- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-24-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02823-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1Niekiniai sandoriai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2009-06-30 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4938, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir žemės sklypą, esantį esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), 28000/40900 dalių grąžinti ieškovei nuosavybės teise, priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės I. M. naudai 579,24 Eur kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. J. 2009-06-30 sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.4938 (toliau - Sutartis) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Sutarties 1.1 punktu, šalys susitarė, kad ieškovė parduoda, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise perka šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis 28000/40900 dalį žemės sklypo, esančio esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas - 4,0900 ha. Sutarties 1.3 punkte yra nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sutarties 2.1 punktu, šalys susitarė, jog nurodytas turtas parduodamas už 4.000,00 Lt (1.158,48 Eur). Sutartyje nurodyta, kad 3.000,00 Lt (868,86 Eur) ieškovė gavo iš atsakovo ne notaro akivaizdoje prieš pasirašant Sutartį, o likusius 1.000,00 Lt (289,62 Eur) atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei iki 2009-07-29. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl Sutarties šalys 2009-06-30 papildomai pasirašė įsipareigojimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlikti geodezinius matavimus žemės sklypo 4,09 ha, kurio unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. esančio (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir iki 2009-12-01 perduoti ieškovei 1 egzempliorių geodezinių matavimų, kuriai po Sutarties pasirašymo priklauso 1,29 ha aukščiau nurodyto žemės sklypo ploto. Taip pat, šalys šiuo įsipareigojimu susitarė, kad atsakovui neįvykdžius tinkamai ir laiku šio įsipareigojimo iki 2009-12-01, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei 2.000,00 Lt (579,24 Eur). Tačiau atsakovas ne tik laiku ir tinkamai neįvykdė Sutarties 2.1.2 punkto, t. y. pilnai neatsiskaitė su ieškove už žemės sklypą, tačiau laiku nėra įvykdęs ir šalių pasirašyto įsipareigojimo. Ieškovė daug kartų geranoriškai ragino atsakovą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas nuolatos žadėdavo, o vėliau buvo sudėtinga ieškovei susisiekti su atsakovu, nes pastarasis vengė bendrauti, išjungdavo telefoną ir kurį laiką iš viso buvo dingęs. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 2.2 punktu, kuriame nustatyta, kad jei atsakovas nevykdo 2.1.2 punkte nurodytų prievolių, tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu, tame pačiame Sutarties 2.2 punkto antroje dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą po galutinio atsiskaitymo termino pasibaigimo nesumoka ieškovei Sutartyje numatytos kainos, tuo pagrindu ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį, pranešant kitai šaliai prieš 5 dienas. Ieškovė 2016-09-20 išsiuntė atsakovui pranešimą apie šios Sutarties nutraukimą, kurį jis gavo 2016-09-22. Tačiau net ir įteikus atsakovui šį pranešimą, atsakovas ir toliau vengė bendradarbiauti ir geranoriškai spręsti susidariusią situaciją. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė dar 2016-09-16 pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą. Todėl jos reikalavimas pripažinti negaliojančią Sutartį yra niekinis, nes pagal ieškovę Sutartis jau nebegalioja. Ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nesutampa. Ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismo prašo taikyti tik vienašalę restituciją, nors pagal Sutartį iš atsakovo gavo 868,86 Eur (3.000,00 Lt), taip pat atsakovas 2017-01-09 pašto perlaida pervedė ieškovei likusius 289,62 Eur. Iš susirašinėjimo su ieškovės atstovu matyti, kad atsakovas 2016-09-27 pasiūlė taikiai išspręsti kilusį ginčą bei sumokėti likusią sumą. Vėliau pasiūlė nedelsiant parengti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kas ir buvo realiai padaryta, tačiau ieškovė nesutiko. Sutarties 2.2 punkto antroje dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą po galutinio atsiskaitymo termino pasibaigimo nesumoka ieškovei Sutartyje numatytos kainos, tuo pagrindu ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį, pranešant kitai šaliai prieš 5 dienas. Tačiau ieškovė nebuvo papildomai atsakovui nustačiusi 10 dienų termino likusiai pinigų sumai sumokėti, todėl ieškovė negalėjo vienašališkai nutraukti Sutarties. