- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-150-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir avanso grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama priteisti 12 000 Lt sumokėtą avansą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-3 b. l.). Galutiniu reikalavimu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 10580,27 Lt nepagrįstą praturtėjimą, t.y. grąžinti avansą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas atliko apdailos darbus ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsakovas V. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 29-30 b. l.). Nurodo, kad su ieškove sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad apmokėjimas už atliktus statybos rangos darbus bus mokamas etapais, iš viso sutarta 30000,00 Lt ir kad ieškovei yra atlikęs rangos darbų, kurių vertė yra ne mažiau 22000,00 Lt, nes atsakovas be apdailos darbų papildomai teikė konsultavimo, medžiagų rinkimo ir pirkimo paslaugą, projektavimo paslaugą, pirko įrankius, o ieškovė jam nesumokėjo ir mokėjimo nepagrindžia įrodymais. Nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovės L. B. atsakovui V. Č. 484,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovės L. B. valstybei 34,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, taikytą 2010-11-26 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį atsakovo V. Č. turtui, sprendimui įsiteisėjus panaikinti (2 t., 119-124 b. l.).
Teismas nustatė, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas atliko apdailos darbus ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad sutarties terminas neapibrėžtas konkrečia data, bet buvo susitarta, kad darbai būtų baigti iki Kalėdų. Pagal žodinę sutartį nėra nustatyta darbų apimtis ir tiksli kaina, bet buvo nustatyta minimali darbų kaina 24000 Lt. Sudaryta žodinė sutartis atitinka rangos sutarties sampratą, todėl teismas laikė, jog šiai sutarčiai turi būti taikomos CKXXXIII skyriaus nuostatos.
Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kainos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10580,27 Lt, o atsakovas nurodo, kad iš viso negavo iš ieškovės pinigų, nors faktiškai atliko darbų už 22 000 Lt. Šalys sutarties nebevykdo, todėl teismas laikė, kad ji nutraukta, kadangi nė viena neginčija jos nutraukimo. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovas yra gavęs 22 000 Lt iš ieškovės.
Teismas laikė, kad ieškovė sumokėjo 22000 Lt atsakovui, tačiau vėliau suprato, kad galimai yra permokėjusi atsakovui už darbus, nurodė, kad jo atliktų darbų vertė mažesnė ir tai grindė teismo ekspertizės aktu, kuriame nustatyta darbų vertė 10419,73 Lt. Atsakovas nesutikdamas su ekspertizės aktu pateikė UAB ,,Statybų srautas" lokalinę sąmatą, kurioje darbų vertė nurodyta 22217,80 Lt ir inžinierės D. P. lokalinę sąmatą su pastabomis dėl ekspertizės akto. Teismas vertino, kad teismo paskirtai ekspertei buvo sunku įvertinti atliktus darbus pagal atsakovo surašytus išvardintus darbus, nes buvo sunku nuspręsti, kokius darbus konkrečiai atsakovas į vieną ar kitą eilutę įtraukė, nes jų nedetalizavo, todėl laikė, kad ekspertizės akte visi darbai nebuvo nurodyti ar įtraukti.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad projektai nebuvo pateikti, todėl nors atsakovas ir neturi specialaus išsilavinimo, bet tą darbą atliko, dėl jų ginčo nėra, už darbą sumokėta, pretenzijų dėl suprojektuotų darbų nepateikta, todėl teismas laikė, kad tai padidina darbų kainą. Iš atsakovo pateikto sąrašo teismas matė, kad jis naudojo statybinius įrankius, mechanizmus ir medžiagas, įsigytas savo lėšomis ir paskaičiavo, kad jų vertė yra 4090,51 Lt.
Atsižvelgiant į visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie dėl atliktų darbų vertės yra skirtingi, teismas sprendė, kad į atsakovo ranka surašytą darbų sąrašą nebuvo detalizuoti įtraukti visi atlikti darbai, todėl sprendė, kad ekspertizės išvadoje nėra įtraukti visi realiai padaryti darbai, dėl to laikė, kad jų vertė mažesnė. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką ekspertizės išvada turi būti vertinama su kitais įrodymais ir teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Atsakovas prie atsikirtimų pateikė lokalines sąmatas, kur darbai įvertinti gerokai didesne suma.
Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 22 000 Lt, dar iki šalių ginčo, todėl teismas vertino, jog šalys dėl atliktų darbų kainos buvo sutarusios ir tokios susitarimo sąlygos šalis tenkino. Atsakovas nurodė, kad į atliktų darbų kainą įtraukė ir turėtų išlaidų kompensavimą. Teismas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, laisva valia. Ieškovė gavo atsakovo raštą, kur nurodyta, kad paimta 22000 Lt jau pinigus atsakovui sumokėjus. Tik vėliau, ieškovė pakeitė savo poziciją ir teigė, kad atsakovui sumokėjo be pagrindo. Teismas ieškovės pinigų sumokėjimą atsakovui laikė prievolės įvykdymu, nes įstatymas leidžia mokėti etapais ir už faktiškai atliktus darbus, o iš byloje esančių įrodymų: šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas sprendė, kad tokia atsiskaitymo tvarka ir buvo. Teismas sumokėtų pinigų nelaikė avansu, nes byloje nustatyta, jog buvo atlikta apie 70-80 proc. darbų, už kuriuos ieškovė yra sumokėjusi. Tai, kad atsakovas imdavo pinigus atlikus darbus, patvirtino teisme apklausta liudytoja Z. D.. Teismas laikė, kad reikalavimas grąžinti dalį pinigų sumos, kurie sumokėti už faktiškai atliktus darbus, nutraukus sutartį, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams, nes didžioji dalis darbų yra atlikta, ieškovė juos priėmė ir gali rezultatu naudotis. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad yra permokėjusi atsakovui reikalaujamą priteisti sumą, nes teisme laikė įrodyta, kad yra sumokėta už faktiškai atliktus darbus, kurių vertę pagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl teismas ieškinį atmetė. Kadangi teismas nepriteisė reikalaujamos sumos, todėl atmetė prašymą ir dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi teismas ieškinį atmetė, bylinėjimosi išlaidos priteisė iš ieškovės atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio11 d. sprendimą ir konstatavus nekvestionuotą pirmos instancijos teismo išvadą, kad ieškovė sumokėjo, o atsakovas gavo 22000 Lt, priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 10 580,27 Lt sumokėto avanso dalį, 5% metinių palūkanų nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai (2 t., b. l.).
1. Teismas nepagrįstai ieškovės pinigų sumokėjimą atsakovui laikė prievolės įvykdymu, laikydamas, kad įstatymas leidžia mokėti etapais ir už faktiškai atliktus darbus. Įstatymas etapais leidžia mokėti už atliktus darbus, tačiau tie darbai turi būti rangovo atlikti ir perduoti, o užsakovo priimti. Kadangi jokių darbų ieškovė neperėmė, tai jai neatsirado nei sutartinė, nei įstatyminė pareiga mokėti etapais. Teismas nepagrįstai teigė, kad buvo atlikta 70-80 procentų darbų, nes byloje tokio įrodymo nėra.
2. Šalys iš esmės tinkamai nesuderino visų būtinų rangos sutarties sąlygų, todėl šiai situacijai įvertinti būti taikyti ne skirtingus šalių ketinimus ar įsivaizdavimus, o remtis išimtinai CK XXXIII skyriaus nuostatomis tiek dėl darbų kainos nustatymo, tiek dėl darbų perdavimo. Būtina rangovui sąlyga yra perduoti darbo rezultatą, o to nepadarius, užsakovui neatsiranda pareiga apmokėti už rezultatą. Kadangi šalys nesusitarė, jog ieškovė privalo apmokėti už atsakovo priemones ir medžiagas, tai akivaizdu, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo darbų kainą didinti faktu, jog atsakovas darbus dirbo su savo įrankiais ir įrengimais bei patyrė kelionės išlaidas. Atsakovas jokio darbo ieškovei neperdavė, sąmatų nesuderino, darbo projekto neparengė, atliktų darbų žurnalo nedarė. Iki darbų perdavimo užsakovo sumokėti pinigai teisiškai laikytini avansu, nes neatsiranda prievolė užsakovui apmokėti už nepriimtus darbus. Todėl teismo išvados grindžiamos pažeidžiant teisės normas jas aiškinti taip, kad tik pateisinti ieškinio atmetimą.
3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Visų aplinkybių įrodymo našta, esant neperduotiems darbams, tenka atsakovui, o ne ieškovei. Byloje atlikta ekspertizė įrodė, kad atsakovo darbai atlikti nepilnai, dalis netinkamai, todėl tik pagal faktiškai atliktą darbą atsakovas gali reikalauti atlygio. Faktiškai atlikti darbai yra įvertinti teismo ekspertizės akte, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas, o ne atmestas.
4. Teismas iš esmės netinkamai vertino teismo ekspertizės išvadas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę ir faktines aplinkybes nustatydamas kiek ieškovė turi pareigą sumokėti už atsakovo atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Č. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l).
Aplinkybę, jog atsakovas atliko 70-80 procentų sutartų darbų teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė pati ieškovė.
Šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, todėl teismas, aiškindamasis tikruosius šalių ketinimus, pagrįstai vadovavosi sutarties šalių elgesiu vykdant statybos rangos sutartį: atsakovas darbus atliko etapais, po kurių atlikimo apeliantės teigimu, ji etapais mokėjo atsakovui už jo atliktus statybos rangos darbus. Teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių egzistavo susitarimas, kad atliktus statybos rangos darbus atsakovas ieškovei atliktus darbus perduos etapais, o ši etapais atsiskaitys atsakovui už juos. Atsakovas šią pareigą vykdė tinkamai, ieškovė visą statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė atsakovui jokių pretenzijų, nei dėl atliekamų statybos rangos darbų kiekio, nei dėl jų kokybės, faktiškai darbus priėmė, o atliktų statybos rangos darbų rezultatu naudojasi iki šiol.
Esant šalių susitarimui dėl statybos rangos sutarties kainos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti LR civilinio kodekso 6.198 straipsnio 1 dalies dėl statybos rangos sutarties kainos nustatymo.
Teismas pagrįstai nesutiko su eksperto išvada. Byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės akto turiniui keliamų reikalavimų, todėl jis negali būti vertinamas, kaip eksperto išvada LR CPK prasme, neturi didesnės įrodomosios galios, o gali būti vertinamas kaip parastas rašytinis įrodymas kartu su tokią pat įrodomąją galią turinčiais kitais byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas V. Č. sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas atliko apdailos darbus ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalys nustatė minimalią 24 000 Lt darbų kainą, o darbų apimties, tikslios kainos, darbų atlikimo ir apmokėjimo šalys neaptarė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 580,27 Lt nepagrįsto praturtėjimo, kadangi atsakovui sumokėjo 22 000 Lt, o darbų atliko mažesnei sumai. Atsakovas nurodo, kad pinigų iš ieškovės negavo, nors darbų atliko už 22 000 Lt sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė žodinė rangos sutartis. Byloje sprendžiamas šalių ginčas kilęs dėl atliktų darbų kainos, dydžio ir apimties.
Dėl žodinės rangos sutarties vertinimo
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ieškovės pinigų sumokėjimą atsakovui laikė prievolės įvykdymu, laikydamas, kad įstatymas leidžia mokėti etapais ir už faktiškai atliktus darbus, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 22 000 Lt, ši suma sumokėta iki ginčo kilimo, todėl laikytina, kad šalys laisva valia dar iki darbų atlikimo aptarė ir derino galimai atliktinų darbų kainą. Byloje esantis atsakovo ranka rašytas raštas patvirtina sutartų darbų apimtį ir galimą kainą bei patvirtina aplinkybę dėl 22 000 Lt sumokėjimo atsakovui (1 t., 5-6 b. l. ). Byloje nėra jokių kitų įrodymų paneigiančių šių lėšų sumokėjimą atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovės 22 000 Lt, laikytina pagrįsta. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pinigų sumokėjimą atsakovui laikė prievolės įvykdymu.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad rangovo atlikti darbai privalėjo būti perduoti, o užsakovo priimti aktais. Įstatymas leidžia mokėti etapais už faktiškai atliktus darbus. Tai, kad šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, žodinės rangos sutarties turinys pagristai teismo aiškintas pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles vertinat šalių ketinimus. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas išimtinai privalėjo remtis CK XXXIII skyriaus nuostatomis. Teismas aiškindamas šalių elgesį vykdant rangos sutartį pagrįstai sprendė, kad atsakovas darbus atliko etapais, ieškovė juos faktiškai priėmė be atskiro įforminimo, nes po darbų atlikimo ieškovė etapais apmokėjo atsakovui už jo atliktus darbus. Aplinkybes, apie nusistovėjusią atsiskaitymo tvarką, patvirtina liudytojos Z. D. parodymai ir kitų liudytojų parodymai (1 t., 119,120-123 b. l.). Kad pinigai buvo mokami etapais, patvirtina rašytiniai įrodymai dėl pinigų nuėmimo nuo ieškovės sąskaitos (1 t., 42-45 b. l .). Byloje nėra kitų įrodymų patvirtinančių, kad buvo kitokia atsiskaitymo tvarka.
LR CK 6.658 straipsnis numato užsakovo teises darbo atlikimo metu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, bet kuriuo darbų atlikimo metu, būtų tikrinusi darbų atlikimo eigą ir kokybę, nėra duomenų apie ieškovės ketinimą atsisakyti sutarties atsakovui netinkamai atliekant darbus. Ieškovės apmokėjimas etapais atsakovui už atliktus darbus reiškia tai, kad ją tenkino atsakovo atliekamų darbų kokybė,
Atlikus apie 70-80 proc. darbų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės sumokėtų pinigų nelaikė avansu. Aplinkybę, kad buvo atlikta apie 80 procentų darbų byloje nurodė atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų ginčijusi atsakovo atliktų darbų procentinę išraišką. Kadangi darbai atsakovo buvo atlikti ir ieškovės apmokėti, todėl ieškovės sumokėti pinigai negali būti laikomi avansiniu mokėjimu.
