Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiajam J. M., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

G. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnija, teistas : 1) 2010-05-21 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės apribojimo, 2011-05-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. M. 2015 m. gruodžio 2 dieną apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namų virtuvėje, vieną kartą peiliu įdūrė savo broliui J. M. į nugaros sritį, tokiais veiksmais padarė J. M. kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su plaučių sužalojimu, t.y. padarė J. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

G. A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad kartu su tėvu, jaunesniu broliu Jonu ir seserimi gyvena savo šeimos name (duomenys neskelbtini) kaime. Šiame name iki įvykio pragyveno apie 2 metus, iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini). Santykiai su šeimos nariais ir su broliu normalūs. Būna, kad su broliu pasibara ar pakonfliktuoja, tačiau tai būna tik kai išgeria. 2015-12-02 namuose buvo jis, brolis ir tėvas. Buvo išgėręs vieną butelį alaus. Maždaug apie 16.00 val. jis ir brolis buvo virtuvėje, jis su peiliu pjaustė pomidorus, o brolis kažką virė ant dujinės viryklės. Brolis dėl kažko išėjo iš virtuvės, o jis, pamatęs, kad brolis paliko savo puodą, išjungę dujas. Grįžęs brolis paklausė kodėl jis išjungė dujas, pasakė, kad tai ne jo reikalas. Jie pradėjo konfliktuoti, paskui vienas kitą pastūmė. Visas konfliktas vyko apie 3-4 minutes, jie barėsi, stumdėsi. Jis visą tą laiką rankoje turėjo peilį, kuriuo pjaustė pomidorus, ir pats net nesuprato, kaip įdūrė šiuo peiliu broliui. Brolis tuo momentu buvo atsisukęs, stovėjo į jį nugara, todėl smūgio nematė. Jis dūrė broliui į kairį šoną iš nugaros, jam pasirodė, kad brolis iš pradžių net nepajuto smūgio, tik po smūgio pasakė, kad jam šilta. Tada jis susivokė, ką padarė, išsigando, pradėjo skambinti į policiją. Kol atvažiavo policija, išgėrė dar vieną butelį alaus. Po įvykio peilio neplovė, tiesiog toliau pjaustė produktus, mėsą. Paskui peilį padėjo į spintelę, bet jo neslėpė. Atvažiavus policijai, jis buvo sulaikytas. Labai gailisi dėl padaryto, kiekvieną dieną pergyvena dėl brolio.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2015-12-02 dienos metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Jis buvo virtuvėje šildė sau sriubą. Virtuvėje taip pat buvo jo brolis G. A. M., kuris tuo metu su peiliui pjaustė pomidorus. Kol šildė sriubą išėjo parūkyti. Grįžęs į virtuvę pamatę, kad brolis išjungė viryklę. Brolis jo paklausė, ką jis čia kaitina, jis atsakė broliui, kad tai ne jo reikalas ir jie pradėjo pyktis. Jie barėsi, po kelis kartus pastūmė vienas kitą. Visą tą laiką brolis rankoje turėjo peilį. Vienu momentu jis nusisuko prie viryklės ir tuoj pat pajuto smūgį į kairį šoną. Pačio smūgio peiliu ji nematė. Po smūgio brolis pasakė kažką panašiai į tai, „ką padariau?“. Jis iš karto nuėjo į kambarį pas tėvą, išsikvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji jį išsivežė. Po įvykio santykiai su broliu nėra geri, jis broliui neatleido. Brolis ir anksčiau buvo vartojęs prieš jį smurtą, sulaužęs šonkaulius. Nors brolis ir pergyvena dėl įvykio, jis atleisti broliui nenori. Nuo to laiko konfliktų su broliu nebuvo.

Liudytojas B. J. M. parodė, kad G. A. M. ir J. M. yra jo sūnūs, visi gyvena kartu name (duomenys neskelbtini) kaime. 2015-12-02 po 17.00 val. išgirdo, kad abu sūnūs virtuvėje susibarė. Jis pats tuo metu buvo savo kambaryje ir niekur neišėjo, kadangi jam jau pabodo brolių barniai. Po kelių minučių į jo kambarį atėjo J., kuris buvo iki pusės nuogas, šone matėsi žaizda ir kraujas. J. paskambino greitajai, paskui išėjo. G. į jo kambarį atėjęs nebuvo. Jis pats taip pat nebuvo išėjęs, kadangi nenorėjo net žinoti, kas ten įvyko. Abu broliai girtauja, nedirba, girti nuolat konfliktuoja ir jis jų nebenori net matyti.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad G. A. M. ir J. M. yra jos broliai. Minėtą dieną jai vakare grįžus iš darbo, tėvas jai papasakojo, kad G. įdūrė savo broliui Jonui peiliu ir kad atvažiuoja greitoji ir policija. Pirma atvažiavo policija, paskui atvažiavo greitoji. Ji matė sužalotą J., jam ant šono buvo žaizda. J. išsivežė greitoji, o G. sulaikė policija. G. dar bandė priešintis, tačiau buvo sulaikytas. Maždaug po valandos atvažiavo kriminalinė policija, ieškojo peilio, kuriuo buvo sužalotas J. Ji padėjo policijai ieškoti peilio, peilį jie surado spintelėje virtuvėje. G. ir J. abu nedirba, geria, dažnai konfliktuoja ir mušasi, tačiau J. išgėręs būna ramus, o G. – agresyvus. G. ir anksčiau buvo sumušęs šeimos narius, buvo sumušęs jos vyrą, tačiau paskui atsiprašė ir vyras G. atleido.

2015-12-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. M. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su plaučių sužalojimu, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VI-VII šonkaulių lūžimu. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su plaučių sužalojimu padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, vieno trauminio poveikio pasekoje. Kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VI-VII šonkaulių lūžimu galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su plaučių sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (54-55 b.l.).

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad G. A. M. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, jo paties visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis.

G. A. M. savo kaltę dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pripažino pilnai, paaiškino kokiomis aplinkybėmis padarė sveikatos sutrikdymą savo broliui J. M.. G. A. M. parodymai apie įvykio aplinkybes visiškai atitinka nukentėjusiojo J. M. ir liudytojų B. M. ir L. Ž. parodymus.

Byloje nustatyta, kad G. A. M. vieną kartą dūrė peiliu J. M., ko pasekoje J. M. buvo padarytas kūno sužalojimas, specialisto išvadų įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje taip pat nustatyta, kad G. A. M. šiuos veiksmus atliko suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, suvokė, kad jo veiksmais J. M. bus padarytas kūno sužalojimas ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos BPK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. J. M. yra G. A. M. brolis, gyvenantis kartu su G. A. M., tokiu būdu, jis yra G. A. M. artimas giminaitis ir šeimos narys.

Įvertinant įvykio aplinkybes bei G. A. M. atliktus veiksmus konstatuotina, kad G. A. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymiai.

Lengvinančia G. A. M. atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad 2015-12-02 18:11:56 val. G. A. M. buvo konstatuota 1,27 promilių neblaivumas (74 b.l.). Nors G. A. M. parodė, kad vieną butelį alaus jis išgėrė po įvykio ir dar neatvykus policijai, šie jo parodymai nepaneigia jo neblaivumo buvimo nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi pats G. A. M. ir nukentėjusysis J. M. parodė, kad prieš įvykį G. A. M. buvo išgėręs.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į G. A. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo veiksmų tikslus ir motyvus, į G. A. M. asmenybę. G. A. M. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas už sveikatos sutrikdymo padarymą kitam asmeniui ir nors šis teistumas yra išnykęs, tai charakterizuoja G. A. M. kaip asmenį linkusį vartoti smurtą. Kaltinamasis yra nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, buvo baustas administracine tvarka, artimųjų charakterizuojamas kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu ir linkęs vartoti smurtą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, į G. A. M. asmenybę, į nukentėjusiojo ir kitų šeimos narių nuomones, kad kaltinamajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, bei vertinant tą aplinkybę, kad G. A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, teismas vertina, kad bausmės tikslai G. A. M. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Esant visoms aptartoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo taikyti G. A. M. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų. G. A. M. skirtina bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 367,14 Eur civilinį ieškinį G. A. M. už nukentėjusiojo J. M. gydymą. G. A. M. civilinį ieškinį pripažino, civilinis ieškinys įrodytas civilinio ieškovo pateiktas duomenimis (60-65 b.l.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. A. M. skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos vykdant nuosprendį, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015-12-02 iki 2015-02-03 (dvi paras).

Kardomąją priemonę G. A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš G. A. M. Kauno teritorinei ligonių kasai 367,14 Eur už J. M. gydymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, J. M. seilių pavyzdį, du megztinius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.