Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2903-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
1-2903-530/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00998-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
G. R.
Nukentėjusysis
K. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2903-530/2013Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00998-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.6.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant Jūratei Plauskienei, kaltinamajam G. R., nukentėjusiajai K. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gim. 1977-11-15, Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku-montuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (10 nusikalstamų veikų),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2013-07-26 apie 10 val., (duomenys neskelbtini), VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės palatoje, slapta, be K. R. leidimo iš jos piniginės paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB SEB bankui priklausančią mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. R. vardu, bei ją neteisėtai laikė kartu su savimi iki 2013-08-04, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas.

Be to G. R. neteisėtai panaudodamas K. R. vardu išduotą AB SEB bankui priklausančią mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, 2013-07-28 13.25 val. neteisėtai, iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas kortelės PIN kodą, jį surinko ir iš nurodytos kortelės sąskaitos nuėmė 220 Lt grynųjų pinigų; po ko tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną 16.33 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkdamas kortelės PIN kodą iš sąskaitos nuėmė 200 Lt grynųjų pinigų; po to tą pačią dieną 20.51 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkdamas kortelės PIN kodą, iš kortelės sąskaitos išėmė 200 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-07-29 8.00 val. panaudodamas tą pačią mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą finansinėms operacijoms inicijuoti iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir iš kortelės sąskaitos išėmė 250 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-07-30 13.26 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai surinko PIN kodą ir iš sąskaitos išėmė 300 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-08-02 11.52 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinko kortelės PIN kodą ir išėmė iš sąskaitos 300 Lt; tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2013-08-02 16.21 val. ta pačia kortele iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkdamas kortelės PIN kodą iš nurodytos kortelės sąskaitos nuėmė 300 Lt; po to tą pačią dieną 17.20 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkdamas kortelės PIN kodą iš kortelės sąskaitos paėmė 500 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-08-03 11.06 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) surinkdamas kortelės PIN kodą iš nurodytos kortelės sąskaitos paėmė 1000 Lt; po to, tą pačią dieną 19.03 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), surinkdamas kortelės PIN kodą iš kortelės sąskaitos nuėmė 800 Lt, tai yra neteisėtai atliko 10 finansinių operacijų prieš tai neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja K. R. yra sutuoktiniai, gyvena kartu. Jai priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę - AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ pasisavino kai žmona gulėjo ligoninėje. Tokiu būdu galvojo išsispręsti finansines problemas, susidariusias dėl azartinių lošimų. Paimdamas kortelę galvojo, kad vieno karto užteks, galvojo pavyks, bet nepavyko. Apsipirkimo metu jis matė, kaip žmona suveda kodus, žmona jam nėra davusi naudotis kortele. Kortelę turėjo kurį laiką ir turėdamas Pin kodą žinojo, kiek sąskaitoje yra pinigų. Pinigus naudojo tik lošimui iki to momento, kol laimės. Būtų išlošęs, būtų pinigus grąžinęs. Tai buvo klaidingas kelias nuo pat pradžių. Apie tai sutuoktinė nežinojo. Žmona grįžus iš ligoninės namo pasitikrino sąskaitą ir pamačiusi, kad nuimti pinigai, jo paklausė, o jis tą vakarą neprisipažino. Žmona iškvietė policiją, tuomet jis prisipažino. Mano, kad būtų išsisprendę šią problemą, jeigu nebūtų policijos. Jis tais pinigais nepasinaudojo, jokios naudos neturėjo, tikslas buvo išeiti iš esančios skolos ir pataisyti padėtį šeimos biudžete. Atsiprašė žmonos. Šiuo metu yra pasirašęs visus draudimus įeiti į lošimo namus, ir jam yra uždrausta įeiti į lošimo namus visam likusiam gyvenimui. Šis veiksmas nėra atšaukiamas dalykas. Labai gailisi ir supranta, kad ne tik savo šeimą įskaudino, bet ir kitus artimuosius. Dirba Vokietijoje komandiruotėse, kur gauna didesnį atlyginimą, yra galimybė padėti šeimai ir susitvarkyti kreditus. Prašo leisti susitaikyti, o bylą nutraukti.