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 579,24 Eur kompensaciją, kuri, neva, buvo numatyta 2009-06-30 šalių pasirašytame įsipareigojime, tačiau atsakovas nesutinka su tokiu įsipareigojimo traktavimu. Atsakovas su ieškove susitarė, kad jis parengs Sklypo kadastrinius matavimus, o tuo atveju jei neparengs iki 2009-12-01, sumokės ieškovei 2.000,00 Lt (579,24 Eur) baudą, o ne kompensaciją. Atsakovas tarėsi su ieškove, kad sumokės 2.000,00 Lt (579,24 Eur) baudą, jei laiku neįvykdys 2009-06-30 įsipareigojime numatytos prievolės. Toks 2009-06-30 įsipareigojimo nurodyto mokėjimo aiškinimas visiškai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatytų netesybų sampratą. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kadangi ieškovė apie tai, kad atsakovas neparengė sklypo kadastrinių matavimų, turėjo ir galėjo sužinoti 2009-12-02, todėl ji turėjo teisę nuo šios dienos reikšti reikalavimą dėl baudos (netesybų) priteisimo. Tačiau kadangi ieškinį su reikalavimu dėl 2000 Lt (579,24 Eur) baudos priteisimo ji pareiškė tik 2016-09-30, ieškovė praleido 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Įrodymų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu savo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu grindė tuo, kad atsakovas, įsigydamas turtą (žemės sklypą) už jį neatsiskaitė pasirašant sutartį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, iš esmės pažeidė sutartį, nes nesumokėjo ir Sutarties 2.1.2 p. nurodytos 1.000,00 Lt (289,62 Eur) sumos, kurią turėjo sumokėti dar iki 2009-07-28, todėl Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2017-01-09 pašto perlaida pervedė ieškovei 289,62 Eur.Iš Sutarties 2.1.2. sąlygos, kurioje nurodyta, kad ieškovė gavo 3.000,00 Lt (868,86 Eur), sutartis buvo perskaityta, neginčijama aplinkybė, jog sutarties sąlygos buvo išaiškintos, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 3.000,00 Lt (868,86 Eur) sumokėjo ieškovei už parduodamo žemės sklypo dalį.Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčijamą Sutartį pripažinti negaliojančia, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu.Teismas konstatavo, kad reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovė pareiškė praleidus CK 1.125 str. 5 d. įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. M. apeliaciniu skundu prašo senaties terminą dėl netesybų pagal 2009-06-30 šalių raštu pasirašyto Susitarimo (dėl geodezinių matavimų atlikimo žemės sklypui, kadastrinis Nr. esančio (duomenys neskelbtini)), skaičiuoti nuo 2016 m. vasaros pradžios; Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, nes sutartu terminu neatliko sutartyje numatytų darbų ir laiku nesumokėjo ieškovei likusios sumos. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad būtų tinkamai ir laiku įvykdęs sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Ieškinio pateikimo dieną (2016-09-20) atsakovas nebuvo tinkamai įvykdęs Sutarties, kur tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas likusią 1.000,00 Lt (289 Eur) sumą įmokėjo į depozitinę sąskaitą tik 2017 m. sausio mėnesį. Teismas priimdamas sprendimą į šią faktinę aplinkybę (kuri pripažintina esmine), neatsižvelgė, todėl buvo pažeistos ir įrodymų vertinimo taisyklės.Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo vėlesnius atliekamus veiksmus dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovei jie nebuvo perduoti, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.127 str. 5 dalimi, kur reglamentuojama, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai jis vyksta kiekvieną dieną, tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Be to, atsakovė apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2016 m. vasarą.
Atsakovas A. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčijamą Sutartį pripažinti negaliojančia, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu. Priešingai, apeliaciniame skunde ieškovė ir toliau reikalauja pripažinti 2009-06-30 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, o šį reikalavimą grindžia sutarties nutraukimo aplinkybėmis (neva dalies Sutarties kainos nesumokėjimu), bet pačios Sutarties nutraukti neprašo.Kadangi, sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais ir atskirais ieškinio dalykais, ieškovė, kuri yra atstovaujama advokato padėjėjo, teismo posėdžio metu paprašius sukonkretinti ieškininius reikalavimus, ieškinio pagrindo ar dalyko nepatikslino ir vis tiek prašė Sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ieškinyje nurodytais Sutarties nutraukimo pagrindais. Ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu teisingai buvo pripažintas visiškai nepagrįstu ir atmestas. Ieškovė turėjo nustatyti atsakovui papildomą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, tačiau
Ji to nepadarė. 2016-09-20 pranešime nebuvo nurodyta, jog atsakovas turi sumokėti per 10 dienų likusią kainos dalį, priešingai, jame buvo pranešta, jog Sutartis dėl to yra nutraukta. Tad iki ieškinio pateikimo ieškovei nenustačius papildomo 10 dienų termino prievolei įvykdyti ir jai pačiai nesilaikius savo pačios sutartos su atsakovu vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, ieškinys negalėjo būti patenkintas.
Atsakovas 2017-01-09 padarė piniginę perlaidą ieškovei ir šiai dienai yra visiškai atsiskaitę su ieškovę pagal ginčo sutartį. Todėl nėra net faktinio vienašališko ginčo sutarties nutraukimo pagrindo.Ieškovės iki 2016-09-20 pranešimo pateikimo su atsakovu nebendravo ir jam jokių pretenzijų nereiškė, tai patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu. Ieškovė, apeliaciniame skunde senaties termino praleidimo faktą, grindžia nauja aplinkybe - negatorinio ieškinio pareiškimu ir tariamu tęstiniu pažeidimu ir atsakovo pusės neįvykdžius 2009-06-30 įsipareigojimo parengti Sklypo kadastrinius matavimus. Todėl šios naujos aplinkybė teismo negali būti vertintos nagrinėjant apeliacinį skundą. Kadangi ieškovė apie tai, kad atsakovas neparengė Sklypo kadastrinių matavimų, turėjo ir galėjo sužinoti 2009-12-02, todėl ji turėjo teisę nuo šios dienos reikšti reikalavimą dėl baudos (netesybų) priteisimo. Ieškovė neįrodė, jog po 2009-12-01 atsakovas būtų žadėjęs, jog Sklypo kadastrinius matavimus parengs vėliau. Kadangi šalių susitarimas dėl netesybų taikymo (šiuo atvejų jų taikymo pakeitimo) privalo būti rašytinis, o ieškovė vėlesnio susiarimo, pakeičiančio 2009-06-30 įsipareigojime nurodytą nepateikė (toks niekada ir nebuvo sudarytas), todėl akivaizdu, jog ieškovė akivaizdžiai praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminąIeškovės teiginys, kad neva atsakovas iki šiol nėra įvykdęs savo įsipareigojimo parengti Sklypo kadastrinius matavimus yra melagingas ir klaidinantis teismą
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė prašė pripažinti 2009 m. birželio 30 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), esančio esančio (duomenys neskelbtini), 28000/40900 dalies pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – sklypo dalį jai grąžinti. Nurodė, kad atsakovas (pirkėjas) nesumokėjo visos kainos: sutartimi buvo susitarta, jog žemės sklypo dalis parduodama už 4.000,00 Lt, iš kurių ieškovė 3.000,00 Lt gavo iš atsakovo prieš pasirašant šią sutartį, o 1.000,00 Lt, kas sudaro 289,652 Eur, atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. liepos 28 d. tačiau nesumokėjo. Ieškovė remiasi sutarties 2.2. punktu, kuris numato jog visos kainos nesumokėjimas nustatytu laiku laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dėl ko ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 579,24 Eur kompensacijos sumą. Nurodė, kad sutarties šalys 2009 m. birželio 30 d. Įsipareigojimu taip pat susitarė, kad atsakovas iki 2009 m. gruodžio 1 d. atliks žemės sklypo geodezinius matavimus ir perduos ieškovei vieną egzempliorių geodezinių matavimų, kuriai po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo priklauso 1,29 ha minėto žemės sklypo ploto. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius nurodyto įsipareigojimo nustatytu terminu, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei 2.000,00 Lt, kas sudaro 579,24 Eur.Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos, sudėtingo sužalojimo avarijoje ir kitų) pamiršo pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą likusią 289,62 Eur sumą ieškovei sumokėti, tačiau sumokėjo atlikdamas pašto perlaidą 2017 m. sausio 9 d. Pagal sutartį ieškovė privalėjo nustatyti papildomą dešimties dienų terminą šiai sumai sumokėti ir tik tada, jei per šį terminą suma nesumokėta, įgyja teisę sutartį nutraukti. Ieškovė neįvykdė šios sutarties nuostatos. Atsakovas pripažino, jog nustatytu terminu jis neįvykdė 2009 m. birželio 30 d. Įsipareigojimo prisiimtos pareigos atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, tačiau šiuo metu matavimai atlikti ir 2016 m. spalio 28 d. originalios žemės sklypo kadastro duomenų bylos išsiųstos ieškovei registruotu paštu. Atsakovas nurodo, jog Įsipareigojime numatyta o 579,24 Eur bauda. Ieškovė teisę reikalauti baudos sumokėjimo įgijo 2009 m. gruodžio mėnesį, tačiau baudos nereikalavo ir praleido ieškinio senaties terminą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas taip pat nenustatė pagrindo nutraukti šalių sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu. Ieškovė neįrodė, kad sutarties kaina jai nebuvo sumokėta, nors teismo posėdžio metu neigė gavusi ir 3.000,00 Lt sumą, tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nerealizavo sutartyje įtvirtintos teisės nustatyti atsakovui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. CK 1.78 straipsnis reglamentuoja niekinius bei nuginčijamus sandorius. Pagal minimo Kodekso straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio Kodekso straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal ieškovės nurodytas aplinkybes byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė. Ieškovės ieškinyje išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas – tai, kad pirkėjas (atsakovas) laiku nesumokėjo kainos už parduodamą daiktą, suprantamas kaip reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo. Sutarčių sudarymą, aiškinimą, vykdymą ir sutarčių neįvykdymo pasekmes reglamentuoja CK 6 knygos II dalis (Sutarčių teisė). CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minimo Kodekso straipsnio 3 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukelnėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Analogiška imperatyvi įstatymo nuostata perkelta į šalių sutarties 2.2. punktą, kuris nustato, jog jeigu pirkėjas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą po galutinio atsiskaitymo termino pasibaigimo nesumoka sutartyje numatytos kainos, pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, pranešant raštu kitai šaliai prieš 5 dienas. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pardavėja (apeliantė) nesivadovavo įstatymu ir sutartimi, ji išsiuntė pirkėjui pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau po galutinio atsiskaitymo termino pasibaigimo prievolei įvykdyti ji nenustatė atsakovui sutartyje numatyto 10 dienų termino prievolei įvykdyti. Kaip matyti iš bylos įrodymų, pirkėjas neatsisakė vykdyti sutarties, ieškovei pradėjus ginčą teisme atsakovas likusią nesumokėtą 289,62 Eur kainos dalį pervedė apeliantei pašto perlaida, tai patvirtina 2017 m. sausio 9 d. Pinigų perlaidos priėmimas Nr.PP908118 ir pinigų įmokėjimo kvitas (b.l. 46-49). Taigi, nors ir praleidęs sutarties vykdymo terminą, atsakovas sutartį įvykdė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė I. M. CPK leistinais įrodymais neįrodė esant pagrindo įstatyme nustatyta tvarka sutartį nutraukti (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog šalių 2009 m. birželio 30 d. sudarytame sandoryje – Įsipareigojime atlikti geodezinius matavimus šalių buvo susitarta būtent dėl netesybų – baudos sumokėjimo. Sandoryje nurodoma: neįvykdęs sandoryje numatyto įsipareigojimo atlikti geodezinius matavimus, atsakovas A. J. įsipareigoja iki 2009 m. gruodžio 1 d. sumokėti apeliantei I. M. 579,24 Eur. Atsakovas pripažino, kad sandoryje nustatytu terminu geodezinių matavimų neatliko ir jam atsirado prievolė sumokėti 579,24 Eur baudą, tačiau atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jo užsakymu UAB „Ramilė“ atliko minimo sklypo kadastrinius matavimus ir 2016 m. spalio 28 d. išsiuntė originalias žemės sklypo kadastro duomenų bylas apeliantei (b.l. 50-53). Šie rašytiniai įrodymai apeliantės nėra nuginčyti.Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kaip nustato CK 1.125 straipsnis, bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau šis kodeksas bei kiti įstatymai atskirų rūšių reikalavimams nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Minimo Kodekso straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. CK 1.127 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią ir nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai). Minimo Kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsakovo prievolės įvykdymo terminas Įsipareigojime buvo nustatytas iki 2009 m. gruodžio 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šešių mėnesių ieškinio senaties termino pradžią 2009 m. gruodžio 2 d. ir pagrįstai pripažino, kad apeliantė žymiai praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Įvertinusi bylos rašytinius įrodymus, šalių rašytinius paaiškinimus ir žodžiu duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios reikštų ieškinio senaties termino nutraukimą ar sustabdymą, ar kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atstatyti teismo iniciatyva. Nepagrįstas apeliantės skunde nurodytas argumentas, kad pažeidimas yra tęstinis ir dėl to ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną. Toks apeliantės aiškinimas būtų aktualus delspinigių skaičiavimui, tačiau nagrinėjamu atveju šalys netesybas įtvirtino konkrečia vienkartine pinigų suma (bauda) (CK 6.71 straipsnis). Konstatavus, jog reikalavimui dėl baudos priteisimo yra suėjęs senaties terminas, bauda nepriteistina.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos: apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas pateikė duomenis, jog jis turėjo 580,00 Eur dydžio išlaidas už atstovavimą (b.l. 101-102). Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis), tačiau atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nagrinėjama problematika nėra nauja, teisėjų kolegija pagrįsta laiko iš apeliantės atsakovui priteisia 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo A. J. naudai iš apeliantės I. M. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.