Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-06 · Administracinė byla Nr. I-791-554/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
I-791-554/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-791-554/2014.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03198-013-1.Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1.; 6.8.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai – L. V. ,

atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Ramunei Meleško,

nedalyvaujant - trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2013-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 3 pensijų skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) sprendimą Nr. (10.1) S-72047;

2) panaikinti 2013-11-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) sprendimą Nr. (6.5) I-7908;

3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 7465,15 Lt už laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31.

Pareiškėja skunde (b.l. 6-7) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad ji yra dirbanti senatvės pensininkė ir jai nepagrįstai buvo sumažinta senatvės pensija kaip dirbančiam senatvės pensininkui. Pareiškėja 2013-10-14 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir prašė pateikti duomenis apie tai, kokia suma buvo sumažinta senatvės pensija, taip pat prašė neišmokėtą dalį pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą. VSDFV Kauno skyrius 2013-10-18 sprendimu Nr. (10.1)S-72047 prašymo netenkino, kadangi pensija sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dydžius, bei informavo, kad, kol nėra priimtas teisės aktas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį 2011 metais, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėja šį Kauno skyriaus sprendimą 2013-10-21 pareiškėja VSDFV. VSDFV 2013-11-22 sprendimu Nr. (6.5) I-7908 pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka, kadangi jie prieštarauja 2012-02-06 Konstitucinio Teismo sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimą asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta - t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo. Akcentavo, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Pareiškėjos nuomone atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei Konstitucijos 23 ir 52 str. nuostatas. Dėl to pareiškėjai neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta, o ginčijami neteisėti sprendimai panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas - VSDFV Kauno skyrius ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėja 2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas (kaip dirbančiam pensininkui) buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę – realiai buvo sumažinta bendrai 7465,15 Lt sumai. Pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjai pagrįstai paskaičiuota ir išmokėta sumažinta senatvės pensija. Šiuo metu yra tik numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės bei pagrindo.

Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2011-03-17 sprendimu Nr. 10.33. 1-3736 paskyrė pareiškėjai 1284,42 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2011-03-25 iki gyvos galvos (b.l. 19). Nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo nuostatas (6 str. 1 d., 8 str. 1 d.) sumažinta pensija (b.l. 10). Iš esmės ginčo dėl pareiškėjai paskirtų ir realiai išmokėtų sumų aritmetinio dydžio nėra. Pareiškėja 2013-10-14 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu grąžinti (išmokėti) jam neišmokėtą senatvės pensijos sumą, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31 pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas (b.l. 8). VSDFV Kauno skyrius 2013-10-18 sprendimu Nr. (10.1) S-72047 pareiškėjai nurodė neišmokėtos pensijos sumą ir prašymo netenkino (b.l. 9-10). Šį sprendimą pareiškėja 2013-10-21 apskundė VSDFV (b.l. 11-12), kuri 2013-11-22 sprendimu Nr.(6.5) I-7908 skundo taip pat netenkino (b.l. 13-14).

Teismas pabrėžia, kad jog administracinių bylų nagrinėjimo praktiką (taip pat ir procesinių sprendimų priėmimą) formuoja Lietuvos vyriaisiais administracinis teismas iš esmės analogiškose bylose (ABTĮ 13 str., 20 str.). Nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos analogiškose bylose nėra pagrindo. Be to, ir Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Šią iš esmės analogišką ginčo situaciją vertinti kitaip, reikštų akivaizdų ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. reikalavimų pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013, kurios iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 bei išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kuriose, įvertinus Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nuostatas, formuojant vienodą administracinių teismų praktiką konstatuota, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad termino eiga prasideda tuomet, kai asmuo gavo pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai sumažinta senatvės pensija buvo mokama nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31. Pareiškėja su prašymu išmokėti jai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstą sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį į VSDFV Kauno skyrių pirmą kartą kreipėsi 2013-10-14 - t.y. 3 metų termino nepraleido ir dėl to administracinėje byloje ginčo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog pareiškėja tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčo ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja ginčija VSDFV 2013-11-22 sprendimą Nr. (6.5) I-7908 it VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-18 sprendimą Nr. (10.1) S-72047, kuriuose nurodytas senatvės pensijos sumažinimo pagrindas ir atsisakyta mokėti tokio dydžio senatvės pensiją, kuri buvo paskaičiuota netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, bei prašo priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 8 str. 1 d. (teisės normos redakcija galiojusi iki 2012-06-12) reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 1, 3, 4, 5 ir 13 p. ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. reglamentavo, kad pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 str., ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1, 3, 4, 5, 13 p., mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas pabrėžia, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai neišmokėta ir prašoma priteisti senatvės pensijos dalis - 7465,15 Lt (VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-18 sprendimas Nr. (10.1) S-72047), iš esmės susidarė dėl 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., 2 d. nuostatų taikymo.

Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, taip pat pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucijos 110 str. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., 2 d. nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos. Taigi, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą jos pažeistų teisių gynybą (ABTĮ 57 str.).

Atsakovas 2014-01-03 pateikė pareiškėjos senatvės pensijos detalų apskaičiavimą (b.l. 16-17, 19), kur nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31 pareiškėja negavo 7465,15 Lt jai priklausančios senatvės pensijos dalies. Teismas pabrėžia, kad šis pareiškėjos turtinis praradimas privalo būti visiškai pašalintas, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 str. nuostatos ir iš Konstitucijos 23 str. kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai. Dėl to VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-474/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą pareiškėjos teisę, akivaizdžiai būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų tik fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjai nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas praktikoje. Taigi, atsakovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjos konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas (įsigaliojo) tik 2012-09-21 ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2011-03-25 – 2011-12-31 laikotarpiu sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos ginčijamuose sprendimuose yra pateikiama informacija apie pareiškėjai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama bei sumažinta. Be to, juose išreikšta ir VSDFV bei VSDFV Kauno skyriaus valia atsisakyti mokėti pareiškėjai jos pageidaujamo dydžio pensiją. Dėl to šie atsisakymai ir yra administraciniai aktai, kuriuos pagrįstai skundžia pareiškėja.

ABTĮ 88 str. 2 p. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Teismas pažymi, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti ABTĮ 89 str.. Pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės - t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste būtina pabrėžti, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, priimtas jau po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, - t.y. po 2012-09-21, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (ABTĮ 57 str.)(LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Paminėtos LVAT nutartys yra reikšmingos šiai administracinei bylai ABTĮ 13 str., 20 str. kontekste, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis, todėl šis administracinis teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.

Teismas taip pat pažymi, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktus argumentus bei informaciją apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, yra reali būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą iki 2015-12-31 (ABTĮ 85-1 str., 13 str., 20 str. - LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. V. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2013-10-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 3 pensijų skyriaus sprendimą Nr. (10.1) S-72047;

Panaikinti 2013-11-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (6.5) I-7908;

Įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai L. V. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 7465,15 Lt (2162,06 EUR) už laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-12-31.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti L. V. 7465,15 Lt (2162,06 EUR) pensijos dalį atidėti iki 2015-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAudrius Grauželis