- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- L2-11312-643/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Kreditorius
- UAB „Vilniaus Manfula“
- Skolininkas
- UAB „Vistilė“
- Kategorijos
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, susipažinusi su kreditoriaus UAB „Vilniaus Manfula“ pareiškimu skolininkui UAB „Vistilė“ dėl skolos priteisimo, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka priteisti iš skolininko UAB „Vistilė“ 12491,28 Lt skolą, 947,36 Lt palūkanų,15,21 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi jis neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir CPK 433 str. numatytų reikalavimų (CPK 435 str. 2 d. 1 p.).
Kreditoriaus pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kuris nustato, kad pareiškime turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas. Kreditorius prašo priteisti iš skolininko 947,36 Lt palūkanų paskaičiuotų pagal LR „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu“ pritaikius 15,21 proc. dydžio metinių palūkanų (2008-12-31 VILIBOR 8,21 proc. padidinus 7 procentiniais punktais) bei to paties dydžio 15,21 procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos. Toks
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 1 d., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo" Nr. IX-1873 3 straipsnio 3 dalį - kreditorius turi teisę į palūkanas už pavėluotus mokėjimus, jeigu: 1) jis įvykdė sutartyje ar įstatymuose jam nustatytas prievoles ir 2) jis laiku negavo jam priklausančios sumos, išskyrus atvejus, kai apmokėti pavėluota ne dėl skolininko kaltės. Pagal šį įstatymą galioja palūkanų norma, kuri taikoma apskaičiuojant palūkanų dydį už pavėluotus mokėjimus - tai vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusi tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Nagrinėjamu atveju skolininkui pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2008 metų pusmetį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. birželio 30 d. mėnesio VILIBOR palūkanų norma siekė 4,84 proc. (www.lb.lt duomenimis), tai skolininko mokėtinų metinių palūkanų norma antrąjį 2008 metų pusmetį turėjo būti 11,84 proc., o ne 15,21 proc. kaip nurodo kreditorius. Todėl kreditoriaus reikalavimas dėl 947,36 Lt palūkanų priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi buvo pritaikyta didesnio dydžio palūkanų norma (15,21 proc.), nei iš tiesų turėjo būti (11,84 proc.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. 3K-3-1070/2003).
Kreditoriaus reikalavimas dėl 15,21 procesinių metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos yra tinkamas, kadangi vadovaujantis tuo pačiu 2003 m. gruodžio 9 d. „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu" bei Lietuvos banko duomenimis, skolininkui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. šiuo atveju nuo 2009-06-12, todėl 15,21 proc. dydžio palūkanų norma yra pritaikyta tinkamai (2008-12-31 VILIBOR norma siekė 8,21 proc. padidinta 7 procentiniais punktais gaunasi 15,21 proc.)
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškimas neatitinka LR CPK 433 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl atsisakytina jį priimti, nes LR CPK XXIII skyriuje nėra numatytas pareiškimo trūkumų šalinimas ir pareiškimas grąžintinas kreditoriui (LR CPK 433 str., 435 str.).
Kreditoriui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d. 1 p., 290-292 str. teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Vilniaus Manfula“ pareiškimą skolininkui UAB „Vistilė“ dėl skolos priteisimo.
Grąžinti kreditoriui UAB „Vilniaus Manfula“, į.k. 124548077, žyminį mokestį – 101,00 Lt (vieną šimtą vieną litą), sumokėtą 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr.3369. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Pareiškimą ir jo priedus grąžinti kreditoriui. Pirmąjį pareiškimo egzempliorių su gavimo teisme spaudu palikti byloje kaip įrodymą, kad toks procesinis dokumentas buvo gautas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.
Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo taisykles.
Ši nutartis neskundžiama.