- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- 1-1872-836/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50711-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- T. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį - 24 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2018-09-26.
2) 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 60 parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. 6 mėn. ir turto konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs 2024-09-06;
3) 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsniu - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2025-02-28 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą;
2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi nutarta: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis T. N. prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir T. N. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. N. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 23 d. apie 23.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine B. B. metu, jos mažametės dukros A. A., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajai B. B. į įvairias kūno vietas – tuo, ne mažiau kaip dvidešimt dviem trauminiais poveikiais, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, krūtinėje abipus, dešinio peties srityje, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios B. B. sveikatą ir sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį mažametei nukentėjusiajai A. A..
Kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024-12-23 d., vakare grįžo namo, buvo išgėręs alkoholio. Su nukentėjusiąja ir jos dukra gyvena kartu apie 2 su puse metų, veda bendrą ūkį. Grįžęs namo nuėjo miegoti, kad nesipyktų su nukentėjusiąja. Išgirdo, kad ji telefonu kalba apie jį, supyko ir nuėjęs atėmė iš jos telefoną. Abu mušėsi, stumdėsi ir jis ją mušė. Mergaitė matė kaip paėmė telefoną, o paskui, kai pradėjo kivirčytis, ji atėjo ir pradėjo verkti. Jis išsikvietė taksi ir norėjo išvežti mergaitę pas jos močiutę, kad jos nepaimtų vaiko teisės, bet nespėjo, nes laiptinėje sutiko policijos pareigūnus. Mano, kad policiją iškvietė kaimynai dėl triukšmo. Su nukentėjusiąja susitaikė, paskui vėl susipyko ir vėl susitaikė. Nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, toliau gyvena kartu. Blogai vertina savo veiką. Blaivus greičiausiai būtų pasielgęs taip pat. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų laikosi – dirba, jau apie pusantrų metų nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, stengiasi negerti alkoholio, lanko smurtinį elgesį keičiančią programą. Gydosi nuo alkoholizmo, vaikšto pas gydytoją. Sutiktų ir toliau gydytis nuo alkoholizmo. Toliau pažada dirbti, būti geras, stengsis pasitaisyti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusiosios B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena su sugyventiniu T. N. ir savo mažamete dukra A. A.. Su sugyventiniu yra kartu 2 metus. 2024-12-23 dieną ji namuose išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 19.00 val. namo grįžo girtas T. N., pradėjo žodžiu konfliktuoti, tačiau ji nekreipė į jį dėmesio. Pavalgęs jis nuėjo miegoti, o ji su dukra buvo virtuvėje ir kalbėjo telefonu su savo pussesere. Jai bekalbant telefonu, į virtuvę atėjo T. N. ir pradėjo konfliktuoti - iš rankų atėmė telefoną, pradėjo garsiai rėkti, sakydamas "su kuo čia šneki". Tiksliai nepamena ar jai dar būnant virtuvėje jis pradėjo prieš ją smurtauti, tik pamena, kad jis smurtą prieš ją naudojo visame bute – virtuvėje, kambaryje ir balkone. Sugyventinis jai sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas - daugiausiai smūgių į nugarą ir galvą. Daugiausiai smūgiavo su koja, kelis smūgius sudavė ranka. Kiek smūgių tiksliai buvo suduota, negali įvardinti. Jos mažametė dukra visą šį konfliktą matė, verkė. Po konflikto sugyventinis pasakė, kad pasiima jos vaiką ir eina pas jo tėvus. Kadangi ji neleido jam to padaryti, nes dukra yra jos, o ne jų bendras vaikas, T. N. užrakino ją (B. B.) balkone ir rengėsi išeiti. Kuomet jie apsirengė, sugyventinis atrakino ir išleido ją iš balkono, o pats su jos mažamete dukra išėjo pro duris. Po kelių minučių ji išgirdo rakinant buto duris, į butą atėjo policijos pareigūnai su T. N. ir jos mažamete dukra. Policijos pareigūnams ji nurodė, kad namuose vyko triukšmas, nes jos sugyventinis prieš ją smurtavo. Šiuo metu jau nepamena, ar policijos pareigūnams ji nurodė į kurias kūno vietas jai buvo suduota. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicininę pagalbą. Rytojaus dieną, kadangi jai skaudėjo sumušimo vietas, labiausiai nugarą, ji pati kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jai suteikė pirmąją medicininę pagalbą, davė vaistų nuo skausmo ir išleido į namus ambulatoriniam gydymui. Daugiau dėl sužalojimų į jokius gydytojus nesikreipė. Kadangi smurtas prieš ją buvo naudotas mažametės akivaizdoje, dukra patyrė išgąstį, verkė, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiosios dukros atstove pagal įstatymą. Po šio įvykio ji su savo sugyventiniu T. N. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 36-38, 42-44, 47-48).
Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulės A. Č. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2024-12-24 apie 00.12 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Nuvykus nurodytu adresu laiptinėje buvo rastas T. N. (nustatytas 2.38 prom. girtumas) su mažamete A. A., (duomenys neskelbtini) T. N. nurodė, jog jo sugyventinė yra neblaivi ir konfliktuoja, todėl jis su vaiku išėjo iš buto. Užėjus į minėtą butą, jame buvo rasta B. B. (nustatytas 1,98 prom. girtumas). Ant jos veido ir matomų kūno vietų matėsi nubrozdinimai bei sumušimo žymės. B. B. nurodė, kad 2024-12-23 apie 23:30 val. konflikto metu sugyventinis T. N. sudavė jai smūgius kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas. T. N. neigė mušęs savo sugyventinę. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo B. B., tačiau ji medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 14).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2024-12-24 apie 00:12 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje buvo rastas T. N. su mažamete A. A., (duomenys neskelbtini). Bute rasta B. B. paaiškino, kad 2024-12-23 apie 23:30 val. konflikto metu sugyventinis T. N. sudavė jai smūgius kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas. Ant B. B. veido ir matomų kūno vietų matėsi nubrozdinimai bei sumušimo žymės. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas ir įdrėskimas kaktos srityje (1 t., b. l. 17-20).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK 0124000793405, kuriais nustatyta, kad 2024-12-24 00.09 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog kaimynų bute vyksta konfliktas, vyras rėkia ant moters, verkia vaikas (1 t., b. l. 21-23).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-31).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams moteris, atpažįstama kaip B. B., sako, kad "nežinau, aš jau gal kitą dieną išsiblaivysiu, nueisiu pareiškimą parašysiu, nes man jau atsibodo kraujuoti iš nosies ir iš visų galų", į pareigūno klausimą atsako, kad ją mušė, kad tik nosį išsiplovė ir pareigūnai atvažiavo, kad jie nematė, kaip ji atrodė prieš tai, kad buvo mušama apie valandą, kad galva visa ištinus, skauda. Pareigūnui paklausus ar kumščiais sudavė, moteris atsako - "iš kojų daugiausiai", į klausimą ar į visas kūno vietas, moteris atsako - "taip, galvą aš tik dengiausi va taip va, o šiaip tai visa galva ištinus" (1 t., b. l. 79-81).
Alkotesterio duomenimis, kad 2024-12-24 00:23 val. T. N. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, 00:25 val. B. B. nustatytas 1,98 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 131, 68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2794/2024 (02), kurioje nurodyta, kad B. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, krūtinėje abipus, dešinio peties srityje, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryta nugriuvus. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Esant sužalojimams kairiame dilbyje poodinių kraujosruvų pavidalu, neatmestina buvusi savigynos galimybė. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt dvejais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 58-60).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad T. N. 2024 m. gruodžio 23 d. apie 23.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, B. B. mažametės dukros A. A. akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajai B. B. į įvairias kūno vietas – tuo, ne mažiau kaip dvidešimt dviem trauminiais poveikiais, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, krūtinėje abipus, dešinio peties srityje, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios B. B. sveikatą ir sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį mažametei nukentėjusiajai A. A..
Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BK 141 straipsnio 2 dalis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios B. B. parodymai, jog ji gyvena su sugyventiniu T. N. ir savo mažamete dukra A. A.. 2024-12-23 dieną ji namuose išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 19.00 val. namo grįžo girtas T. N., kuris atėjęs į virtuvę pradėjo konfliktuoti - iš rankų atėmė telefoną, pradėjo garsiai rėkti ir smurtauti. Sugyventinis jai sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas - daugiausiai smūgių į nugarą ir galvą. Daugiausiai smūgiavo su koja, kelis smūgius sudavė ranka. Jos mažametė dukra matė visą šį konfliktą, verkė.
Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024-12-24 apie 00:12 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje buvo rastas T. N. su mažamete A. A., (duomenys neskelbtini). Bute rasta B. B. paaiškino, kad 2024-12-23 apie 23:30 val. konflikto metu sugyventinis T. N. sudavė jai smūgius kumščiais bei kojomis į įvairias kūno vietas. Ant B. B. veido ir matomų kūno vietų matėsi nubrozdinimai bei sumušimo žymės. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas ir įdrėskimas kaktos srityje. Šios aplinkybės taip pat objektyviai patvirtinamos vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Tai, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2794/2024 (02), kurioje nurodyta, kad B. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, krūtinėje abipus, dešinio peties srityje, abiejuose žastuose, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryta nugriuvus. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt dvejais trauminiais poveikiais. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visus kaltinamąjį R. R. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad jis pripažintinas recidyvistu. Dėl to jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vykdant nusikalstamą veiką, pripažintina ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties, kilus nereikšmingam žodiniam konfliktui. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 109-116), dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 106), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2025 konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 130).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, linkęs daryti paskutiniu metu smurtinius nusikaltimus, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, nustatant laisvės atėmimo bausmę vidutinio dydžio.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi T. N. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse ir 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžių priėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu (kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nėra) su 2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi subendrinta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (subendrintos 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu paskirtos bausmės) prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šią nusikalstamą veiką padarė iki 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse ir 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžių priėmimo, kuriais jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 6 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, nustatytos pareigos, įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirti įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151-153), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė (1 t., b. l. 47).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme (subendrintos 2025 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje nuosprendžiu paskirtos bausmės) prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, arba mokytis;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti T. N. recidyvistu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.