- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-191-768/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- D. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Minėtą teismo nuosprendį apeliacine tvarka peržiūrėjęs Panevėžio apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir paliko jį nepakeistą.
Nuteistasis D. N. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė nuteistojo prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo, nurodydamas, kad tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendis, tiek ir Panevėžio apygardos teismo 2011-06-14 nutartis yra įsiteisėję bei vykdomi, todėl dėl paskirtos bausmės dydžio pakeitimo galėtų pasisakyti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir tik tuo atveju, jei būtų pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Be to, klausimas dėl BK 62 str. nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2011-06-14 nutartyje.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir peržiūrėti nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 str. pašalinti nuosprendyje kylančias abejones bei neaiškumus ir pritaikyti BPK 362¹ str. Taip pat prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nurodo, kad teismai jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 62 str. nuostatų ir nepaskyrė jam švelnesnės bausmės bei nepasisakė, kodėl atsisakė tai daryti, nors pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjas teigia, kad bausmę švelninantis įstatymas gali būti taikomas atgal, todėl teismas jo (pareiškėjo) atžvilgiu turėjo taikyti BK 62 str. 1 d. ir 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.
Nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal nuteistojo D. N. skundą, kuris nebuvo paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis žodinio proceso tvarka nėra privalomas. Be to, nuteistasis savo poziciją nagrinėjamu atveju pakankamai išsamiai ir aiškiai išdėstė skunde. Apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise, nuteistojo D. N. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Atmestini ir kiti nuteistojo D. N. skundo argumentai. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistasis neteisingai aiškina BPK 361 str. turinį, tvirtindamas, kad paskirtos bausmės sušvelninimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų išsprendimu. Ši teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuosprendžio vykdymo metu kylančios abejonės, neišspręsti klausimai juos išsprendus, nekeičia nuosprendžio esmės. Apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos trukmės keitimas, nėra susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų išsprendimu. Individualizuotos bausmės paskyrimas yra viena pagrindinių ir esminių apkaltinamojo nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl jos keitimas ar naikinimas reikštų viso nuosprendžio peržiūrėjimą, o tai jau nėra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Įstatymas nesuteikia teisės pačiam teismui peržiūrėti ir pakeisti savo priimto nuosprendžio, tai gali padaryti tik apeliacinės instancijos teismas. BPK 328 str. 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Taigi, bausmės keitimas yra vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų.
Pastebėtina, kad D. N. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendį skundė apeliacine tvarka, tame tarpe ir dėl BK 62 str. nuostatų taikymo jo atžvilgiu, ir Panevėžio apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi skundą atmetė, taigi Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nuosprendis įsiteisėjo ir yra galiojantis visa apimtimi. O įsiteisėjusių teismo sprendimų nė viena kita institucija, taip ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas, neturi procesinės teisės revizuoti, vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumo bei reikalauti pirmos instancijos teismo atsiskaityti dėl priimto sprendimo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, griežtai reglamentuota procesine tvarka. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad baudžiamojo proceso kodeksas baudžiamųjų bylų nagrinėjimui nustato trijų pakopų teismų sistemą. Todėl įsiteisėjusį teismo nuosprendį esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, teisės taikymo prasme, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, gali patikrinti kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu nuteistasis įsitikinęs, jog yra BPK 369 str. numatyti pagrindai ir nepraleistas BPK 370 str. 1 d. nustatytas terminas. Kaip matyti, nuteistasis kasacine tvarka nuosprendžio neskundė ir šiuo metu jau yra pasibaigę visi apskundimo terminai.
BK 3 str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ str. 1 d. nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ str. 4 d.). Nagrinėjant D. N. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutarties nenustatyta, kad nuteistojo nurodomi BK 62 str. pakeitimai lengvina jo teisinę padėtį. Nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės (dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimo ir kt.) jau buvo įvertintos tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo, tačiau buvo nustatyta, kad jos nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Minėtos aplinkybės nėra pasikeitusios ir šiuo metu, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžiu D. N. paskirta bausmė negali būti sušvelninta remiantis BK 3 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. N. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.