Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-03-16, 21.35 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už 2 vnt. 0,35 l talpos butelius degtinės „Lietuviška Originali spanguolių“, kurių bendra vertė 8,98 Eur. Šiais veiksmais J. R. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Kauno apylinkės teismas 2016-05-03 nutarimu J. R. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, ir skyrė 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą.

Apeliaciniame skunde J. R. prašo leisti jam skirta administracinio arešto nuobaudą atlikti vėliau, nes šiuo metu yra susižalojęs ir nori gydytis laisvėje.

Atsiliepime į J. R. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016-05-03 nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog atidėti nuobaudos – administracinio arešto vykdymą teismas gali tik tuo pačiu nutarimu nuo 1 iki 12 mėn. ir tik pažeidėjui sutinkant, nes atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 val. Kartu teismas nustato laiką per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus (ATPK 338¹ straipsnis). Tačiau skundžiamu atveju net ir atidėjus administracinio arešto vykdymą, apeliantas pagal skunde nurodytas aplinkybes, negalėtų tinkamai vykdyti įstatyme numatytos išlygos, nes ši nėra besąlyginė, t.y. atlikti nemokamus viešuosius darbus esant sveikatos sutrikimams jis taip pat negalės.

J. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma atidėti administracinio arešto vykdymą, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tik toje dalyje, dėl kurios paduotas skundas (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Administracinio arešto vykdymo procesą reglamentuoja ATPK 336-339 straipsniai. Nors įstatymų leidėjas įtvirtino teisinę galimybę dėl sąlyginio administracinio arešto skyrimo, tačiau ATPK 338¹ straipsnio 1 dalies nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant gali būti taikoma minėta teisės norma, t. y.: 1) sprendimas dėl atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriamas administracinis areštas; 2) sutinkant pažeidėjui; 3) teismas atidėdamas administracinio arešto vykdymą turi privalomai skirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo dvidešimt penkių iki keturių šimtų valandų.

Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismui nagrinėjant J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidėjas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Pažymima, jog J. R. administracinio teisės pažeidimo protokole išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nuomonės dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo nepareiškė. Byla išnagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant, nutarimas priimtas 2016-05-03, todėl arešto vykdymo atidėjimas ir viešųjų darbų paskyrimo klausimas šiuo atveju negali būti sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto straipsnio nuostatas klausimas dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti išsprendžiamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Nors J. R. ir nurodo, kad yra susižalojęs, tačiau jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių nurodytus teiginius, teismui nepateikė. Aplinkybių, kad J. R. negalėtų atlikti arešto bausmės, o jos vykdymas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2015-05-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.