Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. skundą dėl antstolės veiksmų ir antstolės Irenos Bakšienės patvarkymą atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą, antstolė, kurios veiksmai skundžiami – Irena Bakšienė, suinteresuoti asmenys - skolininkas E. Č., išieškotojai UAB „Gelvora“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosiose bylose Nr.: 0115/11/02290, 0115/16/02291 ir 0115/19/01487 esančių duomenų matyti, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo išieškojimą iš skolininko E. Č. pagal: Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. teismo įsakymą Nr. L2-519-100/2011 dėl 296,04 Eur skolos, 127,01 Eur palūkanų ir 33,02 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0115/11/02290); pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-90534 dėl 86,00 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) naudai; bei pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-70197 dėl 1350,00 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI prie LR FM naudai.

Pareiškėja J. Č. nurodo, kad jos sutuoktinio E. Č. atžvilgiu antstolės kontorose vykdomose bylose Nr. 0115/11/02290, 0115/16/02291 ir 0115/19/01487 esantys išieškojimai – skolos yra jo asmeninės prievolės, susijusios tik su jo asmeniu. Be to, skolininkas antstolei pateikė nesutikimą nusistatyti turto dalį ir ketina dalimis sumokėti skolas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju skolininko E. Č. prievolės – dvi jam skirtos baudos (2016 m. ir 2019 m.) administracinių nusižengimų bylose bei skola pagal 2011 m. birželio 6 d. teismo įsakymą Nr. L2-519-100/2011, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-20 už E. Č. suteiktas viešojo fiksuoto telefono ryšio ir interneto paslaugas, t. y. iki jo santuokos su J. Č. įregistravimo 2010-08-07. Minėtos prievolės laikytinos asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis, todėl pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o jo nesant į sutuoktinio dalį bendrame turte (CK 3.110 straipsnis).

Iš vykdomųjų bylų matyti, kad vykdydama išieškojimus iš E. Č. antstolė 2011 m. lapkričio 10 d. patvarkymu areštavo 449,25 Eur (1551,16 Lt) sumą, esančią skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB banke, DNB banke, UAB „Medicinos banke“, 2013 m. gegužės 16 d. patvarkymu areštavo 490,68 Eur (1694,21 Lt) sumą, esančią AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose, tačiau lėšų minėtose sąskaitose nebuvo ir nėra. Nustačiusi, kad skolininkas E. Č. 2013 m. rugsėjo 2 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), antstolė 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė į darbovietę, tačiau 2013 m. spalio 2 d. skolininkas buvo atleistas, išskaitymai nebuvo atlikti. 2016 m. rugpjūčio 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė jį į Šiaulių tardymo izoliatorių, tačiau 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymai iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo grąžinti, išskaitymai neatlikti, kadangi skolininko Šiaulių tardymo izoliatoriuje tuo metu nebuvo, jis atlikinėjo arešto bausmę kiekvieną mėnesį po penkias paras. 2016 m. spalio 26 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko atsiskaitomųjų sąskaitų 521,53 Eur sumai (lėšų nurašyta nebuvo). 2019 m. rugpjūčio 29 d. antstolė nustatė, kad skolininkas E. Č. su sutuoktine J. Č. 2019 m. gegužės 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo minėtą turtą. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad minėtu adresu yra skolininko ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pareiškėja taip pat nurodo, kad turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko. 2020 m. sausio 2 d. antstolė, nustačiusi, kad skolininkas šiuo metu nedirba, asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, yra vedęs, jo sutuoktinė J. Č. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, priėmė patvarkymą dėl skolininko E. Č. sutuoktinės J. Č. darbo užmokesčio arešto Nr. S-20-115-122 ir patvarkymą dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo Nr. S-20-115-125.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad antstolė ėmėsi visų priemonių, kad išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į asmeninį skolininko E. Č. turtą, tačiau nustatė, kad asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jis neturi, todėl antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame sutuoktinių turte nustatymo. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis, E. Č. ir J. Č. 2010 m. rugpjūčio 7 d. sudarė santuoką, vedybų sutarčių registre duomenų apie sudarytą vedybų sutartį nėra, todėl antstolė pagrįstai pagal įstatymą preziumavo, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje, ir pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 str. nuostatomis. Pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458–494). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, todėl antstolio patvarkymas su pasiūlymu kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo nesukelia tiesioginių padarinių, tai yra įstatymo numatyta norma dėl skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą prašymas dėl skolininko dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nėra pateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Taigi, nurodyta teisės norma aiškiai numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė I. Bakšienė 2020 m. sausio 2 d. pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų priėmė patvarkymą dėl skolininko E. Č. sutuoktinės J. Č. darbo užmokesčio arešto Nr. S-20-115-122 ir patvarkymą dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo Nr. S-20-115-125. Pareiškėjos ½ dalies darbo užmokesčio areštas (lėšų arešto mastas – 2499,03, Eur) atitinka CPK 667 str. 1 d. nuostatas, todėl patvarkymo, kuris iš esmės yra pareiškėjos darbo užmokesčio dalį areštuojantis aktas, naikinti nėra pagrindo, kadangi tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 str., antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą.

Be kita ko, pažymėtina, kad antstolei, atliekančiai vykdymo veiksmus, nėra pareigos aiškintis prievolės teisinės prigimties (ar ji asmeninio pobūdžio ir pan.). Taip pat, kaip jau nurodė antstolė savo patvarkyme atsisakyti patenkinti J. Č. skundą, jos 2020 m. sausio 2 d. priimti patvarkymai nesudaro kliūčių skolininkui savanoriškai sumokėti jo skolas į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu nereikėtų vykdyti išieškojimo iš dalies skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad pats skolininkas viso išieškojimo metu su antstole nebendradarbiavo, skolos geranoriškai nemokėjo, dėl galimybės mokėti skolą dalimis kreipėsi tik po to, kai buvo priimti minėti 2020 m. sausio 2 d. patvarkymai dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio arešto ir dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo. Be to, skolininkas nurodė, kad šiuo metu nedirba ir nepateikė antstolei jokių įrodymų, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas iš jo galima išieškoti per šešis mėnesius (CPK 663 str. 1 d.). Pareiškėjos argumentas, kad skolininkas sutinka su skolomis ir ketina jas sumokėti dalimis, bei argumentai dėl sunkios šeimos finansinės padėties neturi įtakos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir skolininko teisei į ½ dalį sutuoktinės piniginių lėšų, gaunamų iš darbo užmokesčio.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos J. Č. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.