Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-376-2011

2011 m. rugpjūčio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Širvintose, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Širvintose, neteisto,

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), laikinai einančio direktoriaus pareigas, gyv. (duomenys neskelbtini), Šir­vintose, neteisto, ir

nukentėjusiojo V. B.

apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 d. ir nuteistas 5 MGL dydžio, t.y. 650 Lt bauda; pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d. ir 5 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos Širvintų rajono savivaldybės kultūros centre per bausmės vykdymo atidėjimo laiką ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per bausmės vykdymo atidėjimo laiką,

V. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str.1 d. ir nuteistas 5 MGL dydžio, t.y. 650 Lt bauda; pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d. ir 5 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė V. V. paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos UAB „G. V.“ per bausmės vykdymo atidėjimo laiką ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per bausmės vykdymo atidėjimo laiką,

V. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str.1 d. ir nuteistas 5 MGL dydžio, t.y. 650 Lt bauda, nustatant savanoriško baudos sumokėjimo terminą iki 2011-04-01.

Priteista iš R. S. ir V. V. solidariai E. K. 300 Lt turtinės žalos atlyginimą ir iš kiekvieno po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš R. S. ir V. V. solidariai Valstybinei ligonių kasai 4329.90 Lt žalos atlyginimas.

Priteista iš Valerijaus D. V. ligonių kasai 61.90 Lt žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir V. V. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:

2009 m. vasario 16 d. apie 00.30 val. R. S. ir V. V. viešoje vietoje, tai yra kavinės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), Širvintos, salėje, po to, kai dėl V. D. viešosios tvarkos pažeidimo ir V. B. sužalojimo iš chuliganiškų paskatų, kilo konfliktas tarp kavinės lankytojų, pažeisdami viešąją tvarką, kavinės lankytojų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų -be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė kiekvienas po vieną smūgį E. K. per veidą. R. S. ir V. V. tokiais veiksmais padarė E. K. apatinio žandikaulio dešinėje pusėje lūžį. Po suduotų smūgių nukentėjusiajam E. K. nugriuvus ant grindų, V. V. tyčia užgriuvo ant E. K., taip padarydamas nukentėjusiajam kairio dilbio kaulų skeveldrinį lūžį. Tokiais veiksmais V. V. ir R. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireišku­siu smurto vartojimu, demonstravo tuo metu kavinėje buvusiems asmenims nepagarbą, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką bei E. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

V. D. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2009 m. vasario 16 d. apie 00.30 val. V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, tai yra kavinės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), Širvintos, salėje, sėdėdamas prie sta­liuko, kavinės lankytojų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą trenkė V. B., sėdėjusiam prie to paties staliuko, tuščiu bokalu per galvą, taip padarydamas jam muštinę žaiz­dą viršugalvio kairėje pusėje, dėl ko V. B. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Tokiais veiks­mais V. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto V. B. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką.

Nuteistųjų R. S. ir V. V., nukentėjusiojo V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip matyti iš liudytojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. vasario 15 d. apie 24 val. jis su V. B. ir D. Š. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)". Kavinėje atsisėdo už staliuko, prie kurio sėdėjo E. K., T. M., V. K., V. D.. E. K. prie stalo užsnūdo. Po kažkurio laiko tarp V. D. ir V. B. kilus konfliktui, V. D. metė stik­liuką į V. B. ir pataikė jam į galvą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. V. B. atsistojo ir nuėjo link baro. Jis nuėjo prie V. B., jam kažkas padavė staltiesę ir jis ją dėjo V. B. ant galvos, kad mažiau bėgtų kraujas,- V. B. atsigulė ant grindų. Prie antrojo staliuko sėdėję V. V., D. K. ir R. S. nuėjo prie antrojo staliuko. Tarp V. D. ir V. V., D. K. bei R. S. prasidėjo konfliktas. Jis nematė, kada prabudo miegojęs prie stalo E. K.. Jis matė, kad visi buvusieji kavinėje tarpusavyje stumdėsi, taip pat matė, kaip ant grindų buvo suklupęs E. K., šalia jo buvę V. V., D. K. ir R. S. kumščiais mosikavosi į E. K., bet ar kuris nors iš jų sudavė E. K., nežino. Teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, tačiau paaiškino, kad V. B. sumušė E. K., kad jis sumaišė jų pavardes. Liudytojas A. V. savo parodymus apie V. D. veiksmus 2009-02-16 naktį kavinėje „(duomenys neskelbtini)", duotus liudytojo apklausos metu, patvirtino akistatos su liudytoju D. K. metu.

Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad V. V. ir R. S. E. K. ranka sudavė į veidą po smūgi ir šis nugriuvo, tuomet V. V. užgriuvo ant gulinčio E. K.. Liudytojas V. K. savo parodymus apie V. D., R. S. ir V. V. veiksmus 2009-02-16 naktį kavinėje „(duomenys neskelbtini)", duotus liudytojo apklausos metu, pat­virtino akistatų su V. B., V. V., R. S. ir D. K. metu.

ir savo parodymus apie V. D., R. S. ir V. V. veiksmus 2009-02-16 naktį kavinėje „(duomenys neskelbtini)", duotus liudytojo apklausos metu, pat­virtino akistatų su V. B., V. V., R. S. ir D. K. metu.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-670/2002, 2K-210/2008) Nėra jokių abejonių, kad R. S. ir V. V. veikė viešoje vietoje – kavinės salėje, kur tuo metu buvo kitų asmenų. Konstatuojant apie padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. būtina įrodyti pasekmes – nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi tai materialioji nusikaltimo sudėtis. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistieji įžūliais chuliganiškais veiksmais, rodydami nepagarbą aplinkiniams, vartodami smurtą, sutrikdė įprastą kavinės veiklą, kavinės darbuotojų bei lankytojų rimtį.

Taip pat nėra abejonių, kad E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti sumušimai apatinio žandikaulio dešinėje pusėje lūžis ir kairio dilbio kaulų skeveldrinis lūžis. Nukentėjusysis E. K. ir ikiteisminio, ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė vienodus ir išsamius parodymus apie tai, kad jį be jokios priežasties sumušė R. S. ir V. V., tiksliai nurodė jų veiksmus. Jo parodymams analogiškus išsamius parodymus davė už jo staliuko buvę vaikinai – liudytojai V. K., T. M. ir J. D.. Nuteistieji ir liudytojas D. K. nurodė, kad E. K. R. S. ir V. V. nemušė, kad pats E. K. sumušė V. B.. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, nei vienas iš liudytojų nedavė parodymų, kad E. K. sumušė kažkas kitas. Tokia R. S. ir V. V. pozicija vertintina kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padaromas tyčia. R. S. ir V. V. veikė tiesiogine tyčia – be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė kiekvienas po vieną smūgį E. K. per veidą, taip padarė E. K. apatinio žandikaulio dešinėje pusėje lūžį, po suduotų smūgių nukentėjusiajam E. K. nugriuvus ant grindų, V. V. tyčia užgriuvo ant E. K., taip padarydamas nukentėjusiajam kairio dilbio kaulų skeveldrinį lūžį, numatė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajam gali būti nesunkiai sutrikdyta sveikata ir norėjo taip veikti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė R. S. ir V. V. teisingas ir pagrįstas bausmes. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nėra įrodyta, kad nusikaltimą jie padarė neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat teismas padarė teisingą išvadą, kad įvykio aplinkybės, dalyvavimo pobūdis ir laipsnis, neleidžia daryti išvados, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė- bendrininku grupė. Kiekvienas iš nuteistųjų atskirai atliko veiksmus, kurie pažeidė viešąją tvarką, jie nebuvo suderinti iš anksto, nors ir sukėlė vienodas pasekmes. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. ir V. V. teistumų neturi, nebausti administracine tvarka iki nusikaltimo padarymo, dirba ir charakterizuojami teigiamai. Ir, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog paskyrus atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas gali būti atidėtas, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. LR BK 284 str. 1 d. sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistiesiems vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – 5 MGL dydžio baudą. LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų be alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams, tai yra bausmę, artimą šios bausmės rūšies minimumui. Tada paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino apėmimo būdu, kadangi abu nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje pareikštas prokuroro ieškinys Valstybinės ligonių kasos interesais. (T. 2, b.l. 142). Ieškinys pagrįstas, E. K. gydymas kainavo 4329.90 Lt. Ši suma yra pagrįstai ir teisėtai priteista solidariai iš R. S. ir V. V..

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti 565.91 Lt turtinės žalos, neprieštaravo, jeigu žalos dydis būtų sumažintas. Pateikė apie tai rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas patikrino pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. K. buvo padaryta 300 Lt turtinė žala.

Neturtinės žalos E. K. prašė priteisti 25 000 Lt. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, po to gydytas ligoninėje, operuotas, patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, nes jaunimo akivaizdoje buvo sumuštas ir taip pažemintas, neturėjo įprastos galimybės tęsti mokslus, lankyti paskaitas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad žala atsirado dėl tyčinių nusikalstamų nuteistųjų veiksmų, į tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, į gydymo trukmę - 6 savaitės, taip pat atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį (dirba ir gauna darbo užmokestį), padarytos turtinės žalos dydį (300 Lt), taip pat į tai, kad žalos padarymo metu nukentėjusysis pats buvo labai girtas , dėl ko čia pat kavinėje miegojo, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.). Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš kiekvieno nuteistojo po 2000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis V. B. skunde nurodo, kad jam atsisakius nupirkti gaivaus gėrimo, E. K. stikline smogė jam į galvą, o ne V. D..

Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2009 m. vasario 15 d. vakare po 23 val. jis su A. V. ir vaikinu pravarde „D." nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)". Ten jie atsisėdo prie stal­iuko, prie kurio sėdėjo V. Š., E. K., Misikonis. Būnant prie staliuko, tarp jo ir E. K. prasidėjo konfliktas. Šio konflikto metu E. K. stikline trenkė jam per galvą dėl ko stipriai iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Nuo smūgio jis nugriuvo su kėde. Tuomet jį gulintį kojomis pradėjo spardyti Valerijus ir E. K.. Jis pradėjo šauktis pagalbos. D. K., R. S. ir Vicė, sėdėję prie gretimo staliuko, atsistojo ir, priėję, jį užstojo. V. Š. ir E. K. nuo jo pasitraukė. Kas kavinėje vyko po to jis nematė, tik girdėjo triukšmą.

Tokie nukentėjusiojo parodymai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent V. D. 2009 m. vasario 16 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, tai yra kavinės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), Širvintos, salėje, sėdėdamas prie sta­liuko, kavinės lankytojų akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą trenkė V. B., sėdėjusiam prie to paties staliuko, tuščiu bokalu per galvą, taip padarydamas jam muštinę žaiz­dą viršugalvio kairėje pusėje, dėl ko V. B. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Tokiais veiks­mais V. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto V. B. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką.

Visų pirma, V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. vasario 16 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)", būdamas neblaivus, konflikto su V. B. metu sudavė su stikline V. B. per galvą ir taip jį sužalojo. Jis pripažino, kad viešoje vietoje pasielgė įžūliai, kad pademonstravo nepagarbą kavinėje buvusiųjų žmonių atžvilgiu, kad sutrikdė jų rimtį bei tvarką. Po to, kai jis suža­lojo V. B., tarp jo ir D. K. prasidėjo konfliktas. Tuo metu prabudo prie stalo miegojęs E. K. ir ėjo link jų. Jis matė, kaip prie E. K. priėjo R. S. ir V. V.. Pirmiausiai R. S. E. K. kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, E. K. nuo to smūgio susvyravo, tuomet E. K. V. V. trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Tuo metu D. K. jam ant galvos užtraukė megztinį ir jis nematė, kas vyko toliau. Kai jis nuo galvos nutraukė megztinį, matė, kad prie 2 staliuko gulėjo E. K., o ant jo - V. V.. V. D. savo parodymus, duotus apklausos metu, patvirtino akis­tatų su V. B., V. V. ir D. K. metu. (b.l. 83-84, 99-100, 117-118, It.)

Iš liudytojo I. V. parodymų seka, kad 2009-02-16 po 24 val. jis Širvintų RPK budėtojo nurodymu atvyko į kavinę "(duomenys neskelbtini)". Prie pastato stovėjo grupė neblaivių jaunuolių, D. K. su V. D. stumdėsi. Paklausus, dėl ko įvyko konfliktas, D. K. pasakė, kad jis kartu su V. V. ir R. S. kavinėje sėdėjo prie stalo ir prie jų „prisikabino" pacanai. D. K. neminėjo, kokie būtent pacanai, tačiau jis suprato, kad šį konfliktą pradėjo V. D., kadangi D. K. šio pokalbio metu labiausiai šaukė būtent ant V. D.. Kai policijos pa­reigūnai įėjo į kavinę, ten kruvina galva sėdėjo V. B.. Salėje ant grindų taip pat buvo kraujo. V. B. buvo labai girtas, nežinojo, kodėl kruvinas, sakė, kad gal nugriuvo.

Liudytojas M. M. parodė, kad nuvykus į ligoninės priėmimo skyrių, V. B. pareiškė, kad jis pats susižalojo, atsisakė rašyti pareiškimą. Tą patį dėl V. B. susižalojimo parodė ir liudytojas L. J..

Liudytojas V. K. paaiškino, jog įvykio naktį, po 24 val., kilus konfliktui tarp neblaivių V. D. ir V. B., V. D. trenkė V. B. per galvą, dėl ko šiam iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Dėl šitokio V. D. elgesio prasidėjo konfliktas tarp kavinės lankytojų. Prasidėjus šiam konfliktui, prabudo miegojęs E. K. ir ėjo raminti draugų. Tą patį dėl to, kad V. D. trenkė V. B. per galvą parodė ir liudytojas T. M..

Iš liudytojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis paaiškino, tarp V. D. ir V. B. kilus konfliktui, V. D. metė stik­liuką į V. B. ir pataikė jam į galvą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino akistatos su liudytoju D. K. metu. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodymus pakeitė liudytojas A. V., ir nurodė, kad V. B. sumušė E. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais, kad jis sumaišė D. ir K. pavardes, nes tokie parodymai vėl gi atsirado tik teisme ir tam, kad būtų galima pateisinti E. K. sumušimą.

Teismo medicinos specialistai davė išvadą, kad V. B. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu, veikiant kietu, buku daiktu, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Tai patvirtino ir ekspertė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Taigi visi minėti liudytojai patvirtina nuteistojo V. D. parodymus apie tai, kad V. B. sudavė būtent jis. E. K. konflikto tarp V. D. ir V. B. metu miegojo, pabudo jau po smūgio V. B.. Kolegija neturi pagrindo abejoti nuo pat tyrimo pradžios išsamiais ir nuosekliais V. D. parodymais, kad būtent jis sudavė smūgį stikline V. B. per galvą. Nėra jokios objektyvios priežasties ir tikslo, dėl ko V. D. galėtų save apkalbėti, juolab, kad praeityje jis nebuvo teistas.

Be to, kolegija nukentėjusiojo V. B. versiją, kad jį sumušė E. K. atmeta kaip nepagrįstą ir dėl to, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra V. B. pareiškimas apie tai, kad jis susitaikė su V. D., pastarasis jam atlygino padarytą žalą ir jokių pretenzijų nukentėjusysis V. D. neturi. Taigi visiškai nelogiška būtų susitaikyti su asmeniu, priimti iš jo žalos atlyginimą, jei tas asmuo nebūtų padaręs jokios nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu.

Taigi iš visų išanalizuotų įrodymų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija nuteistųjų R. S. ir V. V., o taip pat nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą, bei nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.