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad ji kaltinime nurodytu laiku gulėjo ligoninėje, laukėsi vaikelio, buvo numatyta operacija. Grįžus iš ligoninės namo ir pasitikrinus elektroninį paštą apie ataskaitas, pamatė, kad nuimtos tokios sumos, kurių ji nenuiminėjo. Pasitikrinus per elektroninę bankininkystę, trūko 4000 Lt. Ji žinojo, kad sutuoktinis turi bėdų dėl lošimų, buvo pakeitus kodus. Kortelė buvo piniginėje. Paskambinus į banką, sužinojo, kad pinigai nuimti iš bankomato, paaiškino kreiptis į policiją, jeigu įtariama vagystė. Vyro klausė daug kartų, bet jis vis neigė nuėmęs pinigus. Tuomet kreipėsi į policiją. Parašius policijoje pareiškimą, vyras prisipažino. Ji atleidžia vyrui ir su juo susitaikė, tai būtų mažesnė žala šeimai, yra du mažamečiai vaikai, juos reikia finansiškai išlaikyti, o pinigų dėl vyro azarto lošimams nėra. Šiuo metu pasirašė vedybinę sutartį. Neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta. Patvirtino, jog sutuoktinis yra pasirašęs ir išsiuntęs draudimą dėl uždraudimo lankyti lošimų namus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusios parodymų duotų teisme, kaltinamojo G. R. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: AB SEB banko sąskaitos išrašu, kad iš K. R. sąskaitos, panaudojant mokėjimo kortelę, buvo nuskaičiuoti pinigai: 2013-07-28 13.25 val. - 220 Lt; 2013-07-28 16.33 val. - 200 Lt; 2013-07-28 20.51 val. - 200 Lt; 2013-07-29 08.00 val. - 250 Lt; 2013-07-30 13.26 val. - 300 Lt; 2013-08-02 11.52 val. - 300 Lt; 2013-08-02 16.21 val. - 300 Lt; 2013-08-02 17.20 val. - 500 Lt; 2013-08-03 11.06 val. - 1000 Lt; 2013-08-03 19.03 val. - 800 Lt (b. l. 14-15). AB DNB banko vaizdo įrašu užfiksuotas G. R. prie bankomato 2013-07-28 13.21 val. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-21). Nordea Bank Finland PLC fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas G. R. prie bankomato 2013-08-02 11.51 val., 16.21 val. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie G. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 214 str. 1 d., tai yra neteisėtu įgijimu ir laikymu AB SEB banko mokėjimo kortelės išduotos K. R., kvalifikacija teisinga. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje – „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – AB SEB bankui ), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje toks asmuo K. R.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir jos sutuoktiniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012).

Pagal LR BK 215 str. 1 d., tai yra neteisėtu mokėjimo kortelės duomenų (PIN kodo) panaudojimu, neteisėtu finansinių operacijų atlikimu G. R. buvo kaltinamas 10 nusikalstamų veikų, kaip pavienės atskiros nusikalstamos veikos. Kvalifikacija keistina iš pavienių nusikalstamų veikų perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teisės teorijoje nurodoma, kad tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. slapta, be K. R. leidimo iš jos piniginės paėmė elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, su kuria laikotarpyje nuo 2013-07-28 iki 2013-08-03 inicijavo finansines operacijas ir šias operacijas atliko, viso nuėmė 4070 Lt. G. R. pripažino, jog jis pinigus naudojo tik lošimui iki to momento kol laimės, o kortelės PIN kodą jis įsidėmėjo žmonai atsiskaitant parduotuvėje. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog iš įvairių bankomatų per pakankamai neilgą laikotarpį, tai yra per septynias dienas kaltinamasis 10 kartų nuėmė grynuosius pinigus iš nukentėjusiajai priklausančios sąskaitos, panaudodamas svetimą ne jam priklausančią kortelę ir surinkdamas K. R. suteiktą kortelės PIN kodą. Taigi kitų įrodymų galinčių paneigti šias nustatytas aplinkybes nėra. Akivaizdu, jog visais atvejais buvo naudojama ta pati banko išduota mokėjimo kortelė ( išduota K. R. vardu), buvo surenkamas tas pats PIN kodas, visais atvejais buvo išimami pinigai, ir pagaliau visų šių neteisėtų veiksmų atlikimo tikslas buvo tas pats- pinigai naudojami lošimui. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog kiekvieną kartą imdamas pinigus jis tikėjosi išlošti ir padengti visus įsiskolinimus, bet nepavykus tai jis darė kelis kartus, kol sąskaitoje neliko pinigų. Jo tikslas buvo išlošti ir padengti visus turimus įsiskolinimus. Prokurorė kiekvieną mėginimą išlošti ir tuo tikslu pinigų paėmimą iš sąskaitos, panaudojant svetimus duomenis ir mokėjimo instrumentą, traktavo kaip atskirą nusikaltimą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes surinkti ir įvertinti teisme įrodymai patvirtina, kad G. R. tyčia buvo nukreipta į vieningą tikslą, konkrečiai apibrėžtą rezultatą- laimėjimą varžybų salone. Taigi esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika pripažintina tęstine, nes kaltininkas veikė vieninga tyčia, turėjo vieningą tikslą panaudoti pinigus lošimui iki laimės ir ši veika tęsėsi tol, kol sąskaitoje buvo pinigų ir buvo išaiškinta nusikalstama veika. Akivaizdu, kad G. R. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia, už ką jis ir baustinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes tikslintinas kaltinimas iš jo šalinant besikartojančias frazes: „ K. R. vardu išduotą AB SEB bankui priklausančią mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą finansinėms operacijoms inicijuoti, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti“ kaip perteklines, paliekant vieną šią frazę( apjungiant) dėl visų 10- ties tęstinių veikų. Toks kaltinimo tikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia esminių faktinių aplinkybių ir yra galimas( BPK 256str.4d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – DNB banko CD įrašas paliktinas saugoti prie bylos (b. l. 19).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-43), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. G. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Nukentėjusioji K. R. ir kaltinamasis G. R. prašo teismą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 str. 1 d. pagrindais, o bylą nutraukti. Prokurorė savo baigiamojoje kalboje išsakė nuomonę, kad susitaikymas negalimas, nes padaryta ne viena nusikalstama veika, o vienuolika nusikalstamų veikų ir kaltinamasis turi būti nubaustas bausme.

Kaltinamasis G. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, tai yra BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Veikos tyčinės, kaltinamasis žinojo kortelės PIN kodą ir tuo pasinaudodamas neteisėtai kuriam tai laikui užvaldė mokėjimo instrumentą, bei iniciavo finansines operacijas. Nustatyta ir tai, kad K. R. su vyru G. R. kartu veda bendrą ūkį, moka mokesčius, kartu išlaiko mažamečius vaikus. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - neteistas (b. 1. 48), administracine tvarka nebaustas (b. l. 47), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. 1. 50), dirba (b. l. 57).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Byloje neginčijamai nustatyta jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, atsiprašė sutuoktinės, ir dar tyrimo pradžioje pateikė rašytinį susitaikymo protokolą bei nukentėjusioji prašė bylą nutraukti, jiems susitaikius ( b.l. 9, 29). Nukentėjusioji teisme paaiškino, jog ji turtinių pretenzijų sutuoktiniui neturi. Nukentėjusioji teigė jog ji nuo pradžių norėjo susitaikyti su kaltinamuoju, nes bet kokios baudos finansiškai atsilieptų jų šeimos finansinei padėčiai ir tektų baudas Valstybei mokėti iš bendrų šeimos pinigų. Akivaizdu jog nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Viena iš sąlygų yra tai, ar yra pagrindas manyti jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo teigimu jis nustatyta tvarka pranešė apie uždraudimą jam įeiti į lošimo namus ir toks draudimas jam jau galioja. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Jis turi darbą, šiuo metu dirba, gauna pajamas, turi aukštąjį išsilavinimą, neigiamai vertina savo elgesį dėl padarytų veikų, todėl teismas daro išvadas, jog kaltinamasis yra vertas teismo pasitikėjimo. Prokurorės argumentas dėl ko neturėtų būti leista susitaikyti yra tai, kad kaltinamasis padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas. Su šiuo argumentu nesutiktina. Nustatyta, jog kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas. Veikos tyčinės ir viena nuo kitos neatsiejamos, nes neturint svetimo mokėjimo instrumento jis nebūtų galėjęs iniciuoti ir finansinių operacijų tokiu būdu, kurį kaltinamasis buvo pasirinkęs. Kaltinamasis nei už vieną iš jų nebuvo teistas, praeityje taip pat neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl tai, kad jam inkriminuotos dvi veikos ir už jas yra teisiamas pirmą kartą nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje darys nusikalstamas veikas, arba, kad jam BK 38 str. nuostatos negali būti taikomos( teismų praktika, kai ir už kelias nusikalstamas veikas teisiamiems asmenims buvo taikomas BK 38str. yra Kauno apygardos teismo 2012-04-27 apeliacinė nutartis Baudžiamoji byla Nr.1A-326-114/12 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 p. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikyti, bei nesant BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, ir nustačius, kad yra reali galimybė perauklėti G. R. be kriminalinės bausmės, teismas daro išvadą, kad jis naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys, laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinės. Išaiškintinos BK 38 str. 3 d. ir 4 d. numatytos pasekmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendia :

G. R. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, o baudžiamąją bylą Nr. 1-2903-530/2013 nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą – CD su įrašu palikti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38str. 3ir 4d.d. išaiškinti kaltinamajam G. R., kad:“ jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė