bei per sankryžą važiuojantiems iš Liepojos gatvės į H. M. gatvę geltonas šviesoforo signalas 4 sek. dega tuo pačiu metu, jeigu įvažiuojantiems į sankryžą Liepojos gatve žalias šviesoforo signalas užsidega tuo metu, kai įvažiuojantiems P.Lideikio g. užgęsta geltonas ir užsidega raudonas šviesoforo signalas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo V. S. veiksmai, t.y. artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš sankryžą, važiavo per sankryžą jo judėjimo kryptimi, degant raudonam, draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, susidūrė su į sankryžą užsidegus leidžiančia, eismą šviesoforo signalui įvažiavusiu automobiliu „Volvo S40“ (b.l.75-93). Šviesoforo gedimų eismo įvykio metu neužfiksuota. Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. S. padarytas kelių eismo pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, esant jo kaltę patvirtina ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo, ekspertizės akto išvadose pateikti duomenys, pagal kuriuos susidūrimo metu I. R. vairuotas automobilis nusisuko į dešinę, o V. S. automobilis „Toyota Corolla Verso“ į kairę, susidūrimo sąlyčio metu automobilio „Toyota Corolla Verso“ kinetinė energija (greitis) buvo didesnis nei automobilio „Volvo S40“ (b.l.83-84). Susidūrimo metu apgadintas I. R. automobilio „Volvo S40“ priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės ratas, bei V. S. automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės podūkio žibintas, radiatoriaus grotelės,
Byloje esantys įrodymai apie įvykio eigą, kurie patikrinti ir patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, V. S. ir I. R. raštiški paaiškinimai, I. R. bei V. S. atstovo advokato J.Surblio duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, ekspertizės akto išvados paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius. Teismas kritiškai vertina V. S. argumentus, kad jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, turėjo teisę pabaigti manevrą bei dėl blogų oro sąlygų tikėjosi spėti pravažiuoti sankryžą, siekdamas išvengti sunkesnių pasekmių, teismo vertintini kaip V. S. gynyba, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad sankryžos sudėtingumas, dėl joje vykstančio intensyvaus transporto priemonių judėjimo, įvykio dieną buvusios blogos oro sąlygos (lijo lietus, buvo apsiniaukę) nesuteikia teisės vairuotojui nesilaikyti visų būtinų atsargumo priemonių ir kelti pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o esant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesustoti prieš šviesoforą, tokiu būdu kliudant transporto ir pėsčiųjų eismui. Priešingai, blogos oro sąlygos, intensyvus eismas, sudėtinga sankryža įgalina vairuojantį transporto priemonę asmenį imtis papildomų atsargumo priemonių, būti ypatingai atidžiam, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti.
Byloje esančių įrodymų visuma, pateiktos ekspertizės išvados, policijos pareigūno nustatytos faktinės aplinkybės, eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota automobilių padėtis po įvykio ir jų apgadinimų pobūdis, leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė ir abiejų transporto priemonių apgadinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltu dėl eismo įvykio V. S. pripažintas pagrįstai ir pagrįstai nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.). Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pareigūnas, skirdamas V. S. administracinę nuobaudą, nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam paskyrė nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, numatytą už jo padarytą teisės pažeidimą.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą. V. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2011 m. rugsėjo 23 d. priimtas nutarimas Vytauto atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti V. S. skundą ir naikinti 2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsniu, 302 straipsniu, teismas
nutaria:
V. S. skundo netenkinti.
2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.