Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-02-06 · Byla Nr. ATP-55-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-06
Bylos Nr.
ATP-55-354/2013
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-02162-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pareiškėjas
S. K.
Administracinė byla Nr. ATP-55-354/2013Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02162-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 50.2; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas S. K. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės Svetlanos Jakubkienės (toliau – ir Institucija) 2012 m. spalio 8 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja S. K. pareiškimu 2012 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Instituciją, nurodydama, kad jos buvęs sutuoktinis A. T. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą teisę į savo mažamečio sūnaus E. T. daiktus, neatiduoda pastarajam priklausančių daiktų, taip apribodamas sūnaus teisę į nuosavybę bei padarydamas didelę žalą jo interesams (medžiaga Nr. 0112000531608). Šiuo atveju pareiškėja prašė nubausti jos buvusį sutuoktinį A. T. įstatymo nustatyta tvarka bei įpareigoti jį grąžinti E. T. priklausančius daiktus, kurių vertė 4000 Lt.

Institucija, atlikusi tyrimą, priėmė 2012 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinės bylos teiseną pagal S. K. pareiškimą, nes padarė išvadą, jog kilęs ginčas tarp S. K. ir A. T. dėl negrąžinamų daiktų yra civilinio pobūdžio nesutarimai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, pastarąjį apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui. Skundu pareiškėja S. K. teismo prašė panaikinti specialistės S. Jakubkienės nutarimą (Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės Svetlanos Jakubkienės 2012 m. spalio 8 d. nutarimas), išaiškinti A. T. dėl mažamečio sūnaus E. T. daiktų ir įpareigoti A. T. grąžinti daiktus E. T. arba sumokėti 4000 Lt kompensaciją (2–3 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkinto minėto pareiškėjos skundo, konstatavęs, kad A. T. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 str. numatyto pažeidimo sudėties, o kilęs ginčas tarp buvusių sutuoktinių dėl mažamečio sūnaus daiktų yra civilinės teisės dalykas.

Skundu Šiaulių apygardos teismui pareiškėja S. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės S. Jakubkienės 2012 m. spalio 8 d. nutarimą, spręsti klausimą dėl A. T. nubaudimo įstatymo nustatyta tvarka, įpareigoti A. T. grąžinti E. T. priklausančius daiktus, kurių vertė 4000 Lt, o nesant galimybės grąžinti, įpareigoti jį atlyginti turtinį nuostolį.

Skunde apeliantė pažymi, kad tarp jos ir A. T. ginčas dėl nepadalintų daiktų priklausomybės kilo tik dėl A. T. melagysčių. Teigia, kad teisėja neatsižvelgė į tai, kad dėl jos išvardytų daiktų priklausomybės jau buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos Astos Karpytės apklaustas mažametis E. T., kuris patvirtino, kad visi išvardyti daiktai priklauso jam, o ne A. T.. Apie tai, kad daiktai priklauso vaikui, pasisakė ir pats A. T., tačiau praėjus tam tikram laikui pakeitė savo nuomonę. Apeliantė nurodo, kad A. T., rašydamas apeliacinį skundą dėl teisėjos A. Karpytės 2012 m. gegužės 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A2.9.-611-409/2012 dėl tų pačių negrąžinamų daiktų, teikė visai kitokius parodymus. Pažymi, kad ji iki pat santuokos nutraukimo neturėjo galimybės paimti iš vaiko kambario E. T. priklausančius baldus, kompiuterį, televizorių ir t. t., nes A. T. aiškindavo, kad, kol vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta, tol jis neleis paimti sūnaus daiktų. Šiuo metu A. T. nurodinėja, kad tie daiktai priklauso jam, nes, neva, jie buvo jo darbo kambaryje, o teismas neatsižvelgė į A. T. parodymų prieštaravimus. Teismas net neatsižvelgė į tai, kad A. T. sutinka su tuo, kad turi vaiko nuotraukas, Vaiko knygą, bet neatiduoda, nes jam jų reikia.

Be to, pareiškėja skunde teigia, kad A. T. 2012 m. gegužės 14 d. buvo nubaustas administracine tvarka dėl to, kad pažeidinėja vaiko interesus bei savo tėvo valdžią panaudoja priešingai vaiko interesams, tačiau ir po to vis tiek negrąžino E. T. priklausančių daiktų, todėl mano, kad jis turėtų būti nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantė reiškia manymą, kad teisėja, nustačiusi, jog A. T. pažeidė mažamečio vaiko interesus ir savo veiksmais padarė turtinį nuostolį, galėjo įpareigoti A. T. turtinį nuostolį atlyginti, nes, kaip A. T. pasisakė teisme, daiktų jis nebegali grąžinti, nes jie parduoti kartu su butu.

Taip pat skunde pažymima, kad teismas nagrinėjo pažeistus mažamečio vaiko interesus, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, kuris galėtų padėti apginti mažamečio sūnaus interesus.

Skundas netenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė apskųsto Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą – ar pagrįstai pagal apeliantės pareiškimą nebuvo pradėta administracinės bylos teisena, mažamečio vaiko teismo posėdyje neapklausinėjo ir sprendimo, liečiančio vaiko teises ir jo teisėtus interesus, nepriėmė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstė ir aptarė abiejų ginčo šalių – tiek pareiškėjos S. K., tiek jos buvusio sutuoktinio A. T. – nurodytas aplinkybes, ištyrė kitus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis ir, įvertinęs visete, padarė atitinkamas išvadas (31–35 b. l.). Taigi skundo teiginiai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino A. T. parodymų ar kitų duomenų, kurie minimi pareiškėjos skunde, yra nepagrįsti.

Pateiktame skunde pareiškėja deklaruoja analogiškas susidariusios konfliktinės situacijos su buvusiu sutuoktiniu A. T. aplinkybes dėl tų pačių dalykų – judviejų mažamečiam sūnui E. T. priklausančių baldų ir kitų daiktų grąžinimo/negrąžinimo. Dėl kiekvienos apeliantės nurodytos aplinkybės, tarp jų ir dėl A. T. perduotų/neperduotų mažamečiam sūnui daiktų, jo elgesio motyvų, vertinimų, nuosekliai ir detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, kurios turinys apeliantei yra žinomas, todėl dar sykį analizuoti tas pačias aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad A. T. savavališkai vykdytų ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir nėra pagrindo tokioms išvadoms nepritarti.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, kada viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tokio veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą, yra prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 str.). Apylinkės teismas teisingai nutartyje nurodė, kad asmeniui, manančiam, jog ginčo daiktai priklauso jam, įstatymais numatyta teisė savo pažeistas teises ginti civiline tvarka (CK 1.138 str.), t. y. išsireikalauti tuos daiktus iš priešingos šalies ar prisiteisti už juos kompensaciją. Įvertinus nagrinėjamos situacijos aplinkybes galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad tarp dviejų šalių, buvusių sutuoktinių – S. K. ir A. T. – kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio. Bendrieji teisės principai nustato, kad ginčo šalys viena kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Konkrečiu atveju pareiškėja savo pareiškimuose ir skunduose nenurodė, kokias CK nuostatas pažeidė jos buvęs sutuoktinis, veikdamas savavališkai, teismo proceso metu pripažino, kad dėl negrąžinamų daiktų civilinio proceso tvarka nesiėmė jokių priemonių teisės ir teisėtiems interesams apginti, nuosekliai prašydama nubausti jos buvusį sutuoktinį įstatymų nustatyta tvarka – taikyti ATPK ar Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatas – ir įpareigoti grąžinti daiktus ar atlyginti jų vertę – 4000 Lt. Nepaisant to, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai aprašytos ir išanalizuotos S. K. ir A. T. konflikto aplinkybės ir aiškiai konstatuota, kad galimai buvo pažeisti civiliniai teisiniai santykiai dėl judviejų susitarimo vienas kitam nevykdymo, ką reglamentuoja atitinkamos CK normos.

Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai (ATPK 188 str.), o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą (BK 294 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad „bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose“. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pabrėžta, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga.“ Šiuo atveju būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl teismų precedentų kaip teisės šaltinių, teismų praktikos, kurioje pateikti išaiškinimai dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 str. atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių, neignoravo.

Konkrečiu atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, deklaruojamus A. T. veiksmus vertino ne tik pareiškėjos S. K. teisių ir interesų pažeidimo aspektu, bet ir A. T. nuosavybės teisinės apsaugos požiūriu. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas konstatuodamas, kad A. T. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, išsamiai atskleidė, kaip jis suvokė savo veikos požymius, kokios buvo jo ir pareiškėjos valinės pastangos dėl susidariusios situacijos, taip pat įsigilino į konflikto motyvus, tikslus. Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu administracinės teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo ATPK 188 str. numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, atitinkami padariniai, priežastinis ryšys – ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Nagrinėjamu atveju kalbėti apie administracinio įstatymo pažeidimo situaciją nėra pagrindo.

Apygardos teismo nuomone, pareiškėjos skunde deklaruojamais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį konfliktą su buvusiu sutuoktiniu. Tai aiškiai atspindi pareiškėjos skunde deklaruojami prašymai, siekiant apkaltinti A. T. neįvardytų įstatymų pažeidimu ir jį nubausti. Tokiai praktikai negalima pritarti. Iš pačios S. K. parodymų teisme ir jos pateikto apeliacinio skundo turinio aišku, kad pastaroji civilinėmis teisinėmis galimybėmis savo, jos manymu, pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apginti nesinaudoja. Kartu pažymėtina, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog A. T. dar Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 31 d., buvo nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. neatidavė savo mažamečio sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmeninių daiktų ir taip panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaiko interesams (medžiaga Nr. 0112000531608), tačiau akivaizdu, kad nei daugkartiniai S. K. kreipimaisi su pareiškimais ir skundais į teisėsaugos institucijas, inicijuojant ir mėginant inicijuoti administracinių bylų teiseną, nei ilgai trunkantys procesai pagal S. K. pareiškimus taip ir nepadėjo atgauti, jos manymu, sūnui priklausančių daiktų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad nei ATPK numatytos nuobaudos, nei administracinių bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių. Pažymėtina, kad imantis ginti savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisines galimybes pažeistoms teisėms apginti. Akivaizdu, kad pareiškėja kilusiems nesutarimams su buvusiu sutuoktiniu išspręsti šio klausimo sau nekėlė – nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme mažamečiam sūnui priklausančių daiktų atidalinimo klausimo nekėlė, o po to nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į daiktą, priteisti įvykdyti pareigą natūra ar išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius) ir t. t.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įpareigoti A. T. grąžinti E. T. priklausančius daiktus arba atlyginti jų vertę – 4000 Lt. Šiuo atveju pažymėtina, kad šių klausimų išsprendimas nėra aukštesniojo teismo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį S. K. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė