- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- A13.-340-217/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00266-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Pažeidėjas
- J. V.
- Advokatai
- Rokas Kairelis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. ir jo atstovui advokatui Rokui Kaireliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. kaltinamas tuo, kad 2017-09-25 apie 19.00 val. Jonavos mieste, prie Chemikų g. 29 namo trečios laiptinės, jam priklausantis ir jo vedamas šuo įkando mažamečiui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės kojos šlaunį, t. y. padarė žalos mažamečio A. Š. sveikatai. J. V. savo veiksmais nesilaikė 2014-07-10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-1070 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje" taisyklių 45 p. bei padarė Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
J. V. apklaustas policijos pareigūnų su administracinio nusižengimo protokolo turiniu nesutiko (b.l.1), kaltės nepripažino ir paaiškino, kad australų aviganių veislės šunį vardu U. prižiūri tinkamai, šuo registruotas, jam atlikti visi privalomi skiepai. 2017-09-25 išvedinėjo šunį iš laiptinės ir atidarius laiptinės duris, prie durų bėgioję 5 ar 7 vaikai pripuolė ir praktiškai patys užgriuvo ant šuns. Šunį vedė su pavadėliu, be antsnukio. Išsigandę šuns vaikai nubėgo į sekančią laiptinę ir po kiek laiko grįžo du vaikai, vienas sakė, kas šuo jam įkando į ranką, tačiau rankos neparodė. Po kelių valandų paskambinusi žmona pasakė, kad atėjo kažkoks vyras su berniuku ir pasakė, kad jų šuo įkando vaikui į koją, matė aukščiau kelio vidinėje šlaunies pusėje mėlynę. Šuo nėra piktybinis, neagresyvus, anksčiau niekam nėra įkandęs. Žino, kad privalo visada užtikrinti, kad šuo nekeltų grėsmės nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams, tačiau įvyko nesusipratimas (b.l.9-10).
Teismo posėdžio metu J. V. patvirtino policijos pareigūnams duotus parodymus, neneigė jog šuo įkando vaikui, tačiau laikosi pozicijos, kad tai įvyko dėl vaikų kaltės.
J. V. atstovas teismo posėdžio metu palaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, atstovaujamojo kaltės administraciniu nusižengimu neįžvelgia ir bylą prašo nutraukti.
Apklaustas policijos pareigūnų R. Š. paaiškino, kad jo mažamečiui sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-09-25 vakare, prie Chemikų gatvės 29 namo trečios laiptinės, į koją įkando šuo. Sužinojus iš kurio buto buvo šuo, nuėjo pas šeimininkus. Buto šeimininkė elgėsi geranoriškai. VŠĮ „Jonavos ligoninės“ priėmimo skyriuje medikai konstatavo nežymų kairės kojos sužalojimą ir paskiepijo nuo galimo užkrėtimo. Taip pat informavo, kad apie įvykį bus pranešta policijai. Tą patį vakarą su juo susisiekė policijos pareigūnas. Nori, kad šuns šeimininkams būtų taikytos atitinkamos poveikio priemonės, nes girdėjo, jog tai ne pirmas atvejis, kada jų šuo įkanda vaikui (b.l.7-8).
Teismo posėdžio metu R. Š. laikėsi anksčiau duotų parodymų ir papildė, kad sūnus paaiškino, jog šuo buvo vedamas ilgu pavadžiu. Bandė kąsti į ranką, paskui – į koją. Prašo imtis priemonių, kad tokie įvykiai nepasikartotų jo ar kitam vaikui, vaikai būtų saugūs.
Apklaustas policijos pareigūnų A. Š. paaiškino, kad būnant prie laiptinės, atsidarė durys ir pro jas išbėgęs šuniukas iš karto puolė ant jo ir įkando vieną kartą į kairę koją prie kelio. Šuniukas norėjo kąsti dar kartą, tačiau jį vedęs vyras atitraukė ir nuėjęs link mašinos išvažiavo. Kai šuniukas įkando, jis išsigando (b.l.6).
VŠĮ Jonavos ligoninė informacija nustatyta, kad 2017-09-25 19.37 val. A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), atvyko į skubios pagalbos skyrių, diagnozuota šlaunies žaizda, Dgn. S71.1; suteikus būtinąją med. pagalbą, buvo išleistas į namus (b.l.12).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų šuns dokumentų matyti, kad J. V. australų aviganis yra daugiau kaip dviejų metų amžiaus, registruotas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir kt. susirgimų, reguliariai prižiūrimas veterinarijos gydytojo (b.l.13-16); po įvykio atliktos apžiūros metu gyvūno elgesio pakitimų nenustatyta (b.l.17-18).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1070 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje" taisyklių 45 punktas nustato, kad <...> Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja gyvūnų laikytojus užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Nors J. V. paties įvykio kaip fakto neneigia, kad jo vedamas šuo sužalojo vaiką, ši aplinkybė yra visiškai įrodyta medikų informacija, nukentėjusio vaiko bei jo tėvo parodymais. Ir nors J. V. kaltės nepripažįsta ir labiau yra linkęs šį atsitikimą laikyti nesusipratimu dėl pačių vaikų elgesio, tačiau byloje nustatyta, kad šuo buvo vedamas nesilaikant Gyvūnų laikymo gyvenamojoje vietovėje taisyklių, o pro duris išleistas neįsitikinus, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar nepadarys žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjo mažametis vaikas, kuriam ne tik konstatuota šlaunies žaizda, tačiau vaikas patyrė išgąstį dėl gyvūno agresijos.
Nors gyvūnų laikymo taisyklės leidžia šunis viešose vietose vesti be antsnukio, tačiau šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir jei šalia yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms. Vertinant tai, kad J. V. šunį vedėsi iš daugiabučio namo laiptinės be antsnukio, jis turėjo būti pakankamai atsargus, kad jo vedamas šuo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims viešoje vietoje, prieš vedantis uždėti antsnukį ar tiesiog, leidžiant šunį per laiptinės duris priekyje savęs, jį prilaikyti itin sutrumpintu pavadėliu dėl galimų netikėtumų atidarius laiptinės duris. Pasak nukentėjusiojo mažamečio A. Š. - atsidarius laiptinės durims išbėgo šuo ir jam įkando, ir tik šuniui kėsinantis įkąsti antrą kartą, šeimininkas jį atitraukė. Tokiais jo parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. V. šunį vedėsi neužtikrinęs, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinęs pavadėlio, t.y. nebuvo pakankamai atsargus, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) (ANK 9 str. 3 d.).
Be J. V. parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, VŠĮ Jonavos ligoninės pateikta informacija bei kita byloje surinkta medžiaga, todėl jis baustinas.
LR ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą J. V. baudžiamas pirmą kartą, sunkių pasekmių pažeidimu nesukėlė, jam skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 150,00 Eur baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 17073587374. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Jonavos rajono apylinkės teismą.