Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-383/2015

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00532-2014-6

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam T. D., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d., 260 str. 1 d., ir nuteistas: pagal BK 259 str. 2 d., 20 (dvidešimties) parų areštu; pagal BK 260 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.1 p., (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), paskirtos bausmės subendrintos, apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. Įskaityta nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-21 iki 2014-05-23 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 259 str. 2 d. padarymą taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas K. B., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. už tai, kad turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats ir ją neatlygintinai duoti vartoti K. B., nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyto laiko iki 2014 m. gegužės 21 d., 16 val. 30 min., su savimi laikė nedidelį kiekį – 1,494 g kanapių dalių, kurios, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintu sąrašu Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams” yra narkotinė medžiaga. 2014 m. gegužės 21 d. apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini), dalį minėtos narkotinės medžiagos platino - neatlygintinai perdavė K. B. 0,797 g kanapių dalių (iš jų – 0,172 g ketino abu kartu surūkyti), o likusią dalį narkotinės medžiagos tai yra 0,697 g kanapių dalių, apie 16 val. 30 min. sulaikomas policijos pareigūnų išmetė į Nemuno upę.

Nuteistasis nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis duodamas parodymus teismui, tvirtino, kad tikslo platinti narkotinę medžiagą neturėjo. Narkotinę medžiagą buvo įsigijęs išskirtinai vartoti tik sau. Jo turėtas folijos lankstinukas su kanapėmis atsidūrė K. B. rankose tik turint tikslą jas susmulkinti trintuvėje ir paruošti suktinį rūkymui, kurį jis būtų pats ir rūkęs, bet ne perleisti, t.y. atiduoti savo narkotines medžiagas K. B.. T. D. ir K. B. parodymų prieštaravimai tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas T. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu T. D. veika pagal BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius, tačiau skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. 1 d., ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Šių įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, liudytojos E. K. ir nuteistojo K. B. parodymus, kurie viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir buvo tarpusavyje neprieštaringi. Liudytoja E. K., nuteistojo T. D. draugė apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog iš karto po įvykio buvo pristatyta į policijos komisariatą, rašė atvirą prisipažinimą, kuriame nurodė, kas jai buvo žinoma apie įvykį, paaiškinime nurodė, kad T. D. draugui perdavė folijos lankstinuką (t. 1 b.l. 14). Nors E. K. teismo posėdžio metu, smulkiai visų aplinkybių neprisiminė, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b.l. 15-16), kuriuos ji patvirtino bei nurodė, kad jie yra teisingi (t. 2 b. l. 32). Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas aplinkybes, jog bekalbant T. D. iš kišenės išsitraukė folijos lankstinuką ir padavė jį K., kuris tuo pat metu išsitraukė iš kišenės smulkintuvę. Prieš tai kalbos apie kanapių parūkymą nebuvo. K. paėmė tą foliją, išvyniojo. Ji matė, kad viduje buvo kanapės. K. tas kanapes supylė į smulkintuvę ir smulkino. Kiek ji suprato iš jų elgesio, jie tas kanapes ruošėsi rūkyti kartu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, jog link automobilio ėjo visi trys dėl popieriukų suktinei daryti, o ne dėl jos parvežimo į namus. Nuteistasis K. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 1 b. l. 93-94, t. 2 b. l. 28-29). K. B. patvirtino tas aplinkybes, jog žvejodamas prie Nemuno upės, paskambino T. D. ir pasiūlė atvykti pas jį bei atvežti kanapių. Po kurio laiko T. D. atvyko su drauge ir, priėjęs prie jo, padavė folijos lankstinuką su kanapėmis. Dalį kanapių iš to lankstinuko K. B. įdėjo į trintuvę, kurią turėjo su savimi ir tas kanapes susmulkino ir išbėrė ant popieriaus sumaišymui su tabaku. Tuomet apsižiūrėjo, kad T. D. pamiršo automobilyje ar eidamas pametė popieriukus sukti cigaretėms, tai visi trys kilo į kalną prie automobilių paimti popieriukų. Teisiamojo posėdžio metu K. B. taip pat nurodė, jog anksčiau su T. D. yra ne kartą rūkę, įvykio dieną jis kanapių neturėjo, todėl kanapes rūkančių tarpe suprantama kalba, T. D. paprašė atvežti kanapių. Klausė T. D., ar reikia atsilyginti, jis sakė, kad nereikia. Likusią nesutrintą dalį kanapių jis įsidėjo į trintuvę, ji likusi būtų jam, kadangi T. D. neprašė jos grąžinti. Atlygio neprašė (t. 2 b.l. 29).

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas T. D. kaltu taip pat rėmėsi policijos pareigūnų J. M. ir Š. L. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l. 30-31) bei įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2014-05-21 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu (t. 1 b.l. 1); įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis prie jo (t. 1 b.l. 4-9); daiktų apžiūros protokolu (t. 1 b. l. 17-18); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1 b.l. 21); 2014-07-02 specialisto išvada Nr.140-(2932)-IS1-3422 (t. 1 b.l. 45-47); 2014-05-27 specialisto išvada Nr. T-N 1504/14(01) (t. 1 b.l. 59); 2014-05-27 specialisto išvada Nr. T-N 1505/14(01) (t. 1 b.l. 63); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (t. 1 b.l. 27-28 ir 29-30); daiktų apžiūros protokolu (t. 1 b.l. 31-32).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. D. kaltės turinį patvirtina išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie kartu su nuteistojo K. B., liudytojos E. K. bei liudytojų J. M. ir Š. L. parodymais sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. D. kategoriškai teigė, kad tikslo platinti narkotinę medžiagą neturėjo ir narkotinę medžiagą buvo įsigijęs išskirtinai vartoti tik sau, o folijos lankstinukas su kanapėmis atsidūrė K. B. rankose tik turint tikslą jas susmulkinti trintuvėje ir paruošti suktinį rūkymui, kurį jis būtų pats ir rūkęs, bet ne perleisti, t.y. atiduoti savo narkotines medžiagas K. B.. Toks nuteistojo kategoriškas teigimas, neva tai jis narkotinę medžiagą buvo įsigijęs išskirtinai vartoti tik sau ir jos nebūtų perleidęs rūkyti K. B., vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis T. D. dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta ar, kad jos nebuvo tinkamai įvertintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir pats T. D. apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog žvejodamas su K. B. ne kartą parūkydavo kanapių, tai jo, tai savo. Kartais K. B. duodavo jam dvidešimt litų ir per pusę pasidalindavo žolę, arba pavaišindavo vienas kitą. Susitikę susitardavo, kad parūkys. Prie Nemuno nuteistasis norėjo parūkyti žolę, suprato, kad ir K. B. galvoja parūkyti, nes išsitraukė trintuvę ir paėmęs trynė žolę (t. 2 b. l. 29-30). Ikiteisminio tyrimo metu T. D., duodamas parodymus, buvo pasakęs, kadangi juos sulaikė policijos pareigūnai, tai taip ir „likom neparūkę“ (t. 1 b. l. 134), todėl akivaizdu, kad T. D. kalbėjo ne tik apie save, bet ir apie K. B.. Teismo posėdžio metu K. B. patvirtino, jog jo prašymu T. D. pasidalino kanapėmis (t. 2 b. l. 29).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos E. K. parodymais, jog ji matė, kaip T. D. padavė K. B. folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, kadangi tai yra netiesa, nes liudytoja negalėjo matyti to momento, nes tuo metu buvo nuėjusi į šoną ir kalbėjosi telefonu.

Teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos E. K. parodymais, kadangi jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinka tyrimo metu surinktiems duomenims. Pažymėtina, jog liudytoja E. K. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek rašydama atvirą prisipažinimą nurodė, jog matė kaip T. D. priėjęs prie savo draugo K. B. padavė jam folijos lankstinuką. K. B. paėmęs tą foliją, išvyniojo, matė, kad ten viduje buvo kanapės, ir kiek suprato iš jų elgesio tikriausiai jie tas kanapes ruošėsi rūkyti kartu (t. 1 b. l. 16). Tai, kad E. K. galėjo matyti kaip T. D. perdavė folijos lankstinuką su kanapėmis K. B., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas K. B. (t. 2 b. l. 29). Nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog E. K. duodama parodymus sako netiesą, vertinama kaip subjektyvi apelianto nuomonė. Netikėti liudytojos E. K. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad T. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 260 str. 1 d. Taigi, nors nuteistais prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 260 str. 1 d., jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Taip pat pažymėtina, jog apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, net nemotyvavo, kodėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas vadovaujantis LR BK 75 str. Nuteistojo manymu, teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas turėjo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam T. D. bausmes už nusikalstamas veikas numatytas BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant T. D. bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų prak­tikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama vei­ka, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo T. D. atžvilgiu yra materialusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmę švelninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad T. D. turėtos narkotinės medžiagos atsidūrimas jo draugo rankose, nėra pavojingas visuomenei, nuteistasis pasidalino su K. B. narkotinėmis medžiagomis ne savanaudiškais tikslais, nesiekiant atlygio, o iš draugiškumo, kadangi jie susitikę kaip draugai parūkydavo narkotinių medžiagų (kanapių), pavaišindavo vienas kitą. Atsižvelgtina ir į tai, jog T. D. dirba vykdydamas individualią veiklą, teistas du kartus, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą T. D. skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p.10 p. numatytos pareigos.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam T. D., išlaidas sudaro 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis (t. 2 b. l. 62). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant T. D. BK 75 str. 2 d. 8 p.10 p. numatytas pareigas: neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nepriteisti garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.