Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui P. P., trečiasis asmuo T. J., dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, ieškovės dukros tėvas yra žinomas, todėl neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas (CK 3.149 str., 3.152 str. 1 d.).

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).

Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės N. P. ir atsakovo P. P. buvo nutraukta 2016 m. vasario 26 d. 2016-03-07 įrašas Nr. 23).

Iš byloje esančio nepilnametės V. P. gimimo liudijimo (išduoto 2016 m. rugpjūčio 16 d. gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) matyti, kad jos tėvu nurodytas atsakovas P. P. Tėvystė buvo įregistruota motinos (ieškovės) pareiškimu, tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 str. 2 d. nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas P. P.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra dukros V. biologinis tėvas.

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2015 m. kovo mėnesio kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė. Tokius šalių paaiškinimus patvirtino trečiasis asmuo T. J., nurodęs, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio artimai bendrauja su ieškove, yra jos dukros V. tėvas. Kad šalys prieš gimstant vaikui gyveno skyrium, patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga, iš kurios matyti, kad sprendžiant ginčą tarp ieškovės N. P. ir atsakovo P. P. dėl bendravimo su kitu vaiku, 2016-02-15 paaiškinime N. P. nurodė, jog gyvena su T. J., 2016-01-25 Plungės r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos tarp šalių nutraukimo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno nuo 2015-02-16 (civilinė byla Nr. 2-33-669/2015). Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir fiksuoti dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad dukros V. gimimo metu ieškovė vedė bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu T. J., kuris galimai yra V. biologinis tėvas.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės dukros tėvu yra ne atsakovas, bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007; ir kt.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

CK 3.152 str. 1 d. reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad atsakovas nėra dukros tėvas, tačiau į teismą kreipėsi tik 2017-11-28, t.y. praleidusi įstatymo nustatytą vienerių metų terminą. Pažymėtina, kad kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra nepilnametės V. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. V. neliktų be tėvo (biologinio tėvo tapatybė yra žinoma), prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.) ir ieškinį tenkinti.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Tačiau ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, dėl ko teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. P., gimusios 2016 m. liepos 15 d., tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto 2016 m. rugpjūčio 16 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas V. P., gimusios 2016 m. liepos 15 d., tėvu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.