Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 35 MGL (1 318, 10 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš A. N. priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: Kelių eismo taisyklių 9 p., kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, Kelių eismo taisyklių 102 p., kuriame nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra jis, A. N., 2015-10-03 apie 14val. Šilutėje, Liepų g. vairuodamas automobilį „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas juo iš Liepų g. namo Nr. 11 kiemo į pagrindinę Liepų gatvę, neįsitikino kad tai saugu, nepastebėjo pagrindine gatve iš kairės atvažiuojančio motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo N. M., įvažiuodamas į pagrindinę Liepų gatvę nedavė kelio ir sudarė kliūtį gatve važiavusiam motociklui „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam N. M., dėl ko motociklininkas N. M. buvo priverstas stabdyti ir versti motociklą, dėl ko slysdamas motociklas atsitrenkė į automobilį „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau čiuoždamas atsitrenkė į kelio kairėje pusėje stovėjusį automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas N. M., kuriam dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusysis N. M. atsikirtimu į apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio prašo nuteistojo apelianto A. N. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėjas advokatas V. Kaupas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl kaltinamojo akto

Apeliaciniame skunde nurodomas byloje esantis procesinis pažeidimas dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.); kai kaltinamajame akte nenurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Apeliaciniame skunde kaltinamojo akto neatitikimas įstatymu įtvirtintiems reikalavimams iš esmės motyvuojamas tuo, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta itin reikšminga aplinkybė, jog nukentėjusysis N. M. apskritai neturi motociklo vairavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nes kaltinamajame akte aplinkybė, jog nukentėjusysis N. M. neturi teisės vairuoti motociklus atskleista aprašant nukentėjusiojo N. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 3).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimus, jame tiek turinio, tiek formos požiūriu esminių trūkumų nėra, dėl to laikytina, kad nėra duomenų, kad kaltinamajame akte būtų padaryta esminių proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą ar tinkamai gintis nuo kaltinimo.

Dėl nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinė byla Nr. 2K-157-895/2016). Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016).

Kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskleidė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. P. 2015 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. 11K-296(15) (toliau – specialisto išvada) nurodytas aplinkybes, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindinę sąlyga jam kilti buvo automobilio „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. N. veiksmai – įvažiuodamas į gatvę iš kiemo nedavė kelio ir sudarė kliūtį gatve važiavusiam motociklui „Suzuki“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kitų specialisto išvadoje nustatytų bei konstatuotų aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas teiginiu, jog A. N. kaltę be kita ko įrodo nukentėjusiojo A. M., liudytojų R. P. ir T. P. parodymai, šių baudžiamosios bylos įrodymų, o taip pat nukentėjusiosios A. D. parodymų, teisinio vertinimo neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą bei priimti teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, ir tai taip pat reiškia esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad didžiausias leistinas greitis įvykio vietoje yra 40 km/h. Specialisto išvadoje be kita ko konstatuota, jog tikėtina, kad motociklo „Suzuki“ judėjimo greitis buvo nuo apie 49,4 km/h iki apie 65,9 km/h. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialisto išvados tiek tiriamojoje, tiek konstatuojamojoje dalyse pripažįstama, kad motociklo „Suzuki“ greitis galėjo būti ir didesnis, jeigu jis iki apvirtimo vietos buvo sumažintas stabdant (t. 1, b. l. 49, 50). Nukentėjusysis N. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, pamatęs automobilio kairįjį šoną, iš karto užspaudė stabdį ir griuvo ant šono, negali nurodyti, kiek metrų pravažiavo užspaudęs stabdį iki motociklo griuvimo ant šono, bet mano, kad ne daugiau poros metrų (t. 1, b. l. 57). Šios aplinkybės suponuoja apygardos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje lieka nepaneigta kaltinamojo naudai vertintina abejonė, jog nukentėjusiojo N. M. vairuojamo motociklo „Suzuki“ greitis buvo dar didesnis, nei konstatuotas specialisto išvadoje. Tokias teisėjų kolegijai kylančias abejones sustiprina ir įvykį mačiusių liudytojų T. P. ir R. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad motociklas važiavo dideliu greičiu (t. 2, b. l. 41 – 42), bei nukentėjusiosios A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti parodymai, jog eismo įvykio vietoje buvę žmonės pasakojo, kad vienas automobilis išvažiavo iš kiemo, o motociklininkas, važiavęs dideliu greičiu Liepų gatve atsitrenkė į šį automobilį ir čiuoždamas atsitrenkė į jos automobilį (t. 1, b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad didėlis greičio viršijimas pats savaime yra itin pavojingas ir sukeliantis avarinę situaciją (kasacinė byla Nr. 2K- 49/2013). Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusysis N. M. dėl leistino greičio (40 km/h) viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „KIA CEED“.

Teisėjų kolegijos nuomone, toliau būtina atlikti specialisto išvadoje pateikto tyrimo dėl motociklo „Suzuki“ susidūrimo vietos neprivažiavimo atstumo analizę. Specialisto išvadoje, remiantis skaičiavimas, nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu automobilio „KIA CEED“ vidutinis judėjimo greitis gatve važiuojant iki susidūrimo vietos buvo apie 10 km/h, tai apie 49,6 km/h greičiu prieš pat apvirtimą judėjęs motociklas „Suzuki“ susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 54,6 m, o apie 65,9 km/h greičiu prieš pat apvirtimą judėjęs motociklas „Suzuki“ susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 73 m atstumu; jeigu eismo įvykio metu automobilio „KIA CEED“ vidutinis judėjimo greitis gatve iki susidūrimo vietos buvo apie 20 km/h, tai apie 49,6 km/h greičiu prieš pat apvirtimą judėjęs motociklas „Suzuki“ susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 26,9 m, o apie 65,9 km/h greičiu prieš pat apvirtimą judėjęs motociklas „Suzuki“ susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs apie 36,1 m atstumu. Akivaizdu, kad principo in dubio pro reo suponuojama anksčiau pagrįsta prezumpcija, kad nukentėjusiojo N. M. vairuojamo motociklo „Suzuki“ greitis buvo dar didesnis, nei konstatuotas specialisto išvadoje, reiškia ir tai, kad motociklo „Suzuki“ susidūrimo vietos neprivažiavimo atstumas taip pat buvo didesnis nei nurodoma specialisto išvadoje, o kartu ir neprivažiuotas kelias iki momento prieš kurį nuteistasis A. N. pradėjo atlikinėti posūkio manevrą. Pastebėtina ir tai, kad sprendžiant dėl motociklo „Suzuki“ galimo neprivažiuoto kelio iki momento prieš kurį nuteistasis A. N. pradėjo atlikinėti posūkio manevrą, reikšminga ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš eismo įvykio schemos (t. 1, b. l. 9), susidūrimas įvyko kai nuteistojo A. N. vairuojamas automobilis „KIA CEED“ jau buvo bebaigęs posūkio manevrą. Papildomai nurodytina, kad modeliuojant automobilio „KIA CEED“ įvažiavimo į gatvę manevrą, nustatyta, kad nuo įvažiavimo į gatvę vietos, iki vietos, kurioje, tikėtina, esant automobiliui įvyko susidūrimas su motociklu „Suzuki“ automobilis pagrindiniu keliu nuvažiavo apie 11,20 m atstumą (t. 1, b. l. 48).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu kaltinamojo A. N. vairuojamas automobilis nebūtų įvažiavęs į gatvę iš kiemo ir sudaręs kliūtį gatve važiavusiam motociklui, tai motociklo vairuotojas būtų neatsitrenkęs ir nebūtų susižalojęs, nebūtų kilusios kaltinime nurodytos pasekmės, taigi kaltinamojo A. N. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad dėl eismo sąlygų ar dėl kokių kitokių aplinkybių automobilio „KIA CEED“ vairuotojas A. N. neturėjo objektyvios galimybės matyti gatve link jo artėjusį motociklą „Suzuki“ (t. 1, b. l. 49). Apeliantas A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog atliko posūkio manevrą prieš tai įsitikinęs, kad neatvažiuoja jokia transporto priemonė (t. 1, b. l. 145; t. 2, b. l. 27). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo teiginius, jog jis, prieš atlikdamas posūkio manevrą ėmėsi reikiamų atsargumo priemonių patvirtina ir liudytojų R. P. ir T. P., kurių objektyvumu ir nešališkumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, parodymai. Liudytoja T. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad mašinos vairuotojas sustojo, pasižiūrėjo ir išlėto pradėjo išvažinėti (t. 2, b. l. 41). Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis iš kiemo išsukinėjo lėtai, nes sunkiai matomas kelio ruožas – šone stovi automobiliai ir atliekų konteineriai (t. 2, b. l. 41). Apygardos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad A. N. atliko reikiamus veiksmus įsitikinti ar pradėti posūkio manevrą į gatvę, kurioje matomumas ribojamas kraštuose stovinčiais automobiliais ir atliekų konteineriais, yra saugu, bei, tai, kad, kaip nustatyta anksčiau, motociklo neprivažiuotas atstumas iki momento prieš kurį nuteistasis A. N. pradėjo atlikinėti posūkio manevrą, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, turėjo būti didėlis, negali konstatuoti, kad nuteistasis A. N. matė ar objektyviai turėjo pamatyti, kaip taip pat anksčiau nustatyta, gerokai didesniu nei toje kelio atkarpoje liestinas greičiu artėjantį motociklą.

Vertinant padarinių kilimo sąlygas pasisakytina ir dėl nukentėjusiojo N. M. padaryto Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo. Kelių eismo taisyklių 14 punktas be kita ko numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis N. M. eismo įvykio, dėl kurio skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas A. N., metu neturėjo teisės vairuoti motociklo. Tai rodo, kad nukentėjusysis N. M. dalyvavo eisme nepaisant to, kad jo objektyvus pasirengimas, sugebėjimai vairuoti motociklą nebuvo įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingų specialistų ir įgaliotų institucijų. Todėl nagrinėjamoje byloje lieka nepašalintos abejonės, ar nukentėjusysis N. M., neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos kvalifikacijos vairuoti motociklą, nagrinėjamoje situacijoje tinkamai reagavo į vykstančio eismo dinamiką bei priėmė teisingus sprendimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apelianto A. N. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryšys, susijęs su kilusiais padariniais, todėl nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, o tai reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatytą ir nuteistojo A. N. išteisinimą bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio panaikinimą lemiantį pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo A. N. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą tenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti A. N. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.