LR CK 6.662 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų priėmimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Byloje nėra įrodymų, kad šalys tarpusavio susitarimu būtų aptarusios sąlygą, kas organizuoja darbų perdavimą – priėmimą, užsakovas ar rangovas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė visą rangos sutarties vykdymo etapais laikotarpį atsakovui būtų pareiškusi pretenzijas atsakovui dėl atliktų darbų kiekio, kokybės. LR CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Todėl teigtina, kad ieškovė neturėdama pretenzijų ir sumokėdama už faktiškai atliktus darbus, atsakovo atliktus darbus priėmė ir atliktų darbų rezultatu naudojasi. Kadangi ieškovė nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, atsakovui nebuvo pagrindo jų perduoti ieškovei. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad su atsakovu buvo tartasi dėl sąmatų suderinimo, darbo projekto parengimo, atliktų darbų žurnalo vedimo. Kadangi tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas darbų neperdavė, sąmatų nesuderino, projekto neparengė, atliktų darbų žurnalo nevedė, atmestini. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog pačių šalių veiksmai, vykdant žodinę rangios sutartį etapais, nereikalavo atliktų darbų perdavimo– priėmimo, kadangi dėl atsakovo atliktų darbų jokių pretenzijų pareikšta nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalis toks atliktų darbu rezultatas tenkino.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir ekspertizės išvadų
Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ieškovei. Faktiškai atlikti darbai yra įvertinti teismo ekspertizės akte, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas, o ne atmestas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo teiginiu nesutinka.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas eksperto išvadą nurodė, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pareiga buvo įrodyti faktiškai atsakovo atliktų darbų trūkumus. Ekspertizės akto išvados dėl atliktų darbų, teismo atmestos, kaip įrodymai prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Pastabos dėl ekspertizės akto patvirtina, kad atliekant ekspertizę, nebuvo įvertinta, kad nėra projekto, todėl buvo reikalinga atlikti apskaičiavimus, dėl lubų sužeminimo suformuojant aukščius, lubų paviršiaus aptaisymo plokštėmis taip pat nebuvo projekto, turėjo atlikti apskaičiavimus, netiksliai nurodyti kiekiai, neįvertintas gruntavimas, sienų pjovimas palangių įstatymui, apdaila po palangės, neįvertintas grindų lyginimas, plytelėmis apklijuota palangė, o šis įkainis parinktas grindinių plytelių klijavimui, klojant mozaiką, neįvertintas plytelių pjaustymas ir kitų plytelių pjaustymas, projektas nepateiktas, reikėjo apskaičiuoti, neįvertintas dizaino darbas, iš gipso formuojamas baldas, kuris turi būti traktuojamas kitaip negu lygių paviršių aptaisymas gipsu, neįvertintas trapo prijungimas, elektros laidų montavimui yra skirti kiti įkainiai (2 t., 88-95 b. l.). Ekspertės M. K. apklausos paaiškinimas teisme patvirtina, kad fiksuoti ne visi darbai, nenurodyta sunaudotų mechanizmų, įrankių vertė, teismo nebuvo įpareigota vertinti darbų kokybės (2 t., 108-118). Teismas pagrįstai laikė, kad ekspertei buvo sunku įvertinti atliktus darbus pagal atsakovo surašytus išvardintus darbus, nes buvo sunku nuspręsti, kokius darbus konkrečiai atsakovas į vieną ar kitą eilutę įtraukė, nes jų nedetalizavo, todėl ir ekspertizės akte visi darbai nebuvo nurodyti ar įtraukti. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija teigia, kad ieškovė neįrodė faktiškai atsakovo atliktų darbų trūkumų masto, o byloje atlikta ekspertizė neįrodo ir nepatvirtina nei atsakovo faktiškai atliktų darbų dalies, nei jų apimties, nei rinkos įkainių.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės išvadas, atmestinas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė pateikia UAB „Statybų srautas“ lokalinės sąmatos vertinimą, tačiau nenurodo konkrečių argumentų vertinant ekspertizės išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapsiribojo vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, o jas vertino byloje surinktų įrodymų kontekste.
Pirmosios instancijos teismas, teisingam ginčo išsprendimui, svarbias aplinkybes ištyrė visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.