- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-131-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53025-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- O. Š.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-651/2016
Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53025-2015-6)
NUOSPRENDIS
2016 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. Š. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 15 MGL (564,90 euro) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Š. nuteista už tai, kad 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 13.03 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nuo prekystalio pagrobė be priežiūros paliktą L. B. priklausantį 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG 19505 GALAXY S4 su jame buvusia abonentine TELE 2 SIM kortele, kurios vertė 6 Eur, su 15 Eur vertės atminties kortele bei 15 eurų vertės odiniu dėklu, tuo nukentėjusiajai L. B. padarydama bendrą 336 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji O. Š. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti. Teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodyta, kad ji tikrai suvokė, kad daro nusikalstamą veiką, ir tyčia siekė užvaldyti svetimą turtą. Tvirtina, jog ji buvo įsitikinusi, kad daiktą rado ir jį galės grąžinti savininkui. Teigia, jog neturėjo jokio tikslo vogti telefoną, ji vaistinėje norėjo įsigyti vaistų, tačiau nesulaukusi vaistininkės iš jos išėjo. Be to, nurodo, kad šalia nebuvo jokių žmonių, kurių būtų galėjusi paklausti. Pažymi, kad vaistinėje yra įrengtos kameros, todėl joks psichiškai sveikas žmogus nesugalvotų vogti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai, jos teikti skundai nebuvo vertinamai, todėl mano, kad buvo pažeistas rungimosi principas. Kadangi prokuroras nebuvo atlikęs visų veiksmų, numatytų BPK 218 str., todėl neturėjo teisės surašyti 2015-10-20 kaltinamąjį aktą. Atsižvelgusi į tai, apeliantė mano, kad kaltinamasis aktas yra neteisėtas, todėl negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.
Teigia, kad policijos pareigūnai visiškai nepagrįstai pradėjo tyrimą, nes nebuvo pačios nukentėjusiosios skundo. Dėl to mano, kad policijos pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnyba, privačiai rinko duomenis ir taip pažeidė BK 167 straipsnį. Anot apeliantės, neteisėtus pareigūnų veiksmus patvirtina tai, jog įtarimas jai buvo pareikštas viena diena anksčiau nei buvo leista pradėti ikiteisminį tyrimą, ir tai, kad netinkamai rinko įrodymus. Be to, nepagrįstai buvo atmetami jos prašymai.
Apeliantės teigimu, teisėja D. Dyburienė negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos, nes kaip ikiteisminio tyrimo teisėja buvo sprendusi klausimus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjos rungimosi principo neužtikrinimas, lygiateisiškumo principo pažeidimas, nesugebėjimas tinkamai užtikrinti pasirengimo bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje, patvirtina jos šališkumą.
Apeliantė mano, kad jos veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes ji daiktą rado. Teismas privalėjo nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Pažymi, kad teismas vienareikšmiškos nuomonės dėl tyčios neišsakė, todėl nesant nustatytos tyčios, negali kilti ir atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Apeliantės teigimu, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad tokiu telefonu ji nemoka naudotis, jokių duomenų iš telefono netrynė, o tai tik patvirtina, kad ji nesiekė jo vogti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsiaiškino tikrosios nusikalstama veika įgyto daikto vertės. Nurodė, kad daikto vertė – 300 Eur, tačiau neaišku, kuo remdamasis nurodė tokią sumą, nes telefono įsigijimo sutartyje nurodyta žymiai mažesnė kaina. Taip pat nepagrįstai neįvertintas telefono nusidėvėjimas. Liudytojas iš TELE 2, kuris buvo sudaręs telefono pirkimo–pardavimo sutartį, taip ir nebuvo iškviestas į teismo posėdį. Telefono kaina turi būti nustatyta pagal jo pirkimo–pardavimo sutartį. Iš byloje pateiktos 2014-05-05 sutarties turinio matosi, kad L. B. telefoną nusipirko iš kito fizinio asmens M. B. už 99 Lt (28,60 Eur). Tokios vertės turtas yra mažareikšmis, todėl iš viso nebuvo pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėjo, kad ir pati nukentėjusioji įvardijo, kad neteko mažareikšmio turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad neturi jokių priekaištų nuteistajai, sutinka taikytis ir kad nuteistoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistoji teismo posėdžio metu nurodė, jog gailisi dėl padarytos veikos, ir prašė leisti susitaikyti bei bylą nutraukti.
Prokuroras taip pat nurodė, jog yra visi pagrindai ir sąlygos susitaikyti ir atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas O. Š. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straispnio 1 dalyje. O. Š. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau netinkamai suvokia savo atliktų veiksmų pobūdį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistoji teismo posėdžio metu savo kaltės neginčijo, nurodė, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, ir prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straispnio nuostatas, t. y. kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Aplinkybės, numatytos BK 38 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylą nagrinėti teisiamajame teismo posėdyje, 2015-11-04 nutartyje nurodė, jog taikyti BK 38 straipsnio nuostatą bus galimybė tik tuo atveju, jeigu kaltinamoji tinkamai įvertins savo veiksmus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, klausimas dėl BK 38 straipsnio taikymo nebuvo sprendžiamas.
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistoji O. Š. neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, neneigė, jog telefoną paėmė būtent ji, besąlygiškai sutiko su visomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, savo parodymų nekeitė. Dar pirmosios instancijos teisme nuteistoji ir nukentėjusioji pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo baudžiamojoje byloje, iš kurio matyti, kad O. Š. atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo daugiau niekada nebenusikalsti (t. 1, b. l. 108). Toks apeliantės elgesys suponuoja išvadą, kad iš esmės kaltės nuteistoji neginčijo. Tai, kad O. Š. klaidingai suvokia savo veiksmų pobūdį, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nepripažino padariusi jai inkriminuojamą veiką. Bylos duomenimis taip pat patvirtinta, kad O. Š. labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai matyti iš jos pateikto susitarimo su nukentėjusiąja, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nurodė, jog labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodytos aplinkybės pagrindžia BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą: pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 108, t. 2. b. l. 31–32), atlygino nukentėjusiajai žalą, jos atsiprašė ir susitaikė (t. 1, b. l. 108). Šias aplinkybes nukentėjusioji L. B. nurodė ir apklausta apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą. Taigi yra nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir ketvirtoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad O. Š. neteista, administracinių teisės pažeidimų taip pat nėra padariusi (t. 1, b. l. 57). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 61). Nurodyti duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad O. Š. paiso visuomenėje nusistovėjusių teigiamo elgesio taisyklių, todėl ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo O. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 15 MGL (564,90 euro) dydžio bauda, panaikinti ir baudžiamąją bylą O. Š. nutraukti kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl proceso išlaidų
Klaipėdos apygardos teisme iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gautas prašymas priteisti valstybės naudai iš O. Š. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš O. Š. atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo O. Š. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 15 MGL (564,90 euro) dydžio bauda, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu O. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkei susitaikius ir baudžiamąją bylą O. Š. nutraukti.