Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. C. ir G. C. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovei G. C. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nenurodant šalių kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dėl tėvystės nuginčijimo.

Šalys 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą santuokos apskaitos įrašą panaikinti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nes nusprendė byloje kilusį ginčą išspręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus ir bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodyti motyvai dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo yra įtikinami faktiniam santuokos iširimui konstatuoti. Nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pasinaudojo susitaikymo galimybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 1 d.). Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu pareiškėjai yra veiksnūs, vienas kito išlaikymo nereikalauja, kreditorių nei bendrai, nei kiekvienas atskirai neturi. Sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina ir santuokos apskaitos akto įrašas panaikintinas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjams paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.53 str. 3 d.). Pareiškėjams yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno kurio nors buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir pan.), kiekvienas turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Pareiškėjas L. C. byloje yra sumokėjęs 41,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 75,00 Eur žyminį mokestį už prašymą skirti DNR ekspertizę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, sutuoktiniai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymus panaikinti santuokos apskaitos įrašo panaikinimą bendru sutikimu, todėl pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlygina pareiškėjas, todėl vadovaujantis CPK 87-88 straipsniais, atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, iš pareiškėjui grąžintino žyminio mokesčio išskaičiuotina valstybei priteistina 24,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, ir pareiškėjui grąžintinas 91,98 Eur žyminis mokestis (116,00 Eur – 24,02 Eur) (CPK 79 str., 87 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Pareiškėjai G. C. byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei nepriteistinos, kadangi pareiškėjai bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų ir šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 5 str., 96 str., 99 str.). Bylą išnagrinėjus ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).

Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavestinas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų prašymą tenkinti.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) administracijos CMS, sudarytą tarp L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.

Panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą pareiškėjai G. C. palikti santuokinę pavardę – C., pareiškėjui L. C. palikti jo pavardę – C..

Patvirtinti tokio turinio tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo:

„1. Šalys sutaria, kad nepilnamečio (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą po panaikinimo santuokos apskaitos akto įrašo santuokos metrikų knygoje įrašyto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kartu su jo motina G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Šalys sutaria, kad po panaikinimo santuokos apskaitos akto įrašo santuokos metrikų knygoje įrašyto Nr. (duomenys neskelbtini) jokiais būdais neriboti vienas kitam bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. ir dalyvavimo jį auklėjant, ir tai daro bendru sutarimu. Šalys susitaria nustatyti su nepilnamečiu sūnumi E. sekančią bendravimo tvarką:

2.1. Vieną mėnesį laiko, po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo įsiteisėjimo, tėvas L. C. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 16.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje.

2.2. Pradedant antruoju mėnesiu po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatoma sekanti bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi E.:

2.2.1. Kas antrą mėnesio penktadienį tėvas L. C. pasiima sūnų E. iš motinos G. C. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į motinos G. C. namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val., pranešdamas konkrečią vietą, kur bus su vaiku savo bendravimo metu. Tėvas iki 2020 m. studijuos VGTU, šeštadienį, kai vyksta egzaminas, nepilnamečio sūnaus iš motinos nepaima, apie tai SMS žinute perspėdamas motiną. Jeigu keičiasi vaiko paėmimo laikas, tėvas prieš 2 dienas informuoja motiną SMS žinute.

2.2.2. Nepilnametis sūnus E. per metus ne mažiau kaip 4 savaites atostogauja su tėvu L. C.. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę, tėvas praneša vaiko motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

2.2.3. Nepilnamečio sūnaus E. gimtadienis kiekvienų metų spalio 5 d. švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams.

2.2.4. Motinos dieną nepilnametis sūnus E. švenčia kartu su motina.

2.2.5. Tėvo dieną nepilnametis sūnus E. švenčia kartu su tėvu L. C..

2.2.6. Motinos G. C. gimtadienį kiekvienais metais kovo 18 d. švenčia nepilnametis sūnus E. kartu su motina. Jeigu motinos gimtadienis sutampa su savaitgaliu, kurį nepilnametis sūnus E. pagal šį grafiką turi praleisti su tėvu, tėvas atveža nepilnametį sūnų E. į jo gyvenamąją vietą jo mamos gimimo dieną 12 val. dienos ir likusią savaitgalio dalį nepilnametis sūnus E. praleidžia su mama.

2.2.7. Tėvo L. C. gimtadienį kiekvienais metais gruodžio 4 d. švenčia nepilnametis sūnus E. kartu su tėvu. Jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena, tėvas vaiką paima einamosios savaitės šeštadienį 10 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

2.2.8. Jei sūnus, būdamas pas tėvą, suserga, tėvas L. C. nedelsdamas kreipiasi į gydymo įstaigą dėl vaiko gydymo, apie tai informuodamas vaiko mamą. Medikams leidus, vaiką parveža pas mamą.

2.2.9. Tėvas L. C. įsipareigoja vaiko buvimo su juo metu užtikrinti visišką sūnaus saugumą ir saugią aplinką.

2.2.10. Apie galimas bendravimo kliūtis su sūnumi E. (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša protingu terminu iš anksto.

2.2.11. Tėvai susitaria, jog kiekvienas iš jų turi teisę gauti vienas iš kito informaciją apie vaiką, susijusią su jo gydymu, atostogomis, sveikata. Norint nepilnametį sūnų E. išvežti į užsienį nuolatiniam gyvenimui, jo mama G. C. turi šį klausimą suderinti ir susitarti su vaiko tėvu L. C.. Išvežant laikinai į užsienį nepilnametį sūnų E., jo mama G. C. turi informuoti jo tėvą, nurodant išvykimo, grįžimo datas bei adresą, kur užsienyje bus nepilnametis sūnus E..

2.2.12. Poriniais metais su tėvu L. C. nepilnametis sūnus E. švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas (tėvas gruodžio 24 d. 16.00 val. paima nepilnametį sūnų E. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža gruodžio 26 d. 16.00 val. į nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą). Poriniais metais nepilnametis sūnus E. švenčia su savo motina G. C. Naujuosius metus ir Šv. Velykas.

2.2.13. Neporiniais metais su tėvu L. C. nepilnametis sūnus E. švenčia Naujuosius metus ir Šv. Velykas (tėvas gruodžio 31 d. paima nepilnametį sūnų E. iš jo gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 19.00 val. parveža į nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą, tėvas L. C. Šv. Velykų dieną išvakarėse paima nepilnametį sūnų E. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža antrą Šv. Velykų dieną į nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą). Neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametis sūnus E. švenčia su motina G. C..

2.2.14. Nepilnamečiam sūnui E. sukakus penkeriems metams, tėvas L. C. su nepilnamečiu sūnumi E. bendrauja neribotai per „Skype“ ir telefonu.

3. Šalys sutaria, kad po panaikinimo santuokos apskaitos akto įrašo santuokos metrikų knygoje įrašyto Nr. (duomenys neskelbtini), tėvas L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gera valia teiks išlaikymą nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (po du šimtus eurų) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir sutinka, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta pareiškėja G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Išlaikymą sutinka mokėti nuo ieškinio padavimo Alytaus apylinkės teismui dienos – 2016 m. lapkričio 21 d.

4. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šalys žino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis, užkirs kelią ateityje reikšti tapatų reikalavimą dėl turto padalijimo.

5. Šalys sutaria, kad jei sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi gera valia, jie bus vykdomi priverstine tvarka, išduodant vykdomąjį raštą.

6. Civilinėje byloje turėtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei sumokės pareiškėjas L. C..

7. Šalims Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio nuostatos žinomos. Šalys taip pat pareiškia, kad ši sutartis nepažeidžia jų teisių ir interesų, viešajai tvarkai neprieštarauja.

8. Išlaikymo, po panaikinimo santuokos apskaitos akto įrašo santuokos metrikų knygoje įrašyto Nr. (duomenys neskelbtini), šalys vienas iš kito nereikalauja.

Grąžinti pareiškėjui L. C. 91,98 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. spalio 17 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitu (41,00 Eur) ir 2018 m. birželio 1 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (75,00 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.