Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1637-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-1637-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46960-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
J. R., E. V., A. Č.
Kaltinamasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1637-446/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46960-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,nukentėjusiesiems J. R., E. V., A. Č.,kaltinamajam T. G., jo gynėjai advokatei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (3 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. G. 2018 m. rugsėjo 29 d. laikotarpyje nuo 00 val. 02 min iki 00 val. 27 min (duomenys neskelbtini), kavinėje-bare ,, (duomenys neskelbtini)", priklausančioje E. G., t. y. viešoje vietoje, įžūliais vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis ir buteliu daužė, kojomis spardė kavinės-baro laukinių plastikinių durų dvigubą stiklo paketą ir jį išdaužė, padarydamas 60 Eur turtinę žalą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį.

Taip pat kaltinamasis T. G. 2018 m. spalio 8 d. apie 15 val. 19 min (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, įžūliais vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia apgadino svetimą turtą-automobilį „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. spyrė vieną kartą į automobilio kairės pusės galines dureles, tokiu būdu jį apgadindamas ir padarydamas turtinę 504,32 Eur žalą, sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat kaltinamasis T. G. 2018 m. spalio 10 d. apie 16 val. 10 min viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), E. V. priklausančio namo sode, išsakydamas grasinimus nužudyti E. V., J. R., A. Č., t. y. garsiai sakydamas, „papjausiu visus“, „nupjausiu jums galvas“, „užmušiu jus“, „nužudysiu“, „aš jumis padegsiu“, po ko, tęsdamas savo nusikalstą veiką, (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas nukentėjusiosioms E. V., J. R., t. y. garsiai sakydamas „sudeginsiu tavo motiną“, „nupjausiu galvą", „motinai galvą nupjausiu“, „užmušiu tave“, o J. R. ir A. Č. grasindamas išžaginti jų vaikus, nupjauti jiems galvas, išdarkyti kūnus, po to nusimaudamas kelnes ir rodydamas savo sėdmenis, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai padarė visas tris nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas, į Lietuvą buvo grįžęs prieš pusę metų, niekur nedirbo, stipriai piktnaudžiavo alkoholiu. Visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko įvykių sekos ir aplinkybių gerai neprisimena. 2018 m. rugsėjo 28 d. vėlai vakare, jau būdamas išgėręs, atėjo į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, kur dar išgėrė alaus. Savininkei paprašius išeiti iš baro, jis išėjo, tačiau norėjo vėl sugrįžti. Kadangi durys buvo užrakintos, susinervino, ėmė jas daužyti turėtu vyno buteliu ir išdaužė stiklą. Išdaužęs stiklą, išsigando ir pabėgo. Jo įsitikinimu, stiklą išdaužė buteliu, neneigia, kad duris daužė ir rankomis, spardė kojomis, nes buvo įpykęs. 2018 m. spalio 8 d. po pietų, būdamas girtas, nuėjo į netoliese jo namų esančią parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Kas vyko parduotuvėje, su kuo ten kalbėjosi, neprisimena. Kiek pamena, nusipirkęs viskio, norėjo nuvažiuoti į centrą, todėl paprašė jam nepažįstamo žmogaus, kurio automobilis stovėjo prie parduotuvės, pavėžėti. Kadangi nesutiko pavežti, jis supyko ir apspardė automobilį. Pas E. V. jis užsuko norėdamas pasiteirauti apie savo dukrą, kurios susilaukė su E. V. seserimi. Kadangi durų niekas neatidarė, jis nuėjo į sodą. Sode vienas išgėrė pusę butelio viskio, jautėsi apsvaigęs, nes ir prieš tai dieną vartojo alkoholį. Kaip viskas vyko, jis nelabai prisimena. Pamena, kad jį varė lauk iš kiemo, jis buvo įpykęs, neginčija, kad pasakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau realių ketinimų susidoroti su nukentėjusiaisiais neturėjo, prisimena, kad žodžiai buvo skaudūs, įžeidžiantys. Išėjęs į gatvę, nusismaukė kelnes, neprisimena iki kurios vietos, tačiau neneigia, kad parodė nuogus sėdmenis. Jam toks elgesys nėra būdingas, taip jis elgėsi paveiktas alkoholio. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasą jis turėjo, todėl sugalvojo išvykti į (duomenys neskelbtini). Būdamas girtas nusipirko bilietą internetu ir išskrido. Tyrėja susisiekė su juo, liepė grįžti, tačiau jis ir toliau (duomenys neskelbtini) girtuokliavo, apie pasekmes negalvojo. Kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), jam prasidėjo abstinencijos sindromas, dėl ko jis vartojo vaistus. Savo neteisėtais veiksmais turtinės žalos nei vienam iš nukentėjusių asmenų neatlygino, nuostolius padengė draudimo bendrovė, padarytos žalos dydžio neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).

Dėl įvykio kavinėje „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 36-37; 3 t., 109-110) parodė, kad jos šeimai priklauso kavinė-baras ,, (duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), kuris registruotas sutuoktinio E. G. individualios įmonės vardu. Į barą 2018 m. rugsėjo 29 d. kartu su dukra E. G. ji atvyko apie 22 val. Barmene dirbo J. K.. Jai atėjus bare buvo vienas lankytojas, kaip vėliau paaiškėjo, T. G., kuris sėdėjo prie stalo vienas, gėrė alų, vėliau į kavinę buvo atėję du jaunuoliai, prie kurių T. G. buvo prisėdęs. Kai T. G. jai pasakė, kad jaunuoliai kabinėjasi prie jo, ji pasiūlė T. G. sėsti prie baro, jaunuoliai išėjo. Sėdėdamas prie baro T. G. pradėjo nerišliai kalbėti, kadangi jai ir kolegei pasirodė, kad T. G. elgiasi neadekvačiai, daugiau gėrimų jam nepardavė, T. G. atsisėdo prie tuščio stalelio. T. G. elgesys ją neramino, kažkokį daiktą jis turėjo užsikišęs už kojinės, todėl paprašė, kad T. G. išeitų iš kavinės. Jis nesipriešino ir pakankamai ramiai ėjo, prilaikydamos už rankų ji ir barmenė išlydėjo T. G. į lauką, uždarė duris. T. G. išsitraukė nugertą butelį „Medžiotojų“ vyno ir su buteliu pradėjo daužyti duris, duris spardė ir kojomis, trankė ir spardė daug kartų, todėl duris užrakino ir paskambino pagalbos telefonu 112. Nespėjus atvykti policijos pareigūnams T. G. išdaužė durų stiklą ir pabėgo. Dėl sugadinto padaryta 60 Eur žala.

Nukentėjusioji E. G. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 54-55) parodė, kad ji 2018 m. rugsėjo 29 d. vakare kartu su mama atvyko į jų šeimai priklausantį kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, matė, kaip mama ir barmenė išvedė iš baro jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo T. G.. Sėdėdama prie baro, matė, kaip vaikinas pradėjo spardyti baro duris, daužyti duris rankomis ir buteliu ir išdaužė durų stiklą. Ji labai išsigando, patyrė stresą ir išgąstį. Po šio įvykio bijo, kad šis asmuo nepasirodytų bare ir nepasielgtų panašiai. Dėl šio įvykio turtinė žala jai nepadaryta, tačiau ji patyrė neturtinę žalą.

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 69-70), parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. dirbo kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, kuris vėliau išdaužė kavinės durų stiklą, į barą atėjo apie 21 val., gėrė alų. Kažkuriuo momentu T. G. priėjo prie baro ir pasakė, kad į kavinę atėję jaunuoliai prie jo kabinėjasi, tačiau jokio konflikto ji nematė. Baro savininko žmona E. G. pasiūlė T. G. sėsti prie baro. T. G. stovėjo prie baro ir gėrė alų, elgėsi neadekvačiai, nelabai galima buvo suprasti, ką jis nori pasakyti, minėjo, kad jį kažkas persekioja. Alaus nutarė T. G. daugiau neparduoti, apie tai jam pasakė. T. G. atsisėdo salėje prie stalelio, elgėsi keistai. E. G. buvo priėjusi prie jo, T. G. muistėsi, E. G. paprašė, kad jis išeitų. Ji padėjo T. G. išvesti. T. G. nesipriešino, pakankamai ramiai ėjo, išvedusios iš kavinės uždarė duris, tuomet T. G. pradėjo veržtis į vidų, ji atnešė iš pagalbinių patalų raktus ir užrakino duris. T. G. rankomis trankė duris, vėliau su vyno buteliu daužė, spardė, tai darė daug kartų, kai išdaužė stiklą, pabėgo. Dėl šio incidento teko uždaryti kavinę, nors kavinės darbo laikas dar buvo nesibaigęs.

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 82-83), kad 2018 m. rugsėjo 29 d. dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie vidurnaktį, išgirdęs pašalinius garsus, pamatė, kad vienas iš baro lankytojų, rankoje laikydamas daiktą, panašų į butelį, trankė juo baro durų stiklo paketą. Po keleto smūgių sudavimo rankoje laikytu daiktu išdaužė durų stiklo pakeltą, po šio incidento baras buvo uždarytas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 17-20), foto nuotraukos (1 t., b. l. 21) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 00 val. 14 min gavus pranešimą apie išdaužtą kavinės „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklą, į įvykio vietą vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, išdaužtą kavinės-baro laukujų durų stiklo paketą.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 25) matyti, kad E. G., įgaliota individualios E. G. įmonės atstovė, pateikė CD laikmeną, su vaizdo įrašais, užfiksuotais 2018 m. rugsėjo 29 d. dviejų vaizdo kamerų, esančių kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, kavinės viduje ir lauke.

Apžiūros protokole aprašyti CD laikmenoje patalpinti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 29-30). Vaizdo įrašuose matyti, kaip dvi baro darbuotojos išveda vyriškį iš baro, vyriškis rankose laiko kažkokį daiktą, panašų į striukę, ant galvos kepuraitė su snapeliu, vyriškis išstumiamas pro duris, darbuotojos laiko užrėmusios duris iš vidaus, prie jų prieina mergina, sėdėjusi už baro su telefonu rankose, ir padeda laikyti užremtas duris. Baro darbuotoja bėga į pagalbines patalpas, atbėgusi užrakina duris. Mergina telefoną perduoda darbuotojai ilgais plaukais, kuri kalbasi mobiliuoju telefonu, po to atrakina duris ir visi išeina iš kavinės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą lauke, matosi įėjimas į kavinę, laiptai, virš jų stogelis, po kurio stovi vyriškis, kuris pradeda vaikščioti, keletą kartų spiria į duris, bando atidaryti duris, galimai tas pats vyriškis, kurį išvedė iš kavinės darbuotojos, jis apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, dėvi kepuraitę su snapeliu, rankose laiko kažkokį daiktą.

Dėl automobilio apgadinimo.

Liudytojas D. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 127-128, 131), parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ regiono vadybininku, naudojasi darbovietei priklausančiu automobiliu VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 8 d. apie 15 val. 19 min automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį prekybos centrą ,, (duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje pastebėjo nepažįstamą vyriškį, kuris priekabiavo prie parduotuvėje esančių pirkėjų ir pardavėjų, matėsi, kad vyriškis girtas. Į jo pastabas netriukšmauti, neužkabinėti žmonių vyriškis nereagavo. Kai jis išėjo iš parduotuvės ir įsėdo į automobilį, tas pats vyriškis, priėjęs prie automobilio, koja spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles ir jas apgadino. Jis tuoj pat paskambino bendruoju pagalbos cento telefonu.

Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 142-143), kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje, (duomenys neskelbtini), pardavėjos-kasininkės pareigose. 2018 m. spalio 8 d. apie 15 val. į parduotuvę atėjo jai iš matymo nepažįstamas vyriškis. Ar minėtas vyriškis buvo neblaivus, ji pasakyti negali, nes šis jai toks neatrodė, atkreipė dėmesį, kad jis gali turėti psichinių sveikatos sutrikimų, nes parduotuvės salėje garsiai šūkavo, kalbėjo, bandė kabinėtis prie parduotuvėje buvusių pirkėjų. Iš parduotuvės vyriškis išėjo kartu su vadybininku D. Ž., vyriškio elgesio lauke ji nebematė. Po kurio laiko į parduotuvę sugrįžo vadybininkas D. ir papasakojo, kad vyriškis apgadino transporto priemonę, stovėjusią prie parduotuvės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 109), foto nuotraukų (1 t., b. l. 111-116), transporto priemonės techninės apžiūros akto (1 t., b. l. 116) matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams atvykus į įvykio vietą automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovinis automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas - įlenktos kairės pusės galinės durelės.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos (1 t., b. l. 118) matyti, kad automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Iš sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 151) matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminę išmoką 316,79 Eur.

Dėl grasinimų.

Nukentėjusioji E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10, 14-15), parodė, kad 2018 m. spalio 10 d. apie 15 val. 50 min pro savo namų langą pamatė sode buvusį sesers I. R. sugyventinį T. G., kuris gulėjo ant žolės prie medžio. Ji telefonu nufotografavo T. G.. Rankoje jis turėjo šampano butelį ir telefoną. Ji T. G. išsigando, užsirakino namo duris ir paskambino savo seseriai J. R.. Kai sesuo kartu su savo sugyventiniu A. Č. atvažiavo, ji taip pat išėjo į kiemą. A. Č. gražiuoju prašė T. G. išeiti iš kiemo. T. G. atsikalbinėjo, gėrė iš butelio šampaną. Atsistoję ėmė jiems grasinti, sakydamas „papjausiu visus“, „nupjausiu jums galvas“, „užmušiu jus“, „nužudysiu“. Rankoje jis turėjo tik šampano butelį. T. G. grasino jai tiesiogiai, žiūrėdamas jai į akis, sakė „nužudysiu“, „užmušiu“, „papjausiu“, „padegsiu“, vadino ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Sode grasino jos seseriai J. R. ir A. Č., sakydamas jiems „nužudysiu“, „užmušiu“, „papjausiu jus“, „padegsiu“, „išžaginsiu jūsų vaikus“. Pagalbą ji kvietė būdama koridoriuje, todėl nematė, kas vyko sode, girdėjo, kad T. G. šaukė „gelbėk“. Matė, kaip perlipęs per tvorą, T. G. ėjo gatve, paėjęs ėmė šaukti, kad užmuš, nužudys, papjaus, padegs, išžagins J. R. vaikus ir juos nužudys, grasino nupjauti jos mamai galvą ir įmesti į šulinį, priklaupęs rodė, kaip tai padarys, nusimovė kelnes ir šaukė „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai telefonu nufilmavo sesuo J. R.. Jos įsitikinimu, grasindamas T. G. nori juos įbauginti, jokių veiksmų, kad grasinimus įvykdytų, jis nesiėmė. Ji tokio T. G. elgesio išsigando, bijo, kad jis gali jai ar jos dukrai ką nors padaryti, nes jo elgesys neprognozuojamas. Ankščiau jai T. G. nėra grasinęs, tačiau yra ne kartą grasinęs jos seserims. T. G. elgesį galėjo matyti kaimynai. Dėl šio įvykio jai turtinė žala nepadaryta, padaryta moralinė žala dėl patirto streso, išgąsčio, tačiau civilinio ieškinio nereikš.

Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 31-32, 36-38) parodė, kad 2018 m. spalio 10 d., paskambinus seseriai E. V., kartu su sugyventiniu A. Č. atvyko į sesers namus (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus E. V. sode gulėjo T. G., kuris gėrė iš butelio šampaną. Į prašymus išeiti T. G. nereagavo. Jai užsiminus, kad reikia kviesti policiją, T. G. atsistojo ir pradėjo grasinti, sakydamas kad papjausiu visus, nupjaus galvas, užmuš, nužudys, padegs. Kaip ji suprato, grasinimai buvo skirti jai, jos sugyventiniui ir seseriai. T. G. skambino, kaip ji suprato, savo broliui ir šaukė, kad jį nori papjauti. Ji T. G. pradėjo filmuoti, tuo metu jos sesuo kvietė pagalbą. T. G., perlipęs per metalinius vartus, išbėgo į gatvę, stovėdamas gatvės gale toliau jiems grasino, sakydamas „aš jumis papjausiu“, „užmušiu“, „nužudysiu“, „padegsiu“, minėjo, kad nupjaus jos mamai galvą, sakė, kad išžagins jos vaikus, nupjaus jiems galvas „bus kaip (duomenys neskelbtini)", „bus karas", šaukė „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsiklaupęs ant kelių, nusimovė kelnes ir rodė jiems savo sėdmenis. Ji išsigando, jai drebėjo rankos, ji įsitikinusi, kad T. G. nori ją ir jos seserį įbauginti. T. G. gyveno su jos seserimi I. R., susilaukė dukters, kartu jau nebegyvena, tačiau T. G. jų šeimos nepalieka ramybėje, nuolatos joms grasina. Civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad prie jos ir jos šeimos T. G. nesiartintų.

Nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58-59) parodė, kad 2018 m. spalio 10 d. apie 16 val., paskambinus sugyventinės J. R. seseriai E. V. ir pranešus, kad į jos kiemą yra atėjęs T. G., kurio ji bijo, atvažiavo į jos namus. T. G. gulėjo ant žolės, po to atsisėdo, gėrė šampaną. Jis pirmas priėjo arčiau T. G. ir gražiai paprašė, kad pasišalintų iš svetimo kiemo. T. G. į jų prašymus išeiti iš kiemo nereagavo, atsistojo, pradėjo jiems grasinti žodžiu, kad papjaus, nupjaus galvas, užmuš, nužudys, padegs. Grasinimus kartojo nuolatos, jie buvo skirti jam, E. V. ir J. R.. Savo telefonu jis skambino, kaip suprato savo broliui, šaukdamas į telefoną sakė „greičiau ateik, puola mane su peiliais“. Peilių, degtukų ar degių skysčių neturėjo. J. R. pradėjo telefonu filmuoti T. G., kuris iš sodo, perlipęs metalinius vartus, išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur toliau jiems grasino, sakydamas „aš jumis papjausiu“, „užmušiu“, „nužudysiu“, „padegsiu“, minėjo, kad nupjaus J. R. mamai galvą, sakė, kad išžagins jo ir J. R. vaikus, nupjaus jiems galvas. Šaukė, kad bus karas, karas prasidėjo, „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsiklaupęs ant kelių, po to atsistojęs nusimovė kelnes rodė jiems savo sėdmenis. Jis tokio T. G. elgesio ir grasinimų išsigando, nes jo veiksmai neprognozuojami. Jam padaryta moralinė žala dėl T. G. grasinimų, patirto streso, tačiau pinigine išraiška nevertins ir civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 78-79) parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 10 d. apie 16-16.30 val. buvo savo sode ir išgirdo, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) stovėdamas jaunas vyriškis, apie 1,80 cm ūgio, lieknas, garsiai šaukė, sakydamas „ubagai“, „papjausiu“, „galvą nupjausiu“. Jis suprato, kad grasinimai skirti dviem moterims, kurios stovėjo prie V. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Matė, kad šis asmuo išėjo iš V. namo, peržengęs tvorą.

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 73-75) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 10 d. apie 16-16.30 val. išėjusi į kiemą, matė vyriškį, tamsiai apsirengusį, aukštą, apie 1,80 cm ūgio, juoda kepure, liekną, kuris (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rėkavo, šaukė „papjausiu“, „galvą nupjausiu“, mosikavo rankomis, blaškėsi. Gatvėje pamatė kaimynę E. V. su seserimi, suprato, kad vyriškis joms grasina.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 194-195), foto nuotraukos (1 t., b. l. 197) matyti, kad pagal nukentėjusiosios E. V. telefoninį pranešimą 2018 m. spalio 10 d. į jos namus atvykus policijos pareigūnams apžiūrėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir sodas. E. V. pateiktoje nuotraukoje matyti sode, netoli tvoros tarp medžių gulintis vyriškis.

Daiktų apžiūros protokole (2 t., b. l. 84-85) aprašytas J. R. mobiliojo ryšio telefonu „Huawei 16“ darytas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas T. G. E. V. kieme ir (duomenys neskelbtini), įrašai įkelti į CD laikmeną. Vaizdo įraše matyti sode stovintis T. G., kuris kairėje rankoje laiko butelį, dešinėje - prie ausies pridėjęs telefoną, girdėti jį sakant „greičiau“. Laukujų durų tarpduryje stovi E. V., kuri kalba telefonu. T. G. iš sodo eina link metalinės tvoros, kurią perlipa, eina tolyn gatve. Vaizdo įraše matyti, kaip gatvėje stovintis T. G. garsiai išsako necenzūrinius žodžius, kviečia ateiti, vadina „ubage“, sako „aš sudeginsiu tavo motiną“, „galvą nupjausiu, ubage“, „tavo motinai galvą nupjausiu ir va taip“, T. G. atsiklaupia ant žemės, sako „(duomenys neskelbtini)“, atsistoja. Necenzūriniais žodžiai kreipiasi į vyrą, vadindamas jį asilu, sako „ateik čia, aš tau galvą nupjausiu, asile, gaidį“, vėl atsiklaupia, sako „(duomenys neskelbtini)“, gaidį“. Įsiterpia moterų pokalbis apie pareiškimo rašymą. Girdisi, kaip T. G. šaukia „aš jam galvą nupjausiu, o tu, J., tu būsi ir tavo vaikai, bus (necenzūrinis žodis), išdarkyti, galvos nupjautos, kaip (duomenys neskelbtini), va taip“, atsiklaupia, pasako „va taip (duomenys neskelbtini), va taip“ ir atsistoja, sako „tu patikėk, karas, karas, karas, karas prasidėjo, viskas“, girdisi keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, sako „sudegsi, tu ...“, „aš tavo motinai galvą nupjausiu, tu pamatysi, kas aš toks esu“, „aš tavęs nekenčiu, aš tau galvą nupjausiu“, „aš galiu galvą nupjauti, ubage, ar žinai, iš kur aš esu, iš (duomenys neskelbtini)“. Matyti, kaip T. G., stovėdamas gatvėje, nusismaukia kelnes iki kelių, rodo sėdmenis, kelnes užsimauna, girdisi T. G. balsas „užmušiu tave, nežinai su kuo susidėjai, užmušu, pakasiu tavo motiną, perpjausiu gerklę“. T. G. pasismaukia kelnes žemyn, rodo sėdmenis, nueina.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas sveikas. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, paties kaltinamojo paaiškinimai, kameromis ir mobiliojo ryšio telefonais užfiksuoti vaizdai, rašytiniai įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų, papildančių vienas kitą, grandinę. Kaltinamojo veiksmai, susiję su svetimo turto sugadinimu (durų stiklo išdaužimas, automobilio apgadinimas), grasinimais susidorojimu, apnuogintų sėdmenų demonstravimas – laikytini įžūliais, kurie prieštarauja gero elgesio ir geros moralės principams, kuriais sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo neteisėti veiksmai padaryti viešose vietose, kuriose nevaržomai gali lankytis žmonės, - išdaužtas kavinės durų stiklas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės apspardytas automobilis, grasinančio pobūdžio žodžiai išsakyti gatvėje, girdint pašaliniams asmenims, visi šie neteisėti veiksmai padaryti kaltinamojo pykčio proveržio metu, jam esant apsvaigus nuo alkoholio, nukreipti prieš asmeninis, su kuriais jo nesiejo jokie bendri interesai ar darbai, ir jų turtą, kas rodo kaltinamojo neteisėtų veiksmų chuliganišką pobūdį. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis T. G. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Dėl civilinių ieškinių.

Civiliniu ieškiniu E. G. individuali įmonė už patirtus materialinius nuostolius dėl kaltinamojo T. G. sudaužyto durų stiklo prašo priteisti iš jo 60 Eur (3 t., b. l. 115). Šių nuostolių dydis pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu paskaičiavimu (1 t., b. l. 52), iš kurio matyti, kad stiklo paketo, jo įdėjimo darbų kainą sudaro 60 Eur. Žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga atlyginti dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis), todėl pripažinus kaltinamąjį T. G. kaltu, iš jo priteista 60 Eur nuostolių, kurie iki šiol įmonei nėra atlyginti, atlyginimui.

Nukentėjusioji E. G. pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 106), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, baimę dėl baro darbuotojos saugumo, galimo sužalojimo darbo vietoje, nukentėjo jos kavinės reputacija. Kaip mama ji išgyveno dėl dukters saugumo, galimo sveikatos sutrikdymo, gyvybės atėmimo, patyrė bejėgiškumo jausmą. Nuo patirtų išgyvenimų, streso sutriko virškinimo sistema, miego kokybė, nuolat iškyla išpuolio vaizdai, baimė dirbti vakarais, įgijo nepasitikėjimą kitais lankytojais, kavinė po šio išpuolio neteko nemažai klientų.

Nukentėjusiosios E. G. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 dalyje, be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neteisėtais kaltinamojo veiksmais sugadintas nedidelės vertės kavinės turtas – išdaužtas durų stiklas. Jokių veiksmų nuketėjusiosios E. G. atžvilgiu kaltinamasis neatliko – išvedamas iš kavinės, nesipriešino, netriukšmavo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Šio įvykio metu E. G. sužalota nebuvo, tiesioginis poveikis jos asmeniui ir sveikatai nebuvo padarytas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – stiklo išdaužimo – E. G. patyrė stresą, nepatogumus, eikvojo laiką, lankydamasi policijos komisariate atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl laikytina, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau įvertinus tai, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai truko labai trumpą laiką – išdaužęs stiklą iš įvykio vietos jis pasišalino, kavinėje, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė apklaustos kavinės savininkė ir barmenė, kitų lankytojų tuo metu nebuvo, kas rodo, kad tiesioginių nuostolių kavinės veiklai nebuvo padaryta. Nukentėjusioji E. G. įrodymų dėl jos sutrikusios sveikatos ar nedarbingumo nepateikė. Įvertinus visumą aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad teisinga kompensacija E. G. neturtinei žalai atlyginti yra 400 Eur, kurie priteistini iš kaltinamojo.

Civilinė ieškovė akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu (4 t., b. l. 87-88) regreso tvarka prašo priteisti iš kaltinamojo 316,79 Eur draudiminę išmoką, kurią draudimo bendrovė išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kaltinamojo apgadintą automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 151) patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 316,79 Eur draudiminę išmoką.

Išmokėjusi išmoką akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pripažinus kaltinamąjį T. G. kaltu dėl automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, jam tenka pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas, iš kaltinamoj priteisiant 316,79 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 150), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo, apgadinusio automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 187,53 Eur. Nurodė, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais bendrovei buvo padaryta 504,32 Eur, dalį padarytos žalos kompensavo draudimo bendrovė, išmokėdama 316,79 Eur draudiminę išmoką, neatlygintą žalos dalį – 187,53 Eur – prašė priteisti iš kaltinamojo. Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas pateiktu teismui pareiškimu (4 t., b. l. 165) ieškinio reikalavimo atsisakė, nurodė, kad draudiminė išmoka yra pakankama kaltinamojo padarytai žalai atlyginti. Civiliniam ieškovui atsisakius nuo ieškinio, civilinis ieškinys netenkinamas.

Dėl bausmės.

K. T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Kaltinamasis T. G. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios įstatymo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas (4 t., b. l. 68-74), kaltu prisipažino, tačiau padarė tris nusikaltimus, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, už analogiškas veikas piniginėmis baudomis teistas užsienio valstybėje, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, teisme pripažino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu piktnaudžiavo alkoholiu, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, dėl ko jam skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamasis T. G. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš jo elgesio teismo posėdžio metu, paaiškinimų galima spręsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad nusikalstamas elgesys – besaikio alkoholio vartojimo pasekmė, išgyvena dėl padarytų veikų. Jo padarytos nusikalstamos veikos – nesunkūs nusikaltimai, neteisėtais veiksmais padaryta nedidelė turtinė žala. Visuma šių aptartų aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus T. G. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą švelnesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinus, bausmės vykdymą atidėjus vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi T. G. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis T. G. 2018 m. spalio 11 d. 9 val. 43 min buvo sulaikytas (2 t., b. l. 101), 2018 m. spalio 12 d. 11 val. 54 min paleistas iš sulaikymo (2 t., b. l. 106). 2020 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 179), išduotas Europos arešto orderis (3 t., b. l. 188-192), kurio pagrindu T. G. suimtas (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 20 d. (4 t., b. l. 1), 2020 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (4 t., b. l. 63-65), nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai įskaitytini į bausmės laiką (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą (4 t., b. l. 106) T. G. ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo. Pateikti dokumentai (4 t., b. l. 108-111) patvirtina, kad Policijos departamentas patyrė 1 903,48 Eur išlaidų dėl kaltinamojo T. G. ekstradicijos iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Tokio dydžio išlaidas sudarė: dviejų pareigūnų komandiruotės ir apgyvendinimo išlaidos, pareigūnų kelionės išlaidos lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal bei kaltinamojo aviabilietas grįžimui į Lietuvą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-366/2010). Taigi, sutinkamai su teismų praktika, ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų kaltinamojo veiksmų.

Šioje byloje pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties T. G. veiksmai. Jis, žinodamas apie jam pareikštus kaltinimus, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - ikiteisminio tyrimo metu be prokuroro leidimo išvyko už Lietuvos Respublikos ribų. Europos arešto orderio pagrindu buvo sulaikytas ir konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1 903,48 eurų konvojavimo išlaidų dėl T. G. veiksmų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2018 m. rugsėjo 29 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2018 m. spalio 8 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2018 m. spalio 10 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, pridedant po 3 (tris) mėnesius bausmės už kitus du nusikaltimus, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo dienas (2018-10-11, 2018-10-12) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš T. G. E. G. individualiai įmonei 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. G. akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 316,79 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 79 ct.) žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. G. E. G. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. G. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 903,48 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus tris eurus 48 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė