Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-07 · Administracinė byla Nr. I-670-289/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
I-670-289/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-670-289/2014
Teisminio proceso numeris 3-64-3-00148-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teisėjas Virginijus Stankevičius

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui G. K.,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui M. T.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 20 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. K. skundas (b.l. 2-5), kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 89). Savo rašytiniu prašymu dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo ir atsisakė jame dalyvauti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 46, 83).

Savo skunde G. K. nurodė, jog nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 17 d. jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su buvusiais teisėsaugos pareigūnais ir tarnautojais. Taip pat 2009 m. lapkričio mėn. 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu su buvusiais teisėsaugos pareigūnais ir tarnautojais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai buvo žinoma, kad jis yra buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nurodymu jis buvo parašęs prašymą dėl informacijos šiuo klausimu iš buvusios darbovietės išreikalavimo. Tačiau nepaisant to, 2014 m. sausio 17 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo etapuotas atlikti laisvės atėmimo bausmę ne į Vilniaus pataisos namus, o į Pravieniškių pataisos namus. Vežant etapu jis buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę teisėsaugos ir valstybės pareigūnais. Jis vidaus reikalų sistemoje yra išdirbęs 15 metų, todėl labai bijojo būti atpažintas. Buvo iškilusi reali grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, jis patyrė didžiulę baimę ir stresą, kad nuteistieji nesusidorotų su juo kaip buvusiu VRM pareigūnu. Nuteistieji jį ėmė vadinti „ožiu“, „mentu“, „gaidžiu“ ir kitais įvairiais nepagarbiais žodžiais, žeminančiais jo garbę bei orumą. Jis su skundu raštu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, tačiau administracija savo atsakyme jam pasiūlė kreiptis į administracinį teismą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmais buvo pažeisti įstatymai, pažeistos jo teisės, dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos – neturtinę žalą. Prašo priteisti neturtinę žalą 10000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas M. T. nurodė, jog atsakovo nuomone, kaip matyti ir iš pareiškėjo skundo, ir iš medžiagos, ginčo nėra. Kyla ginčas, ar galėjo kilti neturtinė žala asmeniui dėl konkrečių TI veiksmų nukreipiant asmenį atlikti bausmę. Įstatymas numato tam tikrą terminą, per kurį asmenys privalo būti nukreipti į pataisos įstaigas. Tačiau žemesnės galios teisės aktai įtvirtina tam tikrą nukreipimo procedūrą. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 66 str. 1 d., po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis suimamas, pagal 2 d. – nuteistąjį, kuriam paskiriamas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo administracija privalo ne vėliau kaip per 10 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiųsti į pataisos įstaigą. Šiaulių tardymo izoliatorius – kardomojo kalinimo vieta. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 105 p. nustatyta, kad nuteistieji buvę politikai į jiems skirtus pataisos namus yra išvežami tik įstaigos administracijos direktoriui pateikus Kalėjimų departamento direktoriui pažymą apie darbo, tarnybos vietą. Tokios pažymos ir išvados pagrindu Kalėjimų departamentas kelia klausimą dėl asmens paskyrimo į Vilniaus PN atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. Per 10 d. terminą labai retai Kalėjimų departamentas išnagrinėja pateiktą medžiagą, pateikia išvadą ir suformuluoja paskyrą konvojuoti asmenį į Sniego g. Šiuo pagrindu Šiaulių TI ir laisvės atėmimo vietų sistema LR nuostata – vadovautis teisės įstatymu Bausmių vykdymo kodeksu ir nepažeisti 10 d. termino. Asmenį išvežus į Sniego g. į specialų sektorių, nepaisant to, kiekviena įstaiga turi pareigą, įstaiga turi galimybę laikyti tam tikrus asmenis atskirai. Tai įstaigai galiotų reikalavimas laikyti asmenį pagal atskiro laikymo reikalavimus, t. y. realiai jokia grėsmė pareiškėjui negalėjo kilti. Dėl nuteistojo interesų apsaugos – pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. turi būti izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje ar atskirose įstaigose laikomi asmenys, kurie yra buvę valstybės tarnautojai. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 p., nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą jis uždaromas į atskirą kamerą patikrinimo laikotarpiui. Pagal 64 p. turi būti atliekamas darbas su naujai atvykusiu nuteistuoju karantino patalpose ir ten atlieka aiškinamąjį darbą psichologas, būrio viršininkas, vidaus tyrimų, asmens priežiūros, įskaitos ir kitų tarnybų darbuotojai. Tai reiškia, kad asmuo turi galimybę tiesiogiai pasisakyti darbuotojams apie savo išskirtinę padėtį, turi pareigą ir pareigūnai įvertinti asmens byloje esančią medžiagą. Yra motyvuota kardomojo kalinimo išvada ir kita medžiaga, susijusi su kardomojo kalinimo paskyros į laisvės atėmimo vietą išdavimu. Nors asmuo buvo nukreiptas į Pravieniškių PN, bet iš asmens bylos matėsi, kad yra priskirtinas atskirai kategorijai. Vyko tam tikri procesai, kurių pasekmė buvo asmens perskyrimas į atskirąjį sektorių. Atsakovas mano, kad teisės reikalavimus įgyvendino tinkamai, asmuo pagal įstatymų reikalavimus buvo laiku nukreiptas atlikti bausmę į pataisos namus. Jis buvo išvežtas sausio 17 d., nes 14 d. ko gero buvo penktadienis. Turėtų būti vertinamas nukreipimo procesas. Konvojavimas priklauso ne nuo Šiaulių TI veikimo. Šiaulių TI neneigia, kad tai tas asmuo. Jis buvo etapuojamas. Parašyta rašytinė rekomendacija nukreipti asmenį. Maksimaliai dedamos pastangos kuo greičiau jį nukreipti. Jeigu nėra konvojaus tą dieną, įstaiga neturi kur dėtis. Sausio 14 d. – antradienis. Yra konvojavimo maršrutai. Tardymo izoliatorius neneigia, kad žinojo, jog jis buvo pareigūnas. Tas dalykas praktikoje – nuolatinis. Numatytas 10 d. laikotarpis per trumpas. Yra tam tikros kliūtys, kai tardymo izoliatorius negali gauti paskyros. Asmenį stengiamasi greičiau išvežti, o tai susiję ir su tardymo izoliatoriaus perpildymu. Kiekviena įstaiga turi galimybę ir pareigą užtikrinti asmenų laikymą. Bet kurioje įstaigoje asmuo pradžioje būna izoliuotas. Sausio 4 d. buvo šeštadienis ir įstaigos administracija nedirba. Įstaiga funkcionuoja ne pilnu režimu, tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas atlieka direktoriaus padėjėjas. Asmuo buvo pristatytas iš areštinės. Byla įskaitos skyriui buvo perduota tik pirmadienį ir neatvyksta tik vienas asmuo, jų būna atvykstančių ir išvykstančių po 40. Per 13 d. operatyviai pagal eiliškumą buvo prieita prie šio asmens bylos ir įvertinus medžiagą, buvo pradėtos formuoti užklausos. Nėra duomenų apie konkrečią asmens darbovietę, tik yra duomenų, kad jis – buvęs pareigūnas. Motyvuotos išvados rengimui, kad Kalėjimų departamentas paskyrą išduotų į konkrečius PN nukreipti, reikia gauti iš darbovietės pažymą. Gali būti, kad procesas sustoja, kol aiškinamasi konkreti darbovietė, skambinama į galimą darbovietę, aiškinamasi, ar galėjo taip būti, nes dažnai asmenys patys nežino, kur dirbo, ir kai pasako pavadinimą, pasirodo, kad ne ta vieta buvo. Kol išsiaiškinama, ar tas asmuo tikrai dirbo, gaunamas atsakymas ir tik tada rengiama užklausa. Delsimo gal ir nebuvo, nes Šiaulių TI galimybės leidžia susitarimus su reikalingų šitoms pažymoms rengti duomenų tiekėjais, pvz., archyvais ar Sodra. Šiaulių TI nėra sistemos dėl aprūpinimo reikalinga informacija. Per 10 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos asmuo turi būti nukreiptas. Rašytinės rekomendacijos turinys atspindi, kad visi Šiaulių TI skyriai pasisakė, kad vykti į Pravieniškių PN gali. Atsižvelgiama ir į vietų skaičių, į sveikatos būklę, kreipiama į tą laisvės atėmimo vietą, kuri turi geresnes galimybes užtikrinti sveikatą. Sprendimą priėmė direktorius. Jei Šiaulių TI būtų laiku gavęs atsakymą, būtų galima formuoti ir kitokio pobūdžio rekomendaciją. Buvę pareigūnai konvojuojami į jiems skirtus pataisos namus – Vilniaus PN Sniego g. pateikus administracijai pažymą apie darbo ar tarnybos vietą. Šiaulių TI tos pažymos neturėjo. Medžiaga apie ankstesnį teistumą nors ir buvo, bet realiai jos gavimas būtų užtrukęs dar ilgiau, nei naujos pažymos paprašymas iš darbovietės, nes senoji byla yra archyve. Asmuo atvyksta naujai. Duomenys apie jo teistumą, nusikalstamas veikas informacinėje sistemoje yra išlikę, tačiau rašytinė medžiaga yra asmens bylos dalis, kuri perkeliama kalinimą atlikus į archyvą. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 105 p. numato, kad išvadą turi tvirtinti departamento direktorius. Teisės akte numatyti 2 dalykai – motyvuota išvada bei pažyma. Iš medžiagos matyti, kad sausio 23 d. Pravieniškėse gauta informacija iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, o TI užklausą išsiuntė 8 d. Ta rekomendacija rengiama įskaitos skyriaus, paskui pirminė medžiaga teikiama kitiems skyriams. Įskaitos skyrius turi informaciją apie laisvų vietų skaičių, be to, pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją įskaitos skyriai vykdo asmenų nukreipimą. Kiti skyriai vertina iš savo pusės. Visa medžiaga – bylos sudėtinė dalis, taip pat ir rašytinė rekomendacija. Ji turi eiti greta tos medžiagos, kuri susijusi su asmens statuso įvertinimu. Ginčo, kad asmuo buvo pareigūnas, nekyla. Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina nuostatą, kad ne vėliau kaip per 10 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo turi būti nusiųstas į pataisos įstaigą. Tik vasario 8 d. buvo ta diena, kada buvo gauta paskyra Kalėjimų departamento konvojuoti asmenį į Sniego g. esantį Vilniaus PN sektorių, kuriame laikomi buvę ar esantys valstybės tarnautojai ar pareigūnai. Svarbu, kad pareiškėjas G. K. yra buvęs valstybės tarnautojas ar pareigūnas ir turėjo atlikti bausmę Sniego g. 2. Nukreiptas į Pravieniškių PN todėl, kad įstatyminė nuostata pripažįstama laisvės atėmimo vietų veiklos praktikoje kaip svarbesnė negu procedūrinė tvarka, kuri sugaišina asmens nukreipimo procesą. Stengiamasi asmenį nukreipti kuo greičiau į pataisos įstaigą. Neturint Kalėjimų departamento išduotos paskyros, pagal žemesnės galios teisės aktus – įskaitos skyrių tarnybų darbo instrukciją, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus TI negalėtų paskirti asmens konvojuoti į Sniego g. ir Sniego g. pareigūnai negalėtų priimti asmens, kadangi nebūtų teisinio pagrindo, nebūtų patvirtintos Kalėjimų departamento išduotos paskyros. Tokie reikalavimai įtvirtinti minėtos instrukcijos 105 p. Be tokios paskyros TI negali įgyvendinti konvojavimo proceso. Jį vykdo ne Šiaulių TI, bet atlieka Viešojo saugumo tarnyba prie LR VRM. Jeigu TI parašytų tokią paskyrą, įtrauktų į konvojuojamųjų sąrašą, be tokios paskyros būtų teisės aktų pažeidimas ir konvojus atsisakytų konvojuoti tokį asmenį. Jei konvojuotų, Sniego g. pareigūnai jo negalėtų prisiimti, kadangi nebūtų teisinio pagrindo. Laisvės atėmimo vietos darbo instrukcijos nuostatuose nustatyta, kad priimant asmenį tūri būti vertinama asmens bylos medžiaga. Žemesnės galios – Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtinta Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarka. Šis teisės aktas – žemesnės galios teisės aktas, kuris įpareigoja bet kurią įstaigą prisiėmus asmenį užtikrinti atskiro laikymo reikalavimus. Siūlo įvertinti aplinkybę, kokios galėjo kilti pasekmės priėmus kitokį sprendimą ir kokios iš jų buvo realesnės, t. y. ar tai, kad asmuo įstaigai įgyvendinant atskiro asmenų laikymo reikalavimus bus Pravieniškėse, ar tai, kad nežinant, ar asmuo pareigūnas, jis bus nukreiptas į Sniego g. ir galbūt nepriimtas. Mano, kad turėtų būti priimtas sprendimas palankus atsakovui. Šiaulių TI nėra ta įstaiga, kuri galėtų įrodyti, ar asmuo patyrė ar nepatyrė priekabes Pravieniškėse. Prašo skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. sausio 17 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis kaip buvęs policijos ir pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas buvo etapuotas atlikti laisvės atėmimo bausmę ne į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių Sniego g. 2, Vilniaus m., bet į Pravieniškių pataisos namus.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Nustatyta, kad pareiškėjas G. K. į Šiaulių tardymo izoliatorių pristatytas 2013 m. sausio 4 d. ir ten buvo laikomas iki 2013 m. sausio 17 d. (b. l. 18). Pareiškėjas savo skunde teigia, kad šiuo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nurodymu jis buvo raštu pateikęs prašymą apie tai, jog jis yra buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnas, dėl to jis turi būti vežamas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namus, tačiau nepaisant turimos informacijos Šiaulių tardymo izoliatorius jį etapavo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Iš byloje turimų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas G. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m spalio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m spalio 28 d. nuosprendis buvo pakeistas, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 10 d. Bausmės pradžia nustatyta 2013 m. sausio 2 d., pabaiga – 2015 m. spalio 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. sausio 14 d. rašytine rekomendacija Nr. 69/06-155 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ G. K. buvo nukreiptas atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos1-ąją valdybą.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas G. K. anksčiau yra buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnas ir kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ši aplinkybė buvo žinoma. Tai savo skunde nurodo pareiškėjas G. K., tai posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano Nr.20/01-3323, taip pat iš 2009 m. rugsėjo 29 d. plano Nr. 20/01-1580 bei 2010 m. sausio 29 d. plano Nr. 20/01-231 matyti, jog kamerose Nr. 25, 103, 28, 77, 78 yra laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai (b. l. 25, 20, 23). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. sausio 29 d. pažymos Nr. 69/06-414 „Dėl G. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 25, kurioje buvo laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai (b. l. 18). Iš tos pačios pažymos matyti, kad ir anksčiau, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. vasario 18 d., pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 103, kurioje buvo laikomi buvę ir esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. sausio 8 d. rašte Nr. 14/01-489 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės Skuodo užkardai prašoma atsiųsti pažymą, patvirtinančią, kad G. K., gim. 1968 m. rugpjūčio 4 d., nuo 1998 m. iki 2009 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Šiaulių rinktinės Skuodo užkardoje (b.l. 10). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2013 m. sausio 23 d. išvadoje patvirtinama tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos tarnybos 2013 m. sausio 23 d. pažymoje „Dėl G. K.“ Nr. 21/23-15-308 informuojama, jog G. K., gim. 1968 m. rugpjūčio 4 d., tarnybą Pasienio policijos departamento prie LR VRM Šiaulių pasienio policijos rinktinės Pasvalio užkardos Kontrolės būrio policininko pareigose pradėjo 1995 m. rugpjūčio 1 d., nepertraukiamai tarnybą vykdė įvairiose pareigose iki 2009 m. lapkričio 24 d. (b. l. 13).

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų, t. y. suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (nauja redakcija nuo 2009-04-01).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 1 straipsnio 1.5 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius šia tvarka: į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose (nauja redakcija nuo 2011-02-01).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“ buvo patvirtinta laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 105 punktas nustato, kad nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo jose tvarka reglamentuota Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, VIII skyriuje. Nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, konvojuojami į jiems skirtus pataisos namus tik įstaigos administracijai pateikus Kalėjimų departamento direktoriui motyvuotą išvadą bei pažymą apie darbo arba tarnybos vietą. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados pagrindu Kalėjimų departamentas išduoda paskyrą konvojuoti (nauja redakcija nuo 2008-07-09).

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, ši aplinkybė buvo žinoma ir atsakovui, todėl pareiškėjas, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, turėjo būti siunčiamas į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo pakankamai duomenų apie pareiškėjo G. K. priklausymą valstybės tarnautojų grupei, todėl tiek laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 17 d., tiek ir ankstesniu laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. vasario 18 d. pareiškėją laikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, skirtoje buvusiems ar esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2013 m. sausio 4 d., atsakovas į VSAT kreipėsi tik 2013 m. sausio 8 d. ir nesulaukęs pažymos 2013 m. sausio 14 d. savo rašytine rekomendacija Nr. 69/06-155, pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, nukreipė pareiškėją bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus- atvirąją koloniją 1-ąją valdybą (b. l. 9). 2013 m. sausio 17 d. pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo konvojuotas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Pirmąją valdybą (b. l. 12-13). Tik po atlikto tarnybinio patikrinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. Išvada buvo pasiūlyta nuteistąjį G. K. tęsti paskirtą laisvės atėmimo bausmę perkelti į Vilniaus pataisos namus, o Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 8 d. nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (13)-51-443 G. K. toliau atlikti bausmę buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2 (b. l. 12-13, 11).

Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybą Pasienio policijos departamento prie LR VRM Šiaulių pasienio policijos rinktinės Pasvalio užkardos Kontrolės būrio policininko pareigose pradėjo 1995 m. rugpjūčio 1 d., nepertraukiamai tarnybą vykdė įvairiose pareigose iki 2009 m. lapkričio 24 d.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo /kalinimo atskirai režimą.

Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti/kalinti, taip pat ir nukreipti į kitas laisvės atėmimo įstaigas, vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad teisės aktuose nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų veikimas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybės institucijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikimo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip tai, jog jo gyvybei ir sveikatai buvo iškilusi grėsmė, jis patyrė didžiulę baimę ir stresą, kad nuteistieji su juo, kaip su buvusiu pareigūnu, nesusidorotų. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog jo garbei ir orumui buvo padaryta didelė žala, buvo neigiamai, užgauliai atsiliepta apie jo asmenybę, jis buvo nuteistųjų vadinamas „ožiu“, „mentu“, „gaidžiu“ bei kitais įvairiais žodžiais, žeminančiais jo orumą ir garbę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo nukreiptas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtus reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492-2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui būnant kartu su kitais asmenimis, pareiškėjas galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį – t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (aukščiau minėtame LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendime už 8 mėnesių laikotarpį priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, t. y. vidutiniškai 625 Lt už vieną mėnesį), atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę – dėl netinkamo nukreipimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pareiškėjas ten praleido ne mažiau kaip 22 dienas (nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. vasario 8 d.- b. l. 11), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. 300 (tris šